Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Arti Dhe Kultura «« » Arti Dhe Letersia Shqiptare » FAN S. NOLI

FAN S. NOLI

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal FAN S. NOLI prej Sat Jan 16 2010, 02:34

baddd_girl


Moderator/e
Moderator/e
Fan Noli ėshtė artist dhe dijetar, pėrfaqėsues i shquar i letėrsisė demokratike, qė u zhvillua nė Shqipėri fill pas Rilindjes. Fan Noli dha njė kontribut tė ēmuar nė thesarin e kulturės kombėtare. Lindi mė 6 janar 1882 nė Qytezė (turqisht: Ibrik Tepe), fshat shqiptar nė Thrakė, jo shumė larg nga Ederneja. Si disa fshatra tė tjera tė asaj krahine tė banuar nga shqiptarė, Qyteza kishte ruajtur me kohė gjuhėn, doket dhe kostumet e tė parėve. Noli e mbante fisin e vet me prejardhje nga Qyteza e Kolonjės. I ati, Stiliani, ndonėse trashgoi njė pronė tokė, nuk u muar me bujqėsi, po shėrbeu si psallt nė kishėzėn e fshatit. E ėma, Maria, ishte shtėpiake. Familja u shtua shumė dhe erdhi njė kohė qė jetesa u bė e vėshtirė pėr tė. Sa qe i mitur. Fanoli hoqi sėmundje tė rėnda, ndaj shkollėn e nisi me vonesė. Filloren dhe tė mesmen i bėri greqisht. Por me shumė ndikoi tek ai krenaria e fshatit shqiptar pėr tė kaluarėn historike dhe dashuria pėr shkrimin shqip. Qė nė bankat e shkollės iu shfaqėn karakteri i pavarur dhe fryma e revoltės. Pėr kėtė shkak nuk iu dha diploma nė kohėn e duhur, gjė qė e pengoi tė emėrohej mėsues atė vit shkollor.
Mė 1900 vajti nė Greqi, me qėllim qė tė nxirrte jetesėn dhe tė ndiqte fakultetin e filozofisė. Nė Athinė u lidh me njė shoqėri belgjiane, e cila zotėronte tramvajet me kuaj. S'i eci mbarė. Studime nuk beri. Atėherė u hodh nė punė tė tjera, si kopist, sufler dhe aktor pranė njė trupe greke teatri shėtitės. Tek punote atje, iu ngjall dėshira tė merej me dramaturgji. Mė 1903 kaloi nė Egjipt, ku zuri punė si mėsues i greqishtes. Ndėrkohė, njihet me lėvizjen kombėtare. I ndihmuar nga patriotė, nis veprimtarinė politike dhe letrare: shkruan artikujt publicistikė, pėrkthen greqisht "Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė dhe ē'do tė bėhet" tė Sami Frashėrit.

Mė 1906, i nxitur dhe i pėrkrahur nga patroitėt, Noli u nis pėr nė SHBA, me qėllim qė tė ndihmonte nė organizimin dhe nė bashkimin e shqiptarėve tė mėrguar, qė kėrcėnoheshin nga rreziku i pėrēarjes, pėr shkak tė veprimeve tė shovenistėve grekė. Bėri punė krahu si punėtor nė njė fabrikė sharre, si pjatalarės etj. Megjihtėse nuk kishte bindje tė forta fetare, u dorėzua prift mė 1908 dhe filloi luftėn pėr shkėputjen e kishės ortodokse shqiptare nga kisha greke, duke bėrė shėrbesa shqip, duke shqipėruar libra fetare etj. Kjo gjė, pėr atė kohė, kishte rėndėsi politike, sepse i priste udhėn ndikimit tė qarqeve shoveniste greke te shqiptarėt me besim ortodoks. Ndėrkohė, bashkėpunonte nė gazeta, mbante ligjėrata, organizonte shoqėri patriotike, tė cilat, mė 1912, u bashkuan nė federaten pan-shqiptare "Vatra". Atė vit kreu studimet e larta pėr arte nė Universitetin e Harvardit (Bachelor of Arts cum laude).

Pas shpalljes sė Pavarėsisė, Noli pėrkrahu qeverinė e kryesuar nga I. Qemali. Erdhi nė Shqipėri pėr tė parėn herė mė 1913. Pėrseri shkoi nė SHBA. "Vatra" e zgjodhi kryetar. Tė kėsaj kohe janė vjershat e tij tė para dhe tė parat shqipėrime artistike. Mė 1921 doli vepra e tij madhėshtore nė prozė " Historia e Skėnderbeut ". Nė Shqipėri erdhi sėrish nė fillim tė viteve 20. Gjeti njė lėvizje mjaft tė gjėrė pėr sigurimin e pavarėsisė kombėtare dhe tė tėrėsisė tokėsore. Si deputet nė Kėshillin Kombėtar, mbrojti platformėn e Kongresit tė Lushnjės dhe u bė udhėheqės i krahut demokratik kundėr feudalėve, qė kryesohej nga A. Zogu. Noli luajti njė rol tė dorės sė parė nė organizimin dhe nė drejtimin e Revolucionit Demokratik tė Qershorit 1924, pas ngadhnjimit tė tė cilit u caktua kryetar i qeverisė. Por revolucioni nuk u ēua gjer nė fund. Noli me shokė treguan butėsi dhe ngathėsi. Revolucioni u thye nga bashkėveprimi i reaksionit tė brendshėm dhe me forca te huaj. Mė 24 dhjetor 1924, Noli mori udhėn e mergimit politik dhe s'u kthye mė nė Shqipėri.
U vendos pėrkohėsisht nė Vjenė. Regjimi zogist e dėnoi me vdekje nė mungesė. Nė periudhėn 1925-1930, krahas veprimtarisė politike, zhvilloi njė punė tė dendur krijuese: shkroi vjersha, shqipėroi disa kryevepra tė letėrsisė botėrore, me hyrje kritike, botoi artikuj tė mprehtė pėr mbrojtjen e Revolucionit Demokratik tė Qershorit, pėr denoncimin e regjimit zogist dhe tė reaksionit ndėrkombėtar. Pas vitit 1930, Noli u largua nga Evropa dhe u vendos pėrfundimisht nė SHBA. Aty ushtronte funksionin e peshkopit tė kishės ortodokse shqiptare. Mė 1947 botoi pėrpunimin qė i bėri " Historisė sė Skėnderbeut", nxori nė dritė njė botim anglisht dhe mė 1949 njė variant tė dytė shqip tė saj: kurse mė 1960 dha anglisht njė " Autobiografi " tė shkurtėr mjaft tėrheqėse. Vėllmin me vjersha "Album" u botua mė 1948. Brenda viteve 1961-1963 botoi dy vjersha tė fundit orgjinale dhe njė tok shqipėrime vjershash tė poetėve tė njohur. Mė 20 nėntor vajti nė Florida. Atje, nė banesėn e tij, nė Fort Lauderdel, mbylli sytė pėrjetė, mė 13 mars 1965, larg atdheut tė shtrenjtė, qė e deshi me zjarr tė pashuar. Fan Noli ėshtė varrosur nė Forrest Hill Cemetery, tė Bostonit.

Shiko profilin e anėtarit

2Normal Re: FAN S. NOLI prej Sat Jan 16 2010, 02:44

baddd_girl


Moderator/e
Moderator/e
POEZI NGA NOLI

Mojsiu nė Mal

Ngjitet pėrpjetė Malit tė shkretė
Krye-Profeti trimi me fletė,
Tė bisedonjė me Perėndinė
Pėr Palestinė.
Arrin nė majė lart i kapitur,
Qėndron me frikė, pret i tronditur,
Dhe Jehovaj i flet prej njė reje
Me zė rrufeje:
"Ti dhe tė tjerėt pleq do tė ngelni,
Tokėn e Shenjtė kurrė s'e shkelni
Skllevė, bij-skllevėsh, s'e meritoni
Se liri s'doni!"
Krye Profetit dita i ngryset
Dhe shpirt-kėputur pėrdhe pėrmbyset
Me lot nė sy, me zemėr tė ngrirė
I lyp mėshirė.
Pse kaqė gjatė, Zot, m'arratise,
Pse mė pėrplase, mė pėrpėlise,
Pse shpresėn dyzet vjet m'a ushqeve,
Dhe sot m'a preve?
"Nėm Dhen' e Lirė! Zot ku m'a ke?"
"Shiko, i tha, dhe ja ku e pe."
Sė largu Zoti ia pasqyron,
Dhe e shikon.
Ja Nazareti, ja Bethlehemi,
Lum' i Jordanit, Jerusalemi,
Mal' i Sionės, Bethsaidaja,
Dhe Golgothaja.
Sheh gasn' e pritmė pėr djalėrinė
Dhe shkretėtirėn pėr pleqėrinė,
Atje sa bukur, kėtu sa zi,
0 Moisi.
Kėtej ka dimrin, andej prėnverėn,
Kėrkon Parajsėn, vdes nė Skėterrėn;
Ajme, sa vrer, sa keq e sa zor,
Liberator!


Hymni i Flamurit

O Flamur gjak, o flamur shkabė,
O vėnd e vatr' o nėn' e babė,
Lagur me lot, djegur me flagė,
Flamur i kuq, flamur i zi.
Fortesė shkėmbi tmerr tirani,
S'tė trėmb Romani, as Venecjani,
As Sėrb Dushani, as Turk Sulltani,
Flamur i math pėr Vegjėli
Flamur qė linde Shėn Kostandinin,
Pajton Islamn' e Krishtėrimin,
Ēpall midis feve vllazėrimin,
Flamur bujar pėr Njerėzi.
Me Skėnderben' u lavdėrove
Dhe nė furtun' i funtmi u shove,
Me Malon prapė lart vrapove,
Yll i pavdekur pėr Liri.
Sa shpesh pastaj pėrdhč u shtrive
Me zjarr e zi u ndeze u nxive,
Po ēdo mizor me shpat' e grive,
O fushė-kuq, o shkabė-zi.
Pėrpjetė prie Shqipėrinė,
Pėrlintj'a shpirtin dhe fuqinė,
Diell pėr vllanė, yrnek pėr fqinė
Pėr botėn ėndr' e qjell i ri.


Krishti me Kamzhik

Nė kėshtjellė t'atdheut, nė tempull tė fesė
Janė shtruar sarafėt' pa shpirt e pa besė,
Tregėtojn' e gėnjejnė, rrėmbejn' e sfrutojnė,
Thon' ashtu Israelin e mbrojn' e shpėtojnė.
Shtrembėrojnė kanunet, i marrin nė dorė,
Dhe shkėlqejnė nė kish' e nė fron me kurorė,
Vegjėlia pėr ta batėrdisen dhe vriten
Dhe kėshtu parasitėt gjakpirės po rriten.
Tradhėtori dinak, hipokrit e kusar
Na u ngrit gjer nė kulm, dhe u bė kryetar;
Nėnė zgjedhėn besnikėt pėr vdekje lėngojnė,
Se mėkat dhe mallkim kryengritjen kujtojnė.
Ēdo i shenjt' ideal, ēdo shtėpi Perėndie
Ishte bėrė dyqan dhe pazar tregėtie:
Kush fitonte mė tepėr, ay ishte usta,
Dhe kush nukė plaēkitte ish krejt budalla.
Kur e pa kėtė zi dhe kėtė erėsirė,
Krisht' i ėmbėl u ndes dhe u bė i vėshtirė:
Me kamēik e me fshikull sarafėt i dėboj,
Dhe nga larot gjakpirės atdhen' e shpėtoj.
Dhe Shėn Pjetr' i gėzuar ahere i tha:
"Ja tani e ke nisur tamam, or usta!
Me kėrbaē e me shpatė mi ne mbretėro,
Dhe me forc' e pahir na ēliro, na shpėto."
"Je gabuar, o Krisht, qė u ke predikuar,
Se tė marrėt, tė shurdhėrit s'kanė dėgjuar;
Ndreq kurrizin mė parė, pastaj ndriēo trurin.
Se shpirt-robi s'ēlirohet askurrė pa drurin."
Jesu Krishti s' dėgjoj, dhe s'e mori vesh mikun.
Dhe me lot i penduar e hodhi kamēikun,
Dhe i tha: "S'e ka fajin kurrizi, po truri,
Se lirin' e sjell drita e mėndjes, jo druri."
"Merre prapė kamēikun, Shėn Pjetri u pėrgjeq,
Se pėrndryshe kjo punė na del mos mė keq.
Pėrkėdhel' u kurrizin dhe do t'tė besojnė,
Vraji, shtypi, dhe shtrydhi, dhe do t'adhurojnė".
Jesu Krishti s'dėgjoj, dhe s'e mori vesh mikun.
Dhe s'u unj pėrsėri qė ta merrte kamēikun:
Dhe e kapnė kamēikun sarafėt pėr fenė,
Dhe e shėmpnė ēlironjėsin, fen' e atdhenė.


Anės Lumenjve

Arratisur, syrgjynosur,
Raskapitur dhe katosur
Po vajtonj pa funt, pa shpresė,
Anės Elbės, anės Spree-sė.
Ku e lam' e ku na mbeti
Vaj-vatani e mjer-mileti
Anės detit i palarė,
Anės dritės i paparė,
Pranė sofrės i pangrėnė,
Pranė dijes i panxėnė,
Lakuriq dhe i dregosur,
Trup e shpirt i sakatosur?
Se ē'e shėmpnė derbederėt,
Mercenarėt dhe Bejlerėt,
Se ē'e shtypnė jabanxhinjtė
Se ē'e shtrythnė fajdexhinjtė,
Se ē'e pren' e se ē'e vranė,
Ē'e shkretuan anembanė,
Nėnė thundrėn e pėrdhunės
Anės Vjosės, anės Bunės!
Ēirem, digjem i vrerosur,
Sakatosur, ēarmatosur,
As i gjall' as i varrosur,
Pres njė shenj' e pres njė dritė,
Pres me vjet' e pres me ditė,
Se ē'u tera, se ē' u-mpaka,
Se ē' u-ēora, se ē' u-mplaka,
Lark prej vatrės dhe prej punės,
Anės Rinit, anės Tunės.
Ēakėrdisur, batėrdisur,
Pėrpėlitur dhe zalisur,
Endėrronj pa funt, pa shpresė
Anės Elbės, anės Spree-sė.
Dhe njė zė vėngon nga lumi,
Mė buēet, mė zgjon nga gjumi,
Se mileti po gatitet,
Se tirani lebetitet,
Se pėlcet, kėrcet furtuna,
Fryhet Vjosa, derdhet Buna,
Skuqet Semani dhe Drini,
Dridhet Beu dhe zengjini,
Se pas vdekjes ndriti jeta,
Dhe kudo gjėmon trumbeta:
Ngrehuni dhe bjeruni,
Korrini dhe shtypini,
Katundar' e punėtorė,
Qė nga Shkodra gjer nė Vlorė!
Ky ilaē e ky kushtrim
Mė bėn djal' e mė bėn trim,
Mė jep forc' e mė jep shpresė,
Anės Elbė-s, anės Spree-sė.
Se pas dimrit vjen njė verė
Qė do kthehemi njė herė
Pranė vatrės, pranė punės,
Anės Vjosės, anės Bunės.
Arratisur, syrgjynosur,
Raskapitur e katosur
Brohorit me bes' e shpresė
Anės Elbės, anės Spree-sė.


Jepni pėr Nėnėn

Ē'thot' ajo e ve e gjorė,
-Mbretėreshė pa kurorė-
Faqe-ējerrur, lesh-lėshuar,
Shpirt e zėmėr pėrvėluar;
Gjysm' e vdekur: "O Shqiptarė,
Nėnės mos ia bėni varrė!"
Mbahu, Nėno, mos kij frikė
Se ke djemtė n'Amerikė.
Qan e lutet Nėn' e mjerė,
Kėrkon vatrėn edhe nderė,
Do lirinė dhe atdhenė,
Si ē'e pat me Skėnderbenė,
Bijt' e besės thėrret pranė.
Kur i thirri dhe s'i vanė?
Mbahu, Nėno, mos kij frikė,
Se ke djemtė n'Amerikė.
Cilėt jan' ata tiranė
Qė tė pren' e qė tė vranė
Qė tė therrė bij e bija,
Dhe t'u nxi, t'u mbyll shtėpija?
Derthni plumba, o Shqiptarė,
Gjakn' e Nėnės pėr tė marrė,
Mbahu, Nėno, mos kij frikė,
Se ke djemtė n'Amerikė.
Cilėt bij tė trathėtuan
Dhe tė doqnė dhe tė shuan
Dhe tė lan', o Shkab' e ngratė
Pa fole, pa zog, pa shpatė?
Kėta qena, o shok' i mbytni,
Mbushni gjyle qė t'i shtypni.
Mbahu, Nėno, mos kij frikė,
Se ke djemtė n'Amerikė.
Sa kėrkon e sa tė duhen?
Burrat nga detyra s'ndruhen!
Trim i mirė do tė japė,
S'kursen jetėn as paratė;
Hithni, hithni tok dollarė,
Tė mos mbetemi tė sharė.
Mbahu, Nėno, mos kij frikė.
Se ke djemtė n'Amerikė.
Do tė ndihim pa kursyer
Pėr ty, Nėna jon' e vyer,
Qė me drit' e nder tė thuresh
Dhe me bijt' e tu tė mburesh.
Cila Nėnė lyp paranė?
Cilėt bij me shpirt s'i dhanė?
Mbahu, Nėno, mos kij frikė,
Se ke djemtė n'Amerikė.
Armė dhe fishekė mblithni,
Qesen edhe shpirtin hithni:
Pėr lirin' e vėndit t'onė,
Sot, se nesėr ėshtė vonė
Jepni, Nėnėn tė shpėtoni,
Komb e vatra tė nderoni.
Mbahu, Nėno, mos kij frikė
Se ke djemtė n'Amerikė.

Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi