Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Teknologjia Dhe Interneti «« » Informatikė & Internet » Kompjuteri i Ardhshem 2016

Kompjuteri i Ardhshem 2016

Posto temė tė re  Pėrgjigju temės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal Kompjuteri i Ardhshem 2016 prej Thu Jan 18 2007, 17:18

Tini


Webmaster & Admin
Webmaster & Admin
Kompjuteri i vitit 2016, debati mbi tė ardhmen e informatikės



Profesorė e tė mėdhenj tė "new economy" (ekonomisė sė re) nė njė simpozium nė Nju-Jork


A mund tė konsiderohet informatika njė shkencė e mirė filltė? Apo bėhet fjalė vetėm pėr kalkulime, edhe pse super tė sofistikuara. Po pas dhjetė vitesh, cila do tė jetė e ardhmja e kompjuterit? Janė kėto disa nga pyetjet pėr t‘u dhėnė pėrgjigje, qė janė mbledhur nga disa prej emrave mė tė famshėm tė teknologjisė informatike tė sotme: drejtues kompanish e shoqėrish multimiliardere si "Google",
"Yahoo", "Microsoft" e "IBM", pėrkrah profesorėsh nga universitetet mė tė rėndėsishme tė Amerikės. Simpoziumi, i cili u organizua pėr tė festuar 20-vjetorin
e "National Academy of Science" nė Nju-Jork quhej thjesht "2016". Dy teori
Nė debatin mbievolucionin e shkencės sė informacionit alternohen dy interpretime tė ndryshme: nga njėra janė ata qė thonė se qė nga ēasti kur Alan Turing
shpiku nė vitet 30 "makinėn universale", ose e thėnė ndryshe makina qė pėr herė
tė parė nuk ishte projektuar me njė qėllim tė vetėm, por ishte nė gjendje
tė programohej, progresi ka qenė vetėm njė ēėshtje sasiore, dhe qė
bėhej fjalė veē pėr rritje tė mundėsive pėrllogaritėse inxhinieristike.
Ndėrsa pėr palėn tjetėr, pėrkundrazi, zhvillimi i jashtėzakonshėm
i botės dixhitale u ka hapur rrugėn ndryshimeve cilėsore, konceptuale.
E sigurt ėshtė qė kompjuteri ka ndikuar botėn nė gjithēka qė
mund tė vėrehet, simulohet, e bėhet. Nga harta e gjenomės njerėzore,
deri tek imazhet nga sipėrfaqja e Marsit, nga simulimi i ndryshimeve
klimaterike te pėrdorimi i rrjetit pėr komunikim e socializim nė kohė reale. Tė rejat e sjella nga bota dixhitale padyshim kanė qenė njė revolucion i jashtėzakonshėm
pėr qenien njerėzore. E ardhmja Gjatė konferencės, studiuesit e menaxherėt kanė prekur shumė argumente, si imazhet dixhitale, mediat online, impakti nė punėn e punėsimin. Temat e debatuara kanė qenė dy, tė dyja me fushė
shumė tė gjerė pėrfshirėse: nėse do tė thellohet apo do tė ndryshojė
ndikimi i informatikės te shkencat e tjera dhe nėse problemet
etike do tė marrin rėndėsi nė pėrpjesėtim tė drejtė me rritjen e peshės sė teknologjive. Nė rastin e parė, sipas Jon Kleinberg, profesor nė Cornell University, revolucioni shkencor tashmė ėshtė kryer. Kemi mundėsi tė matim gjėra qė mė parė as qė mund ta imagjinonim se mund t‘i matnim. Si shembull sjell sitet e komuniteteve online. Sociologė e psikologė pėr herė tė parė munden t‘i studiojnė raportet njerėzore duke u bazuarnė njė masė tė dhėnash tė regjistruara
e tė matshme. Nė tė njėjtėn kohėn ka ardhur duke u bėrė gjithnjė e mė i padukshėm kufiri mes jetės tonė reale e regjistrimit tė saj nė botėn dixhitale.
Po ecim drejt njė tė ardhmeje gjithnjė e mė tė kontrolluar, tėregjistruar e tė monitoruar. Kjo na jep mundėsinė tė ridėgjojmė bisedat qė kemi bėrė me prindėrit vite e vite me parė, apo tė ndalim pėr gjithnjė ēastin kur fėmija ynė ka hedhur hapat e para. Por nė tė njėjtėn kohė hap rrugėn pėr njė shoqėri tė hiperkontrolluar. Por pėrdorim
i informatikės,pohojnė shkencėtarėt nė simpozium, siē ka ndodhur me tė gjitha
shkencat, nuk ėshtė nė duart tona, por nė ato tė shoqėrisė. Do tė jetė shoqėria ajo qė do tė plazmojė aplikimet progresive shkencore, si nė rastet kur kjo do
tė kryhet pėr qėllime tė mira, ashtu edhe nė tė kundėrtėn. Dhe kjo - energjia atomike ėshtė shembulli mė i mirė ilustrues - nuk pėrbėn kurrfarė risie

Shiko profilin e anėtarit http://www.albdigital.net.ms

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Posto temė tė re  Pėrgjigju temės

Drejtat e ktij Forumit:
Ju mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi