Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Teknologjia Dhe Interneti «« » Ekonomi & Biznes » Prodhuesit privat, ēmimi i ri kėrcen nė 9.37 lekė pėr kWh

Prodhuesit privat, ēmimi i ri kėrcen nė 9.37 lekė pėr kWh

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

LuNa


Moderator/e
Moderator/e
Korporata nėn pronėsi publike dhe Buxheti i Shtetit po kthehen nė subvencionues tė energjisė sė prodhuar privatisht Enti Rregullator i Energjisė Elektrike ka miratuar njė ēmim prej 9.37 lekėsh pėr kWh pėr hidrocentralet e rinj qė janė ndėrtuar apo qė po ndėrtohen aktualisht privatisht nė Shqipėri, duke e kthyer Shqipėrinė ndoshta nė tregun mė lukrativ pėr energjinė hidro.

Tarifa prej 9.37 lekėsh, sipas rregullave ekzistuese, duhet tė paguhet me detyrim nga KESH sh.a., pavarėsisht faktit se KESH del me humbje nga ky biznes. ERE, e cila mbikėqyr ēmimet e energjisė nė tė gjitha hallkat, ka miratuar nė shkurt tė kėtij viti njė tarifė tjetėr prej 6.5 lekėsh pėr kWh, e vlefshme pėr hidrocentralet e vegjėl ekzistues qė operojnė gjithashtu privatisht.

Gjatė vitit tė kaluar, prodhimi privat i energjisė elektrike arriti sipas tė dhėnave tė INSTAT nė 55 mijė mė/h, qė i kushtoi arkės sė KESH rreth 3 milionė euro. Hidrocentralet e reja do t’i kushtojnė Korporatės nėn pronėsi publike, duke filluar nga viti i ardhshėm, miliona euro tė tjera. Megjithatė, energjia e prodhuar privatisht nė Shqipėri zė ende mė pak se 1% tė totalit tė energjisė sė qarkulluar.

Pėr KESH, njė biznes me humbje

KESH e shet aktualisht energjinė me ēmim mesatar prej 8.1 lekėsh pėr kWh. Nga kėto, rreth 2.3 lekė do t’i takojnė Operatorit tė Sistemit tė Shpėrndarjes. Duke shtuar kėtu edhe koston e humbjeve teknike e joteknike, nga energjia e prodhuar privatisht, KESH do tė akumulojė humbje tė konsiderueshme nga blerja e energjisė nga prodhuesit privatė.

Ēmimi i blerjes sė energjisė nga KESH pėrcaktohet nė bazė tė njė skeme tė re tė miratuar nga qeveria e sotme, nė prill tė vitit tė kaluar, qė merr pėr bazė mesataren e ēmimit tė importit gjatė vitit paraardhės. Kjo metodologji shmang burokracitė nė pėrcaktimin arbitrar tė ēmimeve pėrmes metodės sė vjetėr qė merrte parasysh kostot dhe konceptin e “fitimit tė drejtė”. Por nė tė njėjtėn kohė, duket se ka krijuar njė skemė subvencionimi pėr prodhuesit e vegjėl tė energjisė me paratė e taksapaguesve.

Subvencion pėr njė biznes fitimprurės

Skemat e subvencionimeve pėr biznesin e energjisė janė tė zakonshme nė Europėn Perėndimore, por zakonisht ofrohen nė formė shpėrblimi pėr burimet energjetike eksperimentale si energjia e erės, jo pėr burime energjie konvencionale, rentabiliteti ekonomik i tė cilave ėshtė provuar tashmė qė prej njė shekulli. Termocentralet konsiderohen si burimi mė i lirė i energjisė elektrike sot pėr sot. Ato cilėsohen si “energjia e vendeve tė varfra”. Vetė KESH, ka njė kosto tė prodhimit tė energjisė elektrike prej 0.78 lekėsh pėr kWh, ndėrsa nė hidrocentralet e vegjėl, tė ndėrtuar nga e para, kostoja vlerėsohet se nuk i kapėrcen 2-3 cent tė euros pėr kilovat.

Shkurt

Amerikanėt, nė mbrojtje tė dollarit

Ky ėshtė njė lajm i mirė pėr shqiptarėt qė marrin rroga nė dollarė dhe njė lajm shumė i keq pėr ata qė kanė marrė kredi nė dollarė. Gazeta britanike “Financial Times”, njofton se qeveria amerikane e ka marrė seriozisht problemin e zhvlerėsimit tė dollarit dhe po shigjetojnė tregun me mesazhe qė sjellin pothuajse automatikisht forcimin e kėsaj monedhe. Sė fundmi, qe presidenti i Rezervave Federale, Ben Bernanke i cili dha sinjale se do tė rrisė normėn bazė tė interesit nė SHBA, gjė qė shkakton automatikisht lėvizje te dollari. Z.Bernanke, deklaroi se “mezi po duronte” pėr rritjen e interesave pėr tė ndalur inflacionin. Dollari pėsoi njė rritje tė menjėhershme prej 1% kundrejt euros, pak minuta pas deklaratės sė tij. Kjo gjė nė tregun shqiptar u pasqyrua dje me njė rritje tė dollarit prej 1.15 lekėsh, njė rritje e konsiderueshme brenda njė dite tė vetme. Edhe zyrtarė tė tjerė tė SHBA-ve kanė dhėnė komente nė mbrojtje tė dollarit. Sekretari i Thesarit, Hank Paulson, deklaroi tė hėnėn se nuk do tė pėrjashtojė “kurrė” mundėsinė e ndėrhyrjes nė treg nė mbrojtje tė monedhės amerikane.

Edhe vetė presidenti Bush deklaroi se ėshtė i angazhuar pėr tė forcuar monedhėn e SHBA-ve dhe se do ta diskutojė kėtė ēėshtje me kolegėt e tij europianė. “Njė dollar i fortė, ėshtė nė interesin tonė kombėtar,- tha ai.- Ėshtė nė interesin e ekonomisė botėrore”.

Nafta, amerikanėt heqin dorė nga “Hummer”

U desh ca kohė, por duket se ēmimet e larta tė naftės po ndryshojnė edhe faqen e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, vendi ku “konsumi mesatar pėr 100 kilometra” ėshtė njė pyetje qė nuk shtrohet kurrė dhe njė koncept qė nuk njihet nga askush. “General Motors”, prodhuesi mė i madh i makinave nė SHBA, deklaroi se do tė ulė prodhimin nė divizionin e makinave “Hummer”, makina mė e stėrmadhe mes makinave tė stėrmadhe tė rrugėve rurale tė Amerikės. Nė tė njėjtėn kohė, makina mikroskopike “Smart”, duket se po shitet mė shumė nė SHBA. Gjatė marsit tė kėtij viti, sasia e udhėtimeve tė amerikanėve me makina u ul pėr herė tė parė qė nga viti 1979, shenjė e reduktimit tė konsumit tė naftės nė ekonominė mė tė madhe tė botės. Departamenti i Energjisė nė SHBA deklaroi se konsumi pritet tė ulet shpejt gjatė vitit tė ardhshėm, me ritėm mė tė madh nga sa mendohej mė herėt.

Marre nga Shekulli


Forumi aLbdigital
"Nuk mund te jesh i drejte,nese nuk je i njerezishem"
Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi