Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Arti Dhe Kultura «« » Arti Dhe Letersia Shqiptare » ZEF SEREMBE

ZEF SEREMBE

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal ZEF SEREMBE prej Sat Jan 16 2010, 04:24

baddd_girl


Moderator/e
Moderator/e
JETA DHE VEPRA

Njė figurė origjinale dhe e ndėrlikuar, qė spikat nė letėrsinė tonė ėshtė ajo e Zef Serembes. Vepra e tij pasqyron atė etapė tė Rilindjes kur lėvizja kombėtare kishte marrė hov, prandaj dhe tema patriotike merr nėn penėn e tij njė tingėllim kushtrues tė hapur dhe aktual. Nga ana tjetėr, nė krijimtarinė e tij gjeti shprehje atmosfera e pakėnaqėsisė qė kishte lindur tek arbėreshėt nė vitet 1860-1870, kur bashkimi i Italisė jo vetėm qė nuk solli ndryshimet shoqėrore tė shpresuara, por, pėrkundėrazi, e thelloi mjerimin e tyre. Poezia e Serembes pasqyron kontradiktat e kėsaj kohe. Zef Serembja lindi mė 6 mars 1844 nė fshatin arbėresh San Kozmo Albaneze tė Kalabrisė ose Strigari, si i thonė vendėsit, ku zakonet dhe gjuha shqipe janė ruajtur deri sot. Fshati ndodhet mbi njė kodėr tė veshur me vreshta, me portokalle dhe limonė, me pamjen e detit Jon nga lindja. Kjo natyrė e ėmbėl dhe e ashpėr, qė tė kujton deri diku Shqipėrinė, u bė njė element me rėndėsi i veprės sė poetit. Personaliteti i Serembes si krijues u formua nė vitet e zjarrta tė lėvizjes kombėtare italiane tė viteve 1848-1860, ku i ati mori pjesė aktive, aq sa u dėnua me vdekje nė mungesė nga qeveria burbone dhe u detyrua tė endej maleve si komit. Qė nė moshė tė njomė, Zefi i vogėl njohu tiraninė politike dhe padrejtėsitė shoqėrore, gjė qė u dha vjershave tė tij vulėn e pakėnaqėsisė nga realiteti, frymėn e revoltės aq tė fuqishme.
Nė zhvillimin e talentit, qė i lindi herėt nė mėnyrė tė vetvetishme dhe nė brumosjen e Zefit me ndjenja patriotike e liridashėse luajtėn rol tė rėndėsishėm studimet nė kolegjin e Shėn-Adrianit, ku pati mėsues De Radėn, me tė cilin mė vonė u bė mik. Varfėria dhe shėndeti i keq e detyruan Seremben tė ndėrpresė shkollėn dhe tė kthehet nė fshatin e lindjes. Ndėrkaq lėvizja kombėtare nė Itali po merrte pėrpjestime tė gjera. Ishte koha kur Garibaldi po triumfontekudo nė Italinė e Jugut dhe arbėreshėt po i pėrgjigjeshin thirrjes sė tij.
Serembja u bė kėngėtar i kėsaj lėvizjeje, i shtyrė jo vetėm nga ndjenjat liridashėse, po edhe nga prirja pėr tė parė tek ajo njė shprehje tė trimėrisė sė arbėreshėve dhe njė shpresė pėr pjesmarrjen e tyre tė mėtejshme pėr ēlirimin e atdheut tė tė parėve. Ndėrkaq, lėvizja kombėtare nė Shqipėri u fuqizua, u shpeshtuan kontaktet e arbėreshėve me kėtė lėvizje. Edhe Serembja tregoi interes tė gjallė ndaj pėrpjekjeve pėr liri tė vėllezėrve pėrtej detit. Madje, ai ishte i pakėnaqur nga dobėsia e kėsaj lėvizjeje dhe i hodhi shigjeta, satira tė dhimbshme nė vjershėn "Vrull", kurse nė njė vjershė kushtuar Dora d'Istrias poeti ngriti zėrin pėr lirinė e Shqipėrisė, hodhi kushtrimin pėr luftė tė armatosur dhe pėr bashkimin e shqiptarėve.
Nė kėto vite Serembja shėtiti nėpėr fshatrat arbėreshe tė Siēilisė e tė Kalabrisė, i ra anembanė Italisė, duke u lidhur mė tepėr me zakonet, me folklorin, me tė folmet e ndryshme tė arbėreshėve, me ndjenjat dhe ėndėrrimet e tyre, me ndjenjėn e madhe tė ēlirimit tė atdheut tė tė parėve. Po nuk gjeti asgjėkundi qetėsinė e shpresuar. Gjatė kėtyre shtegtimeve ai improvizonte poezi dhe i recitonte ato kudo qė vinte, si njė poet popullor. Disa prej kėtyre vjershave qarkulluan si poezi popullore. Gjurmė tė thella tė dhimbshme nė shpirtin dhe krijimtarinė e poetit la dashuria e pafat pėr njė fshatare arbėreshe, qė mė vonė kishte emigruar nė Brazil, ku edhe vdiq pas pak kohe. Dėshira pėr tė parė varrin e kėsaj vajze si dhe shpresa qė tė pėrmirėsonte gjendjen e vet ekonomike, e bėnė poetin tė nisej mė 1875 pėr nė Brazil. Po edhe kėtu Serembja u zhgėnjye shpejt, sepse pa korrupsionin e thellė tė oborrit, jetėn e degjeneruar tė aristokracisė braziliane. Pa kaluar as njė vit ai u kthye nė Itali, duke pasur si pasuri tė vetme njė trastė dorėshkrimesh. Gjatė kėtij udhėtimi tė vėshtirė thuhet se poetit i humbi pjesa mė e madhe e kėtyre dorėshkrimeve.
Nė fshat, i rėnė nga shėndeti dhe nga gjendja shpirtėrore, Serembja nisi pėrsėri jatėn e varfėr tė mėparshme.
Zhgėnjimi nė jetėn shoqėrore dhe nė jetėn personale u bėnė shkak qė Serembja tė kalonte nė kėtė periudhė njė krizė misticizmi, e cila ndikoi pėr keq nė krijimtarinė e vet. Po interesi i tij pėr lėvizjen kombėtare nė Shqipėri ishte gjithnjė i gjallė dhe nė kėtė lėvizje ai pėrqėndroi tė gjitha shpresat e mbetura. Pikėrisht nė kėtė kohė, mė 1883, Serembja botoi librin "Poezi italisht dhe kėngė origjinale tė pėrkthyera nga shqipja". Megjithėse vjershat italisht kishin tė meta nga ana e formės dhe niveli i pėrkthimit nė italisht tė krijimeve shqip nuk qe i kėnaqshėm, libri ngjalli entuziazėm nė rrethet letrare tė kohės. Duke mos mundur tė duronte gjatė atmosferėn mbytėse qė sundonte nė Italinė e Jugut edhe pas zhdukjes sė tiranisė sė Burbonėve, poeti u nis sėrish pėr nė Brazil dhe pėr nė Amerikėn e Jugut. Aty e mbyll krijimtarinė e tij letrare me dy poezi, qė dėshmojnė se ai nuk e humbi kurrė shpresėn te lėvizja kombėtare shqiptare. Natyrėn e tij tė ndjeshme e mposhtėn fatkeqėsitė e jetės. Mė 1901 ai e mbylli jetėn nė San-Paolo tė Brazilit, nė njė gjendje ēmendurie.

TITUJ TĖ VEPRAVE

1.Poesie italiane e canti originali tradotti dall`ąlbanese (Poezi italiane e kėngė origjinale tė pėrkthyera nga shqipja), Kozencė 1883 nė italisht dhe shqip
2.Il reduce soldato, ballata lirica, 1895 Nju Jork (Kthimi i ushtarit, baladė lirike); vargje vetėm nė italish
3.Sonetti vari (Sonete tė ndryshme) Napoli 1891
4.Vjershe-1926 botuar nė Milano nga nipi i tij Cosmo (Kozmo) Seremb

Shiko profilin e anėtarit

2Normal Re: ZEF SEREMBE prej Sat Jan 16 2010, 04:25

baddd_girl


Moderator/e
Moderator/e
LIRIKA

Serembja shkroi vjersha, poema, drama. Po pėr shkaqe tė ndryshme vetjake dhe ekonomike, vetėm njė pjesė e vogėl e krijimtarisė sė tij ka arritur gjer te ne. Pėr poetin mund tė gjykojmė kryesisht nga vėllimi italisht qė botoi sa ishte gjallė, dhe nga vėllimi Vjershė, qė e botoi mė 1926 nė Milano i nipi.
Vitet e fundit studiuesit tanė dhe arbėreshė kanė arritur tė gjejnė njė pėrmbledhje me 40 sonete, tė botuara italisht nė vitet `90 qė dallohet nga protesta e hapur shoqėrore, po kėshtu mjaft dorėshkrime poetike qė nuk njiheshin, dhe njė numėr tė madh lerash nga korrespondenca e tij. Tė gjitha kėto hedhin edhe mė shumė dritė pėr Seremben si poet. Vjershat qė trajtojnė motivin patriotik, janė pothuaj tė pakta, por tė pasura nė problematikėdhe nė vlera artistike. Serembja ka meritėn se jep kushtrimin pėr luftė kundėr turkut jo nė mėnyrė tė tėrthortė si De Rada, por tė hapur. Qė nė vjershėn "Rrutullupė" ("Vrull"), e shkruar para vitit 1860, duket shqetėsimi e padurimi me tė cilin e vėshtron Serembja fatin e atdheut. Nė katėr strofat e kėsaj vjershe, qė ėshtė nga mė tė realizuarat pėr antitezat tronditėse, vrullin luftarak, konēizitetin e thjeshtėsinė, shkrihen malli pėr atdheun e tė parėve, dėshira pėr ta parė tė lirė, urrejtja pėr pushtuesin, besimi nė tė ardhmen "Nga urrejtja ngrihet shpresa dhe ndriēon". Idetė e shprehura nė kėtė krijim poetik tė hershėm, do tė pėrshkrojnė gjithė poezinė patriotike tė Serembes.
Nė vjershėn Detari, gjejmė heroin luftėtar pėr ēlirimin e atdheut jo mė si figurė historike, por si luftėtar tė ditės, si hero qytetar dhe nė kėtė kuptim mund ta quajmė kėtė vjershė ndėr mė tė pėrparuarat e Serembes dhe tė kohės. Megjithėse shtjellohet brenda njė kornize konvecionale, tė cilėn mund ta ketė pėrcaktuar folklori (njė detar lė vashėn dhe shkon tė luftojė- nuk kuptohet ku dhe si- pėr lirinė e atdheut), vjersha ėshtė aktuale pėr problemet qė ngre. Atė e pėrshkron ideja e lartė e vėnies sė interesave tė atdheut mbi ato vetjake. Konflikti midis sė veēantės dhe shoqėrores zhvillohet nė plan lirik dhe zgjidhet nė pėrputhje me karakterin militues tė letėrsisė arbėreshe, ku shkėlqen mė qartė nė vjershėn kushtuar. Dora d'Istrias, Zonjės Elena Gjika, ku ndihet njė notė e re nė letėrsinė tonė, hedhja e parrullės sė bashkimit tė tė gjithė popullit shqiptar nė luftė tė armatosur kundėr osmanėve dhe parashikimi i ditės sė lirisė. Dėshira pėr liri kombėtare nė shpirtin e poetit ėshtė e pashkėputur nga dėshira pėr lirinė e gjithė popujve. Prandaj ai u kėndon me entuziazėm lėvizjeve ēlirimtare tė popujve tė tjerė, duke ndier krenari tė ligjshme pėr rolin qė kanė luajtur shqiptarėt nė kėto lėvizje ("Pėr lirinė e Venetisė", "Koroneut").
Poezia e Serembes me tematikė patriotike shquhet pėr optimizėm, pėr frymė luftarake dhe pėr besim tė patundur nė tė ardhmen e lėvizjes kombėtare. Nė vjershat mė tė goditura kjo shprehet me konēizitet, pėrmes njė figuracioni tė fuqishėm; nė tė tjera ka retorizėm, po ai shkrihet nė ēiltėsinė e ndjenjės. Motivi i dashurisė zė njė vend tė gjerė nė poezinė e Serembes. Nė thelb poeti e sheh dashurinė si forcė jetėsore, si burim lumturie. Njė mendim i tillė pasqyrohet nė vjershat qė i kėndojnė lindjes sė dashurisė ("Kėnga e dashurisė sė parė", "Kėngė e gėzueshme", "Fytyra e saj").
Mė vonė lirika erotike e poetit fillon tė pėrshkrohet nga fryma elegjiake. Megjithatė, dhembja e poetit nuk kalon nė pesimizėm, po mbetet thellėsisht njerėzore. Veēanėsi e poezisė sė Serembes ėshtė analiza e hollėsishme psikologjike e ndjenjės. Ciltėrsia, njomėsia dhe thellėsia e ndjenjės i japin poezisė erotike tė Serembes njė vlerė tė madhe njerėzore dhe pėrgjithėsuese.
Poezia e Serembes ėshtė e pasur nė problematikė, nė tė pėrfshihen edhe motive tė tjera, si: motivi shoqėror, i natyrės, motivi filozofik, motivi fetar, tė gjitha me nota autobiografike. Nė njė pjesė tė madhe tė kėtyre vjershave shprehet revolta e poetit kundėr shoqėrisė qė e rrethon. Kjo revoltė ėshtė e vetėdishme dhe e fuqishme, po poeti nuk e sheh qartė shkakun e padrejtėsive shoqėrore, prandaj dhe demaskimi qė u bėri atyre tingėllon abstrakt, etik. Serembja ka ēaste qė i drejtohet fesė. Vjershat e tij fetare shquhen mė tepėr pėr revoltė sesa pėr misticizėme fatalizėm. Disa prej tyre kanė vlera tė ndjeshme artistike, qė vijnė nga thellėsia e analizės sė ndjenjės. Midis tyre spikat pėr bukurinė e tij soneti "Natė", qė ėshtė nė vazhdėn e vjershave tė romantizmit evropian. Kjo vjershė dallohet nga pasuaria e fantazisė dhe fluiditeti plot dritė. Njė sintezė tė tė gjitha motiveve tė krijimtarisė sė Serembes e gjejmė nė vjershėn "Elegji", ku arti i tij ka arritur kulmin, midis spontanitetit tė frymėzimitdhe punės sė kujdesshme artistike. Kjo vjershė mund tė quhet kryevepra lirike e Serembes. Ajo ėshtė, nė tė njėjtėn kohė, njė nga kryeveprat lirike tė romantizmit tonė e, nė pėrgjithėsi, tė letėrsisė shqiptare dhe mund tė krahasohet me lirika nga mė tė mirat e romantizmit evropian.
Nė sonetet e botuara nė vitet `90 thellohet karakteri shoqėror nė problematikė, stigmatizohet korruptimi i kishės, sistemi i taksave, qė rėndontė mbi popullin, synimet imperialiste tė Italisė. Po forma nuk pėrputhet gjithnjė me thellėsinė e brendisė. Romantizmi i Serembes dallohet nga ai i De Radės dhe i Darės, meqenėse, krahas heroit qytetar, nė tė gjejmė heroin kryengritės, qė sfidon shoqėrinė. Edhe Serembja, sikurse poetėt e tjerė arbėreshė u mbėshtet nė poezinė popullore, veēse jo nė rapsoditė epiko-lirike, po nė lirikė dhe mori prej saj jo vetėm motive e figura po edhe mėnyrėn e perceptimit tė realitetit, freskinė dhe natyrshmėrinė qė e dallon. Poezia e Serembes dallohet pėr muzikalitetin e saj. Ky krijues e pasuroi poezinė arbėreshe me vargje e me lloje tė reja, duke lėvruar pėr herė tė parė odėn, elegjinė, sonetin, baladėn. Poeti iu kushtua, kryesisht llojeve tė vogla tė poezisė. Spontaniteti i jep forcėn tėrheqėse poezisė sė Serembes, po edhe e ka ēuar disa herė nė proliksitet e shpėrndarje tė idesė. Stili i tij ėshtė herė patetiko-oratorik, herė intim lirik dhe nė thelb ėshtė analitik.
Serembja ėshtė njė poet i shquar, origjinal nė zgjidhjen e temave dhe nė trajtimin e tyre. Ai nuk shkroi kurrė pa shtytjen e frymėzimit, po edhe nuk lė pas dore formėn artistike. Serembja pasqyroi revoltėn e intelektualėve arbėreshė pas bashkimit tė Italisė dhe, njėkohėsisht, pjekurinė mė tė madhe tė lėvizjes ēlirimtare tė Rilindjes. Temėn patriotike poeti e trajtoi nė njė plan mė aktual, duke i dhėnė karakter kushtrues mė tė hapur. Ai ndėrthurri kėtė temė me probleme shoqėrore dhe e thelloi frymėn demokratike tė letėrsisė arbėreshe. I pushtuar nga idetė liridashėse, ai trajtoi i pari nė letėrsinė arbėreshe motivin e luftės ēlirimtare tė popujve tė tjerė.
Poezia e Serembes dallohet pėr diapazionin e gjerė tė motiveve e llojeve. Ai lėvroi lirikėn politike, lirikėn e dashurisė, lirikėn filozofike e tė peisazhit. Bashkė me De Radėn e me Darėn, Serembja ėshtė njė nga pėrfaqėsuesit mė kryesorė tė letėrsisė arbėreshe tė Rilindjes sonė Kombėtare.

Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi