Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Shkenca Dhe Jeta «« » Filozofi-Psikologji&Sociologji » Mbi shqisat

Mbi shqisat

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal Mbi shqisat prej Tue Dec 23 2008, 02:29

LuNa


Moderator/e
Moderator/e
Secila pėrvojė njerėzore bazohet nė pesė shqisat . Kujtesa e njė pėrvoje deponohet nėpėrmjet tė reprezentancės sė brendshme senzoriele. Platoni thoshte se kujtesa jonė ėshtė si njė hapėsirė e brendshme, ku ne me sytė tonė tė brendshėm shohim, kurse me veshėt tonė tė brendshėm dėgjojmė.

Kėsisoji pesė shqisat tona janė elemente bazė tė para­qitjes sonė tė jashtme (emocionet dhe veprimet) si dhe tė sjelljes-qėndrimit tonė tė brendshėm (tė menduarit, emocionet, fantazia, botėkuptimi).

Secili person posedon preferenca ose edhe mangėsi nė aplikimin e sistemeve senzoriele tė tij . Njė mėsues, i cili gjatė ligjėratave tė tij, me vetėdije i aplikon tė gjitha sistemet senzoriele, do tė ketė mė shumė sukses se sa ata mėsues, tė cilėt i shfrytėzojnė vetėm ato sisteme senzoriele pėr tė cilat kanė preferencė.

Njė fėmijė, i cili thotė se pėr ta kuptuar njė gjė, duhet qė atė gjė patjetėr edhe ta „sheh qartė“, ka preferenca vizuele.

Njė fėmijė, i cili pėr tė kuptuar njė gjė, thotė se mė parė atė duhet ta lexojė zėshėm , ka preferenca auditive.

Njė fėmijė, i cili pėr ta kuptuar njė gjė, patjetėr duhet qė mė parė ta prekė-ndjejė (fizikisht) atė send , ka preferenca kinestezike.

Shqisat e tė nuhaturit dhe tė shijuarit pėr punė nė shkollė (me nxėnėsit) paraqiten mė pak tė rėndėsishme, ndonėse mund tė jenė tė njė rėndėsie tė madhe, prandaj njė numri fėmijėsh iu duhet ofruar nė mėnyrė individuale.

Qė secili fėmijė tė „gjendet“ nė klasėn e tij, duhet qė mėsuesi i tij tek ai tė aktivizojė patjetėr sa mė shumė shqisa.

Reprezentanca shqisore nė PNL pėrmblidhet nėn emrin Quin­tupel ose VAKOG qė dmth :

- vizuel

- auditiv

- kinestezik

- olfaktorik

- gustativ

Secili modalitet shqisor mundet qė nėpėrmjet tė tė ashtuquajturave submodalitete tė precizohet. Pėr ta kuptuar mė mirė konceptin submodalitet, shėrben eksperimenti nė vijim:

- Mbyllni sytė dhe pėrfytyroni njė moment shumė tė kėndshėm gjatė pushimeve tuaja tė fundit.

- Fillojmė ne me rrafshin vizuel:

Ēfarė kualitetesh mund t‘u jepni pėrfytyrimeve tė cilat ju i shihni?

* me ngjyra ose bardhė-zi

* ndriqimi

* e qartė ose e turbullt (vagėlluar)

* me shkėlqim ose pa tė (e errėt)

* fotografi e lėvizshme ose e fiksuar

* asocim ose disocim (shiko kapitullin nr 6)

* distanca

* pozicioni nė hapėsirė

* reliefi dmth. tredimenzional ose i rrafshėt

* fokusi

* madhėsia

* me kornizė katėrkėndėshe ose pa kėnde.



- Shqyrtojmė tani vetėm rrafshin auditiv:

* arrijnė zhurmat nga brenda apo nga jashtė?

* drejtimi nga i cili arrijnė zhurmat

* distanca

* volumi

* ritmi

* shpejtėsia

* lloji i tonit

* lloji i tingullit.



-Vazhdojmė tani nė rrafshin kinestezik:

vijnė ndijesitė (e prekjes) nga brenda apo nga jashtė?

Janė ato sipėrfaqėsore apo tė vendosura thellė?

* temperatura

* kualiteti i sipėrfaqes

* trashėsia

* shtypja

* pesha

* lėvizshmėria

* tendosja

* zgjatja kohore

* intensiteti

* madhėsia e formės

* lagėshtia

* konstante apo kalimtare.



Pėr njė qasje dhe arritje mė tė mirė tė njė realiteti tė brendshėm - pa e ditur pėrmbajtjen e tij - nė mėnyrė qė impakti (ndikimi) i pėrjetimit tė smadhohet edhe mė tepėr, duhet pėrpjekur qė vėmendjen e fėmijės ta orientojmė drejt submodaliteteve tė asaj qė ėshtė pėrjetuar.

Sipas hulumtimeve aktuale tė (Wiesel dhe Hubel, Miami) , duket se pėrceptimeve si nė rrafshin qendror ashtu edhe nė atė periferik , iu japin njė specializim-specifikim , i cili pjesėrisht pajtohet me submodalitetet.

Quintupeli dhe submodalitetet janė elemente shumė tė rėndėsishme nė zbatimin e teknikave tė PNL-sė. Pėr shembull pėr tė aplikuar njė indukcion hipnotik pėr njė gjendje tė caktuar, njeriu mundet qė duke u shėrbyer me submodalitete brenda Quintupelit, ta pėrforcojė gjendjen nė fjalė. Kėshtu shfrytė­zohet indukcioni i Quintupelit pėr tė shkaktuar njė gjendje tė asocuar (asocimi). Ne nė kapitullin e gjashtė do tė njihemi me mundėsitė aplikative tė asocimit. Indukimi i Quintupelit ėshtė gjithnjė njė proces hipnotik. Nė rrafshin verbal ai (proces) zhvillohet si mė poshtė:

„ Mendo tani ti intenzivisht pėr situatėn x ose y, sikur ti sėrish je nė qendėr tė saj; pėrjetoje atė dhe njė herė! Pėr tė arritur kėtė gjė, ti mund tė shohėsh krejt ēfarė ka pėr t`u parė nė atė situatė. Kujdesu nė tė njėjtėn kohė, nėse ti e sheh atė situatė me ngjyra ose bardh e zi, lėvizė apo ėshtė statike (aplikimi i submodaliteteve vizuele tė cilat mė lart janė diskutuar).

Dhe gjatė kohės kur sheh gjithė ēfarė nė kėtė situatė ka pėr t‘u parė, ti po ashtu mundesh edhe tė dėgjosh gjithė ēfarė nė kėtė situatė ka pėr t‘u dėgjuar. Kujdes mbi volumin...(aplikimi i submodaliteteve auditive).

Dhe gjersa ti sheh ēfarė nė atė situatė ka pėr t‘u parė, dėgjon ēka ka pėr t‘u dėgjuar, ti mundesh po ashtu edhe tė nuhatėsh gjithēka qė nė atė situatė ka pėr tė nuhatur.

Dhe derisa ti sheh, dėgjon dhe nuhatė, ti mundesh poashtu qė edhe tė shijosh gjithēka qė nė atė situatė ka pėr t‘u shijuar.

Dhe kur ti sheh, dėgjon, nuhat dhe shijon, ti mundesh poashtu qė me tėrė trupin tėnd tė ndjesh krejt ēfarė nė atė si­tuatė ka pėr tu ndjerė. Kujdes mbi temperaturėn dhe lėvizjet... ( nė kėtė rast kemi tė bėjmė me aplikimin e submodaliteteve kinestezike).“

Duhet patur parasysh qė gjatė indukimit ngjarja fil­lestare tė mos sugjerohet. Prandaj duhet qė submodalitetet tė prezentohen me pyetje tė hapura dhe tė qarta. Njė pyetje e hapur nuk parakupton se ajo e fokuson vėmendjen dhe i lė tė hapura tė gjitha mundėsitė. Kėshtu psh., mund tė pyetet:

- „ Sheh ti me ngjyra apo bardh e zi?“

- „ Si ėshtė volumi?“

- „ Si ėshtė temperatura?“

Ky proces i indukcionit (qė gjatė tė lexuarit tė duket i vėshtirė); ai personin nė fjalė e zhvendos nė gjendje transi. Nėse ai (indukimi) ėshtė i sinkronizuar mirė edhe me frymėmarrjen e personit nė fjalė, shpie edhe gjer te njė ripėrjetim intenziv tė situatės.


Forumi aLbdigital
"Nuk mund te jesh i drejte,nese nuk je i njerezishem"
Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi