Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Shkenca Dhe Jeta «« » Filozofi-Psikologji&Sociologji » Shprehje te rendesishme filozofike

Shprehje te rendesishme filozofike

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal Shprehje te rendesishme filozofike prej Wed Apr 02 2008, 23:19

LuNa


Moderator/e
Moderator/e
Fjalė tė menēura nga themeluesit mė tė famshėm tė kohėrave tė filozofisė

“Jeta e pashqyrtuar, ėshtė mė mirė tė mos jetohet”
Besimi i Sokratit se duhet tė reflektojmė pėr jetėn qė jetojmė ėshtė frymėzuar pjesėrisht nga shprehja e famshme e gdhendur nė vendin e shenjtė tė orakullit nė Delfi, “Njih vetveten”. Sekreti i vlerės nė profecitė e orakullit ėshtė vetė-njohuria, dhe jo unaza e deshifrimit. Sokrati ishte kaq pasionant pėr vlerėn e vetė-hetimit, sa e shqyrtoi imtėsisht jo vetėm jetėn dhe besimet e tij, por dhe ato tė tė tjerėve. Pėrmes pyetjeve tė shumta, ai i detyroi njerėzit tė hetonin besimet personale. Ai i pa banorėt e Athinės sė tij tė dashur tė ecnin pėrgjumėsh pėrmes jetės, tė jetonin vetėm pėr para, pushtet dhe famė, kėshtu qė u bė i famshėm nė pėrpjekjen e tij pėr t’i ndihmuar. Sokrati ishte njė filozof i lashtė grek, i cili konsiderohet themeluesi i filozofisė perėndimore.
Burimi mė i rėndėsishėm i informacionit pėr Sokratin ėshtė Platoni. Dialogėt e Planonit e portretizojnė Sokratin si njė mėsues qė mohon tė ketė dishepuj, si njė njeri i arsyes, i cili i bindet zėrit hyjnor nė kokėn e tij, si njė besimtar qė ka pėrmbushur detyrimet qytetare tė vendit tė tij. Sokrati i pėrēmon kėnaqėsitė e shqisave, edhe pse ėshtė i ngazėllyer nga bukuria. Ai ėshtė i pėrkushtuar ndaj edukimit tė qytetarėve tė Athinės, edhe pse ėshtė indiferent ndaj djemve tė tij. Konsiderohet si themeluesi i filozofisė perėndimore, dhe ėshtė praktikuesi me ndikim mė tė madh.

“Krijesat nuk duhet tė shumohen pa qenė nevoja”
I njohur ndryshe si “Brisku Ockham”, ideja kėtu ėshtė se nėse gjykojmė mes teorive konkurruese filozofike dhe shkencore, meqė gjithēka ėshtė e barabartė, atėherė duhet tė preferojmė teorinė mė tė thjeshtė. Shkencėtarėt flasin pėr katėr forca nė univers: graviteti, forca elektromagnetike, forca e fortė bėrthamore dhe forca e dobėt bėrthamore. Ockham pėrpiqet tė formulojė njė teori unifikuese, njė forcė e vetme qė i mbledh qė tė katra.

“Jeta e njeriut ėshtė e vetmuar, e varfėr, e ligė, e vrazhdė dhe e shkurtėr”
Duke iu referuar gjendjes origjinale tė natyrės, njė tė kaluare tė supozuar para qytetėrimit, Hobbes nuk pa arsye tė bėhej nostalgjik. Ndėrkohė qė Rousseau tha: “Njeriu ka lindur i lirė, dhe kudo ėshtė me pranga”, Hobbes besonte se ne do ta gjejmė veten duke jetuar njė jetė tė egėr, tė pamundur, pa arsim dhe mbrojtje nga shteti. Ai mendonte se natyra njerėzore ėshtė e keqe, gjuan njeriun nė mėnyrat mė tė shėmtuara dhe zinxhirėt e shtetit janė tė nevojshme.

“Mendoj, pra ekzistoj”
Dekarti e filloi filozofinė e tij duke dyshuar gjithēka nė mėnyrė qė tė kuptojė se ēfarė mund tė dijė me njė siguri absolute. Edhe pse ai mund tė jetė gabim nė gjėrat qė mendon, po mendon tė pamohueshmen. Mbi pohimin se “unė mendoj”, Dekarti arrin nė pėrfundimin se “ekzistoj”.

Duke qenė se besonte nė veten e tij, Dekarti pyet “Kush jam unė?” Pėrgjigja e tij ėshtė “njė gjė qė mendon, pėrbri gjėsė fizike tė zgjeruar nė tre dimensione”, edhe pse nuk ishte i sigurt nė kishte trup.
Si idealist, Berkli besonte se asgjė nuk ėshtė reale, pėrveē mendjes dhe ideve tė saj. Idetė nuk ekzistojnė tė pavarura nga mendja. Pėrmes njė linje tė ndėrlikuar dhe me tė meta arsyetimi, ai nxori konkluzionin se “tė jesh ėshtė tė perceptosh”. Diēka ekziston vetėm nėse dikush ka njė ide pėr tė. Pra nėse njė pemė bie nė pyll dhe askush s’e dėgjon, as edhe njė ketėr, nuk do tė kishte pemė. Sipas tij, mendja e Perėndisė gjithmonė percepton gjithēka, pra pema gjithmonė do tė bėjė zhurmė.

Novela mė e famshme e Volterit “Candid” satirizon me kėtė pikėpamje. Nėse hidhni sytė rrotull do tė habiteni se si dikush e beson kėtė. Por Libniz besonte se para krijimit, Perėndia meditonte pėr tė gjitha mundėsitė e universit dhe zgjodhi tė krijojė kėtė nė tė cilin jetojmė, pasi besonte se ėshtė mė i miri. Perėndia mund tė krijonte njė botė pa djallėzi, por njerėzve do t’u mohoje vullneti i lirė dhe s’do tė ishte bota mė e mirė nė dispozicion.

“Bufi i Minervės i hap krahėt vetėm kur bie muzgu”
Pikėpamja poetike e Hegelit thotė se filozofėt nuk kanė fuqi. Vetėm pas pėrfundimin tė njė epoke mund tė kuptojnė se ēfarė ka ndodhur. Por atėherė do tė jetė e vėshtirė qė gjėrat tė ndryshojnė. Vetėm nė epokėn e Emanuel Kant (1724-1804) u kuptua natyra e Iluminimit dhe Kanti s’bėri asgjė pėr tė ndryshuar iluminizmin, por e pėrjetoi me ndėrgjegje. Marx (1818-1883)ka thėnė se “filozofėt e interpretojnė botėn nė mėnyra tė ndryshme, e rėndėsishme ėshtė ta ndryshojnė”.
Kush ėshtė i vetėdijshėm pėr rrezikun e madh qė sjell besimi kur e hedh hapin e besimit, ky ėshtė subjektivizėm

Nė njė skenė nga filmi “Indiana Jones”, Indi arriti nė pėrfundimin se hapi final i rrugės sė tij ishte hapi i besimit. Kjo ėshtė teoria e Kirkegardit pėr fazat e jetės. Faza pėrfundimtare, faza fetare, kėrkon njė besim pasionant dhe subjektiv dhe jo prova objektive, nė fushėn paradoksale dhe absurde. Ēfarė ėshtė absurdja? Besimi ka shpėrblimet e veta, por nuk ėshtė i arsyeshėm. Shkon pėrtej arsyes.
Perėndia konsiderohet si i vdekur
Kėtė pohim e shprehu me zėrin e njė personazhi qė e quajti “I ēmenduri” dhe mė vonė nė gojėn e njė karakteri tjetėr “Zarathustra”. Megjithatė, kuptimi i vėrtetė i shprehjes “Perėndia ka vdekur” shpesh ngatėrrohet pėr njė pohim ateist. “I vdekur” ėshtė metaforike nė kėtė kontekst, do tė thotė se besimi nė Perėndinė e krishterimit ėshtė i lodhur, i ka kaluar koha dhe nė rėnie. Perėndia ka humbur si qendra e jetės dhe burimeve tė vlerave. Nietzsche mendonte se ishte para tė tjerėve kur e tha kėtė.

“Ka vetėm njė problem serioz filozofik, dhe kjo ėshtė vetėvrasja”
Zgjidhja e Kamysė ndaj problemit filozofik ishte tė njohėsh dhe tė pėrqafosh absurditetin e jetės. Megjithatė, vetėvrasja mbetet njė mundėsi nėse absurditeti ėshtė shumė. Pėr Kamynė, heroi absurd ėshtė Sisifus, njė person nga mitologjia greke i cili ėshtė i dėnuar nga Perėndia tė rrokullisė njė shkėmb nė njė kodėr pėr ta rrėzuar sapo tė mbėrrijė nė majė.

“Askush nuk mund tė shkelė dy herė nė tė njėjtin lumė”
Herakli nuk ėshtė i vetėm nė atė qė mendon. Mesazhi i tij ėshtė se realiteti ndryshon vazhdimisht dhe ėshtė njė proces i vazhdueshėm dhe jo njė produkt i qėndrueshėm. Realiteti ėshtė i shpejtė dhe jo i qėndrueshėm. Nė kohėt moderne, edhe Henri Bergson (1859-1941) e pėrshkroi kohėn si njė proces qė pėrjetohet. Njė orė nė radhė ėshtė e ndryshme nga njė orė nė lojė.
Burimi: gjimnazisti.com


Forumi aLbdigital
"Nuk mund te jesh i drejte,nese nuk je i njerezishem"
Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi