Portali aLbdigital
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

GJERGJ FISHTA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal GJERGJ FISHTA prej Sat Jan 16 2010, 14:29

baddd_girl


Moderator/e
Moderator/e
Figura mė e madhe dhe mė e fuqishme e letėrsisė shqiptare tė gjysmės sė parė tė shekullit tė njėzetė ėshtė ati franēeskan Gjergj Fishta (1871-1940), i cili mė shumė se cilido shkrimtar tjetėr i dha shprehje artistike shpirtit kėrkues tė shtetit tė ri sovran shqiptar. I dėgjuar e i ngritur lart deri nė Luftėn e Dytė Botėrore si 'poet kombėtar i Shqipėrisė' dhe 'Homeri shqiptar', Fishta do tė binte menjėherė nė harresė kur komunistėt morėn pushtetin nė nėntor 1944. Edhe vetėm pėrmendja e emrit ishte njė tabu pėr shqiptarėt, qė zgjati dyzet e gjashtė vjet me radhė. Kush ishte Gjergj Fishta dhe a mund ta mbajė epitetin 'poet kombėtar'edhe gjysmė shekulli mė vonė?
Fishta lindi mė 23 tetor 1871 nė fshatin Fishtė tė Zadrimės, ku dhe u pagėzua nga misionari franēeskan dhe poeti Leonardo De Martino (1830-1923). Ndoqi shkollat franēeskane nė Troshan dhe Shkodėr, ku qė fėmijė u ndikua mjaft nga i talentuari De Martino dhe nga misionari boshnjak Lovro Mihaēeviq, i cili i ushqeu kėtij ēuni tė zgjuar dashurinė pėr letėrsinė dhe pėr gjuhėn amtare. Mė 1886, kur ishte pesėmbėdhjetė vjeē, Fishta u dėrgua nga franēeskanėt nė Bosnjė pėr t'u bėrė prift, si dhe shumė djem tė tjerė shqiptarė. Nė seminaret dhe institutet franēeskane nė Sutjeskė, Livno dhe Kreshevo, djaloshi Gjergj studioi teologji, filozofi dhe gjuhė tė huaja, sidomos latinisht, italisht e serbo-kroatisht. Kėshtu, ai po pėrgatitej pėr karrierė ekleziastike dhe letrare. Gjatė qėndrimit nė Bosnjė ra nė kontakt me shkrimtarin boshnjak Gėrga Martiq (Grga Martię, 1822-1905) dhe me poetin kroat Silvije Strahimir Kranjēeviq (Silvije Strahimir Kranjčevię, 1865-1908), tė cilėt i zgjuan talentin letrar e me tė cilėt lidhi miqėsi. Mė 1894 Gjergj Fishta u shugurua prift e u pranua nė urdhrin franēeskan. Me t'u kthyer nė Shqipėri nė shkurt tė atij viti, filloi punėn si mėsues nė kolegjin franēeskan nė Troshan e mė pas si famullitar nė fshatin Gomsiqe. Mė 1899 ai bashkėpunoi me Preng Doēin (1846-1917), abati me influencė i Mirditės, me prozatorin dhe priftin dom Ndoc Nikaj (1864-1951) dhe me folkloristin Pashko Bardhi (1870-1948) pėr tė themeluar shoqėrinė letrare Bashkimi tė Shkodrės, e cila i hyri punės pėr zgjidhjen e problemit shqetėsues tė alfabetit tė shqipes. Kjo shoqatė dha ndihmesė tė madhe pėr botimin e njė numri tekstesh shkollore nė gjuhėn shqipe dhe tė fjalorit shqip-italisht Bashkimi mė 19081, ende fjalori mė i mirė i dialektit gegė. Nė kėtė kohė Fishta ishte bėrė figurė udhėheqėse e jetės kulturore e publike nė Shqipėrinė e veriut e sidomos nė Shkodėr.
Mė 1902 Fishta u emėrua drejtor i shkollės franēeskane nė qarkun e Shkodrės, ku pėrmendet sidomos se zėvendėsoi italishten me shqipen pėr herė tė parė si gjuhė nė shkollė. Kjo masė ndikoi pėr t'i dhėnė fund mbisundimit kulturor italian nė katolikėt e Shqipėrisė sė veriut dhe u ushqeu tė rinjve shqiptarė qė studionin nė kėto shkolla njė ndjenjė identiteti kombėtar. Mė 14-22 nėntor 1908 mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė letrare Bashkimi. Ky kongres, ku morėn pjesė delegatė katolikė, ortodoksė dhe myslimanė nga Shqipėria dhe jashtė saj, u mbajt pėr tė vendosur pėrfundimisht njė alfabet tė gjuhės shqipe, problem ky i studiuar hollėsisht nga Fishta. Pėr mė tepėr, ishte Gjergj Fishta ai qė u zgjodh nga kongresi pėr tė kryesuar komisionin prej njėmbėdhjetė delegatėsh qė do tė pėrcaktonte variantin mė tė mirė tė alfabeteve tė propozuara. Pas tri ditė diskutimesh Fishta dhe komisioni vendosėn tė mbėshtesin dy alfabete: njė formė tė modifikuar tė alfabetit tė Stambollit tė Sami Frashėrit i cili, edhe pse jo praktik pėr shtyp, pėrdorej mė gjerėsisht nė atė kohė, dhe njė alfabet tė ri latin pothuajse tė njėjtė me alfabetin e Bashkimit tė Fishtės, me qėllim qė shtypja e librave jashtė vendit tė bėhej mė e volitshme.

Nė tetor 1913, gati njė vit pas shpalljes sė pavarėsisė nė Vlorė, Fishta themeloi dhe filloi tė nxjerrė tė pėrmuajshmen franēeskane Hylli i Dritės, e cila iu kushtua letėrsisė, politikės, folklorit dhe historisė. Me pėrjashtim tė viteve tė turbullta tė Luftės sė Parė Botėrore dhe viteve menjėherė pas saj, 1915-1920 si dhe tė viteve tė hershme tė diktaturės sė Ahmet Zogut, 1925-1929, kjo revistė me influencė e me nivel tė lartė letrar doli rregullisht deri nė korrik 1944 dhe ndihmoi pėr zhvillimin e kulturės gege tė veriut ashtu si revista Albania e Faik Konicės nė Bruksel kishte ndihmuar pėr kulturėn toske tė jugut. Nga 5 dhjetori 1916 deri nė nėntor 1918 Fishta botoi gazetėn e Shkodrės Posta e Shqypniės, njė gazetė politike e kulturore e subvencionuar nga Austro-Hungaria nė kuadrin e Kultusprotektorat-it, me gjithė qė forcat pushtuese nuk para kishin besim te Fishta pėr shkak tė aspiratave tė tij kombėtare. Po mė 1916, sė bashku me Luigj Gurakuqin (1879-1925), Ndre Mjedėn (1866-1937) dhe Mati Logorecin (1867-1941), Fishta luajti njė rol udhėheqės nė Komisinė Letrare Shqype, tė ngritur prej austro-hungarezėve me sugjerimin e konsullit tė pėrgjithshėm August Ritter von Kral (1859-1918), pėr tė vendosur nė lidhje me ēėshtjen e pėrdorimit zyrtar tė drejtshkrimit si dhe pėr tė nxitur botimin e teksteve shkollore nė gjuhėn shqipe. Pas disa diskutimeve Komisia vendosi me tė drejtė qė tė pėrdorej dialekti qendror i Elbasanit si njė kompromis asnjanės pėr gjuhėn letrare. Ky vendim binte mjaft nė kundėrshtim me dėshirat e Gjergj Fishtės, pėr tė cilin dialekti i Shkodrės ishte mė i pėrshtatshmi. Fishta shpresonte se koineja shqiptare e veriut sė shpejti do tė shėrbente si normė letrare pėr tė gjithė vendin, ashtu si gjuha e Dantes kishte shėrbyer si udhėrrėfyese pėr italishten letrare. Gjatė gjithė kėtyre viteve Fishta vazhdoi tė japė mėsim e tė drejtojė shkollėn franēeskane nė Shkodėr, me emrin Collegium Illyricum (Kolegji Ilirian) nga viti 1921, i cili ishte bėrė institucioni kryesor arsimor nė Shqipėrinė e veriut. Tani ai ishte edhe njė figurė me autoritet nė letėrsinė shqiptare.

Nė gusht 1919 Gjergj Fishta qe sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar qė mori pjesė nė Konferencėn e Paqes nė Paris dhe, me kėtė cilėsi, iu kėrkua nga kryetari i delegacionit, imzot Luigj Bumēi (1872-1945) tė merrte pjesė nė njė komision tė posaēėm qė do tė dėrgohej nė Shtetet e Bashkuara pėr t'u kujdesur pėr interesat e shtetit tė ri shqiptar. Atje ai vizitoi Bostonin, Nju Jorkun dhe Uashingtonin. Mė 1921 Fishta pėrfaqėsoi Shkodrėn nė parlamentin shqiptar dhe u zgjodh nė gusht tė atij viti si zėvendėskryetar i tij. Talenti nė gojėtari e ngriti mjaft nė detyrat e tij si personalitet politik apo si klerik. Nė vitet mė pas mori pjesė nė konferencat ballkanike nė Athinė (1930), Sofje (1931) dhe Bukuresht (1932) para se tė tėrhiqej nga jeta publike pėr t'ia kushtuar vitet e mbetura urdhrit franēeskan dhe shkrimeve tė veta. Nga viti 1935 deri mė 1938 mbajti funksionin e provincialit tė tė gjithė franēeskanėve shqiptarė. Kėto vite, mė tė frytshmet e jetės sė tij, i kaloi i veēuar nė qetėsinė e kuvendit franēeskan tė Gjuhadolit nė Shkodėr, nė hajatin, kishėn dhe kopshtin e tij plot trėndafila, ku Fishta ulej nė hije dhe merrej me poezinė e vet. Si poet kombėtar i brezit tė tij, Gjergj Fishta ėshtė nderuar me diploma, ēmime e tituj tė ndryshėm, brenda e jashtė vendit. Ka marrė Ritterkreuz-in austro-hungarez mė 1911, ėshtė dekoruar nga papa Piu XI me ēmimin Al Merito mė 1925, i ėshtė dhėnė medalja prestigjioze Feniks nga qeveria greke, ėshtė nderuar me titullin Lector jubilatus honoris causae nga urdhėri franēeskan, dhe ėshtė bėrė antar i rregullt i Akademisė Italiane tė Shkencave dhe Arteve mė 1939. Vdiq nė Shkodėr mė 30 dhjetor 1940.

Ndonėse Gjergj Fishta ėshtė autor i gjithsej tridhjeteshtatė botimeve letrare, emri i tij ėshtė i lidhur nė mėnyrė tė pashlyeshme me njė vepėr tė vetme, madje me njė nga krijimet mė mahnitėse nė mbarė historinė e letėrsisė shqiptare, me Lahuta e malcķs, Shkodėr 1937. Ajo ėshtė njė poemė epike historike me 15.613 vargje qė vė nė qendėr luftėn pėr autonomi e pavarėsi e, nė veēanti, ngjarjet e historisė sė Shqipėrisė sė veriut nga 1858 deri 1913. Kjo kryevepėr letrare ishte shkruar nė fillim midis viteve 1902 e 1909, pastaj u ripunua nga autori gjatė njė periudhe tridhjetėvjeēare. Ėshtė e para ndihmesė nė gjuhėn shqipe pėr letėrsinė botėrore.

Mė 1902 Fishta ishte dėrguar nė njė fshat tė vogėl pėr tė zėvendėsuar pėrkohėsisht famullitarin vendor. Atje u njoh e u miqėsua me fshatarin e moshuar Marash Uci (vd. 1914) nga Hoti, tė cilin do ta pėrjetėsonte mė vonė nė vargje. Nė mbrėmjet qė i kalonin sė bashku Marash Uci i rrėfente priftit djalosh pėr betejat heroike midis malėsorėve shqiptarė dhe malazezė, nė veēanti pėr betejėn e famshme nė urėn e Rrzhanicės, ku Marash Uci kishte marrė pjesė vetė. Pjesėt e para tė Lahuta e malcķs, me titullin Te ura e Rrzhanicės, u botuan nė Zadar mė 1905 e 1907, e u ribotuan mė pas tė zgjeruara mė 1912, 1923, 1931 dhe 1933. Botimi pėrfundimtar i veprės nė tridhjetė kėngė u paraqit nė Shkodėr mė 1937 nė kremtim tė njėzetepesėvjetorit tė shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė. Me gjithė suksesin e Lahuta e malcķs dhe personalitetit tė shquar tė autorit, kjo vepėr dhe tė tjera tė Gjergj Fishtės u ndaluan pas Luftės sė Dytė Botėrore kur komunistėt erdhėn nė pushtet. Megjithatė, kjo poemė epike, e ribotuar nė Romė mė 1958, nė Lubjanė mė 1990 dhe nė Romė mė 1991, gjendet edhe nė pėrkthime nė gjermanisht dhe italisht

Shiko profilin e anėtarit

2Normal Re: GJERGJ FISHTA prej Sat Jan 16 2010, 14:31

baddd_girl


Moderator/e
Moderator/e
Kryevepra : LAHUTA E MALCIS

"Lahuta e Malėsisė", me 30 kėngė, rreth 17.000 vargje ėshtė quajtur nga shumė studiues "Iliada" shqiptare, ėshtė vlerėsuar si i vetmi epos kombėtar i letėrsisė sonė, madje edhe si epos i Ballkanit. Si vepėr epike qė ėshtė, megjithatė "Lahuta e Malėsisė" nuk ka njė subjekt tė mirėfilltė qendror, rreth tė cilit tė vėrtiten ngjarjet, rrethanat, personazhet pėrfytyrimet. Nėse do tė kėrkonim njė hero qėndror tė veprės, ai do tė ishte heroi anonim, populli. Unitetin e veprės nė tė vėrtetė, e krijon njė pėrsonazh qė, herė vihet nė plan tė parė, herė ėshtė i nėnkuptuar. Ėshtė Fati i Shqipėrisė, jo mė me kėtė emėr si nė poemat e tjera epike si "Skėnderbeu i pafat" i Jeronim De Radės, "Historia e Skėnderbeut" tė Naim Frashėrit etj. Kėtu Fati i Shqipėrisė qėndron prapa simbolit mitologjik "Ora e Shqipėrisė". Dhe, sipas besimit shqiptar, rrotull kėsaj ore, grupohen orėt e fiseve, bajrakėve, trojeve, orėt e shtėpive, sė fundi, orėt e ēdo luftėtari, tė ēdo shqiptari. Kėto krijojnė ansamblin mė simpatik tė personazheve nė grupin e personazheve mitologjike dhe pėrgjithėsisht nė vepėr meqė pėrcjellin edhe mesazhin madhor tė mbijetesės sė shqiptarit dhe tė kombit tė tij, pavarėsisht nga befasitė mė tragjike tė ēfarėdo kohe qė mund tė vijė. Nė unitetin e veprės ndikojnė drejtpėrdrejt edhe zanat, ndėr tė cilat njėra pėrcakton unitetin formėsor tė veprės. Kjo ėshtė Zana shqiptare qė ka kuptimin e Muzės sė "Iliadės" tė Homerit. Nė pikėpamje tė rolit qė luan nė poemė, pėrbėn binom me Orėn e Shqipėrisė. Nė kėtė grupim bėjnė pjesė edhe kuēedrat, dragonjtė, lugetėrit, hijet etj., etj.
Ngjarjet e poemės kanė njė shtrirje kohore prej dy brezash njerėzore. Ato fillojnė mė 1858, kur Mali i Zi i nxitur nga Cari i Rusisė, kėrkon tė zaptojė tokat tona. Filli i poemės mbaron kur ėshtė shpallur pavarėsia e Shqipėrisė dhe Konferenca e Londrės ka vendosur copėtimin pėrgjysmė tė kėtyre trojeve. Kobi, kėshtu ekziston nė poemė, nė tė njėjtin binom me Fatin.
Fishta bėn njėfarė grupimi tė kėngėve, sipas kronologjisė historike tė ngjarjeve. Kėshtu, kemi disa cikle kėngėsh, kemi ndėrmjet tyre edhe kėngė qė qėndrojnė disi mė vete, por qė luajnė rolin e rrugėkalimit nga njėri cikėl nė tjetrin. Nė pikėpamje tė leximit tė veprės ato pėrkohėsisht e shkėputin lexuesin nga terreni historik real dhe e ēojnė nė sfera fantastike. Cikli qė hap poemėn ėshtė ai pėr Oso Kukėn - pesė kėngėt e para. Ngjarjet vazhdojnė pothuaj njėzet vjet mė vonė, tė ndėrmjetėsuara nga kėngėt "Dervish Pasha" dhe "Kuvendi i Berlinit". Kėto dy kėngė japin atmosferėn qė ishte nė dėm tė fatit tonė kombėtar. Cikli vijues, qė zė hapsirėn mė tė madhe nė poemė, ėshtė ai i Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit. I vetmi personazh qendror i ngjarjeve tė ciklit ėshtė nga pala armike, Mark Milani i Malit tė Zi. Krahas tij, shfaqet nxitimthi figura e Krajl Nikollės. Cikli strukturohet nė disa nėncikle. Nėncikli i parė (tre kėngė) ka nė qendėr Ēun Mulėn. Pas ekspozesė qė bėn kėnga "Kulshedra" vjen nėncikli prej pesė kėngėsh qė sjell skena masive tė pėrmasave vigane. Nnėcikli vijues ka nė qendėr Tringėn para dhe pas vdekjes. Ngjarjet, pas njė pushimi tjetėr prej tridhjetė vjetėsh, vijojnė me kryengritjet e Pavarėsisė. Kėngėt pėrmbyllėse pothuaj janė tė pavarura nga njėra-tjetra. Kėnga e fundit "Konferenca e Londonit", ėshtė nė vend tė epilogut tė poemės.
Studiuesit e ndryshėm janė pėrpjekur tė gjejnė pikėtakime mes "Lahutės sė Malėsisė" dhe "Iliadės" sė Homerit, sidomos nė atmosferėn qė i zotėron dy poemat. Ata kanė krahasuar personazhet qė kanė tipare tė pėrbashkėta, skenat e ngjarjeve etj. Por pėrfundimi i tyre ka qenė se poema homerike, pėrveēse model i largėt, ku ėshtė bazuar poeti, me poemėn fishtjane kanė tė pėrbashkėt pėrkatėsinė ballkanike. Nė tė vėrtetė kėto lidhje i bėn mė tė qėndrueshme njė burim i mirėfilltė i eposit tė Fishtės me eposin tonė legjendar, kryesisht me thelbin e kėtij eposi, ciklin e kreshnikėve.
Konflikti nė poemė, nė mes shqiptarėve dhe sllavėve, mes dy kombeve arsyetohet si njė konflikt natyror, me prejardhje nga gjeneza, nė vargun e famshėm, proverbial "n'mni t'shoshoqit kemi le". Megjithatė, poeti bėn thirrje qė tė shmanget ky fatalitet i pashmangshėm. Zoti n'qiell e na mbi tokė/ por gjithnji vllazėn e shokė. Sidoqoftė, tensionon skajshėm ngjarjet, duke i dhėnė "Lahutės sė Malėsisė" trajtėn e njė eposi dramatik krejt origjinal nga eposet e kombeve tė tjera, me trajta kryesisht tregimtare. Ėshtė nė mes tė dy palėve urrejtja patologjike jo vetėm mes njerėzve, por edhe mes qenieve mitologjike pėrkatėse, mes natyrės, dukurive natyrore etj. ēfarė e bėn tė pamundur qė tė pushojė a tė prehet sė luftuari shpirti i asnjėrės racė, qoftė pėr njė ēast tė vetėm.
Te "Lahuta e Malėsisė" urrejtja ndėrmjet ky kampeve armike ėshtė plazma ngjitėse e poemės. Ajo vė nė marrdhėnie grupimet e personazheve. Nė radhė tė parė dy grupimet mė tė mėdha, qė pėrcaktojnė frymėn realisto-fantastike tė poemės: grupimin e personazheve historike nga njėra anė dhe grupimin e personazheve fantastike, tė pėrfytyruara ose mitologjike. Duke pasur tė dy grupimet tė drejtėn pėr tė hyrė natyrshėm nė ēdo ngjarje, nė ēdo mjedis a rethanė, tė bisedojnė bashkė, tė grinden, tė rrihen, tė luftojnė, tė besatohen, tė urrehen e tė dashurohen, edhe nė realitet ato u pėrkasin, shkrihen nė njė tė vetėm. Realiteti mitologjik, qiellor s'ėshtė aspak mė hyjnor se sa realiteti i jetės sė pėrditshme. Realiteti njerėzor, gjithashtu s'ėshtė aspak mė tokėsor se sa i pėrfytyruar e i fantazuar, se sa realiteti i largėt i paprekshėm, mitologjik, qiellor. Njė familjaritet krejt malėsor , krejt i natyrshėm zotėron mės grupimit tė personazheve mitologjike dhe grupimit tė personazheve historike. Ora e Shqipnisė krijon marrėdhėnie krejt njerėzore, gati prindėrore me Ali Pashėn e Gucisė kur ėshtė ēasti qė po luhet me fatin e kombit. Zana e madhe ėshtė simotėr e pėrhershme e poetit, i jep trimėri, i jep shpirt pėr tė ndjekur zhvillimin e ngjarjeve, si poeti, uron, mallkon, prandien. Po kėshtu, orėt e tjera, sipas emrave tė fiseve ose zanat e tjera sipas emrave tė maleve. Familjariteti tipik i kėsaj natyre krijohet nė kėngėn Zana e Vizitorit qė shquhet edhe pėr vlerat e rralla artistike.
Poeti kujdeset qė personazhet historike tė veprės ti vendosė nė binom me personazhet mitologjike. Zakonisht, kėta janė shėmbėllesa tė njėri-tjetrit. Tiparet e njėrės palė pasqyrohen te tjtra palė. Bukuria, fisnikėria, dlirėsia e Tringės pasqyrohen tek Zana e Vizitorit dhe ndėrsjelltas. Zana e Vizitorit, zanė shqiptare, ndėrkohė ėshtė nė konflikt me Zanėn e Durmitorit, zanė malazeze, nxitėse e Mark Milanit ndaj shqiptarėve. Nė fund tė luftimeve zana e huaj ngelet robinė te varri i Tringės duke realizuar edhe hakmarrjen pėr simotrėn shqiptare. Vetė natyra, pėrbėrėsit e saj do tė ishin njė grupim tjetėr personazhesh po aq njerėzorė sa edhe dy grupimet e tjera. Autori, ndonėse e hedh vėshtrimin herė pas here nėpėr gjithė trojet shqiptare, skenėn e ngjarjeve e kufizon nė malėsitė e Veriut. Qendėr simbolike tė zhvillimit tė ngjarjeve, siē e pohon mendimi i studjuesve, ėshtė Shkodra. Megjithatėai nuk bie nė religjionalizėm. Ai, siē thotė profesor Eqerem Ēabej, pėrdor njėsinė e fisit pėr tė dhėnė njėsinė e kombit. Tek fisi janė pikėzuar tiparet e kombit, tiparet e racės. Kjo i jep veprės pėrmasat kombėtare dhe universale.
Vargu me tė cilin ėshtė ndėrtuar poema ėshtė tetėrrokshi i poezisė popullore tė epikės historike tė Veriut. Ai arrin qė nė kėtė varg tė sjellė me dhjetra personazhe, secili prej tyre krejtėsisht i individualizuar, me tipare krejtėsisht tė vetat, qė nuk mund tė largohet nga kujtesa e lexuesit. Ai, po ashtu, individualizon me dhjetėra beteja, me dhjetėraskena betejash madhėshtore, ku secila prej tyre pikturohet me ngjyrat e dritat e veēanta, pėr t'u dalluar qartėsisht nga moria qė e rrethon.
Fjalori i Fishtės, pjesa mė e madhe e tė cilit nuk ėshtė pėrdorur mė parė nė veprat letrare aq mė pak nė poezi, me fjalė tė panjohura, me arkaizma, solecizma, me fjalė kompozita, shpesh tė ndėrtuara prej tij sipas gjedheve burimore, arrin tė krijojė jo vetėm figura pamore, por edhe dėgjimore.
Rima ėshtė njė ndėr dukuritė mė thelbėsore tė poemės. Aty shprehet edhe qėndrimi ideoemocional i poetit. Rimat herė janė tė pėrputhura, herė tė alternuara ose tė kryqėzuara etj.
Ritmet, gjithashtu, janė shumtrajtėshe, varėsisht nga vendet ku bėhen pushimet e vogla ose tė mėdhatė gjatė leximit, ku nė pikėpamjet sintaksore mbarojnė pjesėt e fjalive ose fjalitė. Fishta pėrdor nė mėnyrėn e tij pėrsėritjet nė fillim, nė mes ose nė fund tė vargut, refrenet, pėrsėritjet e teksteve tė plota, citimet nga kryeveprat e folklorit, rendin e pėrmbysur tė fjalėve etj. Dialogėt e shpejtė, sentencat filozofike, pėrbetimet, lutjet, urimet, mallkimet, sharjet e ashpra, pasthirrmat, pyetjet retorike, pyetjet nė pėrgjithėsi krijojnė larmi ritmesh, larmi gjendjesh shpirtėrore te lexuesit.
Ritmin e shprehjes sė shprehėsisė artistike, tė leximit e pėrcakton fuqimisht figuracioni. Hiperbola ėshtė mjeti kryesor i eposit fishtjan, por njė hiperbolė sa fantastike aq edhe realiste. Fantastike pėr pėrmasat zmadhuese tė tiparit ose efektit tė tiparit, realiste pėr konkretėsinė e tyre.
Karakteristik ėshtė krahasimi, sidomos krahasimi i gjatė, shpesh i ndėrlikuar me disa krahasime e tė tjera nė pėrbėrje tė tij, qė zotėron tekste tė tėra kėngėsh. Gjithashtu, metafora pėrdoret me origjinalitet me nėntekste tė shumfishta tė folklorit.
I papėrsėritshėm nė krejt letėrsinė tonė ėshtė pėrdorimi i eufemizmave me efekte artistike, herė pėrkėdhelėse, adhurues, e himnizues, herė paditės, i ashpėr, e makabėr. Eufemizmi funksionon nė vend tė emrave tė perėndive, qenieve mitologjike, por edhe tė personazheve kryesore tė grupimit historik. Epiteti ka gjithnjė ngarkesa metaforike, ėshtė pjesmarrės nė krahasime ose hiperbola. Animizmi dhe personifikimi sikurse dendur prozopopea janė mjetet mė efikase tė drejtpeshimit fishtian nė mes tė realitetit tokėsor, tė zbritur nė rrafshin mė intim e mė konkret tokėsor. Disa ndėr kėngėt mė tė pėrkryera tė poemės si "Kulshedra", "Te ura e Sutjeskės", "Zana e Vizitorit" etj. janė njė manifestim pothuaj marramendės i tė gjitha llojeve tė figurave stilistike. Dhe i gjithė ky univers artistik i realizuar me tetėrrokėshin e famshėm fishtjan!

Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi