Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Arti Dhe Kultura «« » Historia Shqiptare » ILIRIA

ILIRIA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal ILIRIA prej Sat Dec 22 2007, 02:02

aLbdigital

avatar
Webmaster & Admin
Webmaster & Admin
Hulumtime mbi origjinen pellazgjike tė Kombit Shqiptar

Ēelėsi pėr tė studiuar dhe pėr tu dhėnė zgjidhje, problemeve historike jo vetėm tė kombit Shqiptar,por edhe tė njė hapėsire mė gjerė teritoriale, qė pėrfshin: Ballkanin, Gadishullin Italian, Azinė e Vogėl dhe bregdetet e Afrikės sė Veriut janė Pellazgėt.

Legjendat dhe traditat e lashta, pohojnė se njerėzit e parė qė banuan Greqinė ishin pellazgėt.(Horodoti II 56,57,) Pellazgėt jo vetėm ne periudhėn e klasikėve, por edhe nė atė homeriane pėrbėjnė njė kujtim tė largėt legjende e tradite .A. Kola (nė librin " Arvanitasit " f. 36) thotė : njė traditė e pėrafėrt i tregon pellazgėt aq tė lashtė, saqė tė kenė lindur pėrpara Hėnės dhe pėr ketė arsye i quajnė ata Parahėnės ose Parahėnas. Nė lidhje me etimologjinė e preardhjes sė emrit pellazg ka disa mendime.
Gjeografi i madh i lashtėsisė, Stavroni e nxjerr prejardhjen nga fjala "pelarg"qė do tė thotė tė ardhur nga larg. Ndėrsa R. Angely e nxjerr nga fjala shqipe pjell qė ka kuptimin Piell-lind-shumoj-shtoj, duke i shtuar fjalėn arg " ibardh"qė do tė thotė i lindur i bardhė.Kėtė fjalė unė kam pasur rastin ta digjoj nga mė tė moshuarit nė zonėn time kur dikush nga tė rriturit gabonte, ato e qortonin: po si e bane kėtė gabim... ti je pjellag tashi. Pra kemi pjell+ag (ag-agoj-ihershėm) nė kuptimin e prindit i moshuar, kėtė kuptim ka pėr mua emri pellazg, pra i vjetėr, ose pėr rastin konkret mė tė vjetėrit.

Pellazgėt ishin tė vendosur nė njė hapsirė qė fillon me Ballkanin, Gadishullin
Pellazgėt ishin tė parėt qė shpikėn mėnyrėn e tė ndėrtuarit shtėpi dhe tė punimit tė tokės filluan tė mbjellin e tė korrin, pra e kthyen tokėn nė ara,pikėrisht nė kėtė periudhė thotė S. Frashėri, e ka origjinėn edhe emri Arban, qė mė vonė nga romakėt u thirrėn alban, dhe vendi albania nga latinishtja.
Tė flasėsh pėr pėllazgėt pėr kohėn dhe hapsirėn qė ato zinin nuk do tė mjaftonin vėllime tė tėra, por si rezultat i fshirjes nė mėnyrė sistematike i dorėshkrimeve pellazgjike nga popuj dhe fe tė ndryshme dhe sidomos nga grekėt, tė cilėt e kanė ulur nė atė masė saqė disa historian nga mosnjohja e gjuhės pellazgo-shqipe shkojnė deri atje sa tė vėnė nė dyshim ekzistencėn e kėtij populli tė madh. Pllazgėt kishin njė besim romantik , ato adhuronin tė gjithė ato element tė natyrės qė ndikonin nė aktivitetin e tyrre tė pėrditshėm si: Dielli,Hėna, Toka, Deti, retė,erėn etj.Robert d' Angly nė librin "Enigma" (f.150) thekson: Feja e pellazgėve ka qenė natyralizmi, d.m.th. hyjnizmi i dukurive tė natyrės, i agjentėve fizik., i forcave shkatėrrimtare ose organizuese dhe i fuqive tė mbinatyrshme tė quajtura hyjni ose hyjnesha..Kulti i pellazgėve qė ėshtė trashėguar brez pas brezi te grekėt, etruskėt edhe romakėt,qė tė tria palėt pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė tyre, qė pėrbėnin po atė popull dhe qė flisnin po atė gjuhė:pellazgjishten ose shqipen.Disa nga nga kėto hyjni dhe hyjnesha tė Olimpit qė mund tė pėrkthehen vetėm nė gjuhėn shqipe janė:Zeusi, Za-Zė-Zot, Athina, ethėna,Apolloni, Apullen, Apudhėn do tė thotė udhėndriēues: ai qė hap rrugėn,paraardhėsi bartės i dritės.
Horodotus ju hedh pellazgėve historinė e cila kėto i pėrmend shumė mė parė sesa cilivizimi i grekėve, punimi i ashpėr qė mbulon anėn PARTHEON nė Athinė akoma quhet pellazgjik.
Ėshtė interesante fakti se si mund tė ndeshen terma tė shqipes sė vjetėr nė pėrdorim te lamat, qė kryejnė shėrbesa nė Indi dhe nėTibet. Robert d' Angely nė librin "Enigma" (f.70). thotė: Nė fakt budizmi na mėson metodėn pėr tė shqiptuar pranė njė njriu qė vdes dy fjalė tė lidhura me fatin:"Hik!"(qė ka po atė kuptim si nė shqipen: nisu) dhe: "Fet!" (qė do tė thotė si nė shqipen: shpejt).
Fakti qė nga Ėvropa e gjerė nė Indi, ndoshta edhe mė gjėrė ekziston njė bashkėsi elementėsh gjuhėsorė,thotė A.Kola nė librin "gjuha e perendive"( f.13-14). Shpjegohet se ato kishin pėr djep Ballkanin veri-perendimor,... ndėrkohė qė njė degė Pellazgjike (iliriane), Dardanėt, kanė lėnė gjurmė tė forta tė kalimit tė tyre qė nga Ballkani veri-perėndimor gjer nė Indi e nė Tibet... Historianėt do ti vėnė nė dyshim kėto, por tashmė pėrkrahėsit e teorive indoevropiane, duket se janė gati tė bindur se populli hipotetik indoevropian nuk erdhi nga India nė Evropė por vajti nga Evropa nė Indi. Kėshtu filloi "ēorientimi" i hipotezės Indoevropiane, alegorikisht, metaforikisht dhe realisht.
Nė kėtė hapsirė pra, nė hapsirėn malore tė banuar tė Ballkanit veri-perendimor e tė arkadisė, lindėn (autoktonėt nga toka dhe jo nga perėnditė) Pellazgėt, dhe qė kėtu ato arritėn nė tė katėr anėt e botės, aq sa mund ti quajmė "popull i zgjedhur i racės njerėzore"qė krijoi qytetėrimin kėtu e dhjetėmijė vjet mė parė, pra qė nga pėrplasja e parė e pellazgėve me atlantėt.
Robert d' Angely f.55, sipas rrėfimit tė Platonit (lll,24-25) Nė kėtė luftė ndėrmjet dy zotėrve tė Evropės mes pellazgėve dhe atlantėve fitorja u takoi pellazgėve dhe zbrapsi invazionin e atllntėve drejt bregut atlantik, duke i shtyrė tutje pėrtejė Ėtrurisė, ku tashmė kishin arritur. (kuptohet kjo ndodhi pėrpara fundosjes sė Atlantidės)... Gjatė po kėsaj periudhe midis fundosjes sė Atllantidės, dhe epokės sė Ekspeditės sė parė tė Ariasve (Pellazgėve) drejt Indisė, qė ndodhi rreth vitit 3000 para Krishtit, pati mjaft kontakte si pasojė e shpėrnguljeve tė popullsive tė shumta, qė i pėrkisnin po asaj rrace pellazgjike. Kėto kontakte sollėn edhe njėherė qė tė "njėtrajtėsohet" gjuha pellazge e folur dhe ndoshta e shkruar nė atė epokė. Vazhdimsinė e kėsaj gjuhe e gjejmė edhe tek Homeri nė Iliada dhe Odisea (tashmė ėshtė vertetuar se veprat e Homerit u shkruan nė pellazgjisht. Vetėm pas 5 shekujsh i pėrktheu Pisistrati dhe u paraqitėn si greke). Me tė drejtė studiusi Dhimitėr Kamada thotė: Idioma gjuhėsore e malsorėve shqipėtarė e ruajtur nė malet e Shqipėrisė ėshtė idioma gjuhėsore e pėrdorur nga Homeri nė Iliada dhe Odisea, ėshtė idioma e gjuhės shumė tė vjetėr pellazgjike.
Pellazgėt d,m.th. shqiptarėt e vjetėr thotė S.Frasheri( nė librin "Shqipria ē'ka qenė ē'ėshtė ..."f.44).ndahen nė katėr degė kryesore:



Edituar pėr herė tė fundit nga nė Sat Dec 22 2007, 02:12, edituar 2 herė gjithsej


Forumi aLbdigital
Shiko profilin e anėtarit

2Normal Re: ILIRIA prej Sat Dec 22 2007, 02:02

aLbdigital

avatar
Webmaster & Admin
Webmaster & Admin
1-Ilirėt qė ishin pėrhapur prej kufirit tė Greqisė sė vjetėr deri nė skajin verior tė detit
Aziatik.
2- Maqedonasit, tė cilėt banonin nė viset e maqedonisė qė shtrihej nga malet e pindit e tė sharrit deri nė malet e rodopit, dhe nė detin Egje.
3-Thrakasit, qė ishin tė pėrhapur nė trevat e Bullgarisė, duke mos patur tė pėrcaktuar kufijtė veriorė.
4-Frigasit qė gjendeshin nė krahinat nga brigjet e Anadollit deri nė Ankara e nė Sivas.
Ėshtė vertetuar me prova tė pa kundėrshtueshme se kėto katėr popuj janė degė tė popullit tė madh PELLAZG.
Meqė pėrmendėm frigasit Horodototus na jep njė shembull ("Enigma"f.234.) pėr provėn qė, kėrkoi tė bėhej nga fareoni PSAMETIK pėr tė mėsuar se cili ka qenė populli mė i lashtė se Egjiptasit, qė besonin deri nė atė kohė se nuk kishte mė tė vjetėr nga ato. Ai mori dy fėmijė tė porsalindur dhe i la nė kujdestarinė e njė bariu, icili kish pėr detyrė tu ēonte dhitė pėr tu ushqyer ne kohėn ecaktuar. Pas dy vjetėve fjala e parė qė u dėgjua nga fėmijėt ishte buk. Pasi PSAMETIKU mėsoi se me kėtė fjalė frigasit emėrtonin bukėn ashtu si edhe nė shqipen e sotme, u vertetua se frigasit ishin mė tė lashtėt mbi tokė. Nga degėt pellazgjike qė pėrmendėm mė sipėr Ilirėt dhe maqedonasit ishin mė tė afėrt nga gjuha dhe zakonet dhe mėnyra e jetesės.
Maqedonasit nėn udhėheqjen e Aleksandrit tė Madh i cili pasi pushtoi qytet shtetet greke, ndėrmori ekspeditėn e tij tė famshe drejt Indisė nė vitin 334 para krishtit. Ushtria e tij perbėhej mė sė shumti nga popuj shqipfolės: maqedonas dhe ilirė, dhe mė pas u pėrvetėsua nga grekėt, tė cilėt deri nė hapat e fundit tė jetės sė tij e quajtėn armik. Finlei tek "historia e revolucionit grek", thekson: Aleksandri i Madh nė simpoziumet e tij fliste me strategėt e vet njė dialekt tė hershėm arvanitas. Medoj se po tė mos ishtė djegur biblioteka madhėshtore e Aleksandrisė nga Kalifi Omar tė cilin pasi e pyetėn se ē'duhet tė bėjmė me tė?.. (His. e Botės ( f.143) Thuhet se ai u pėrgjigj: "Nėse nė ato libra ėshtė shkruar gjithshka ēfarė gjendet edhe nė Kuran, atėhere janė tė tepėrt. Nėse ka gjėra tė tjera atėhere janė tė dėmshėm." Besoj se potė mos kishte ndodhur kjo, sot do tė kishim nė dorė mjaft dorėshkrime nė gjuhėn e bukur pellazgo-iliro-shqipe.
Pėr Ilirėt siē thamė mė sipėr nė lidhje me hapsirėn qė ato zinin desha tė shtoj se: edhe popujt e tjerė qė ndodheshin nė jug tė tyre(pra greqinė e sotme) i pėkasin po kėsajė dege pellazgjike ku mė vonė u thirrėn me emrin Epir. Ndėr fise mė tė pėrmendura ilire ishin:dardadanėt,ardejtė, dalmatėt,taulantėt, enkelejt, nė jug tė tyre ndėr fiset mė kryesore kaonėt,thesprotėt, malosėt ,jonėt etj. Pėr thesprotėt ipja (shqiponja) pėrmendet si shpendi mė i nderuar.Kėto fise u bashkuan dhe krijuan lidhjen malose ku mė vonė (rreth viteve 270 para krishtit me nderhyrjen e Olimbisė Nėna e Aleksandrit tė madh) iu dha emri lidhja epirjote. Kjo mbretėri nėn qeverisjen e Pirro Burrit arriti nė kulmin u lulzimit pėr atė kohė. Pirroja njihet si njė nga gjeneralėt mė tė zotėt qė njeh historia, i cili u ndesh dy herė rrjesht me romakėt dhe doli fitimtar.Pas vdekjes sė Pirros njė forcė e re u shfaq nė veri tė Epirit kėsajė rradhe ishte mbreti Ilir, Agron i cili ngriti flamurin nė kryeqytetin e mbretėrisė sė vet Shkodėr.Pas vdekjes sė Pirros ai aneksoi teritoret e Malosėve tė cilėt i kėrkuan ndihmė Agronit kundrejt aleancave greke, i cili i mposhti kėto tė fundit. Pas kėsajė fitorje Agroni vdiq dhe (231.p.e.s.) pushteti kaloi nė duart e gruas sė tijė Teuta , e cila ndėrtoi njė flotė mjaft tė fuqishme ku kishte nė Kontroll gjith bregdetin e mbretėrisė sė sajė.Pas Teutės Iliri i fundit qė u rezistoi romakėve ishte Genti.
Mė pas nė vitin 168 para Krishtit romakėt nėn komandėn e gjeneralit Paul Emili pas njė lufte tė gjatė fituan mbi epiriotasit, dhe pas kėsajė fitorje ai dogji e shkatroi gjithshka duke rrafshuar gjithė Epirin dhe mori si skllever (150.000) banorė tė Epirit. (sipas R.d'Angely)
Mė vonė rreth viteve 6-9 p.e.s. kemi njė nga kryengritjet mė tė mėdha tė ilirėve kundėr Romės,qė e solli kėtė tė fundit nė pozita mjaft tė vėshtira,por edhe kjo kryengritje u shtyp ashtu si tė tjerat. Sė fundi romakėt do ta kthejnė Ilirinė nė njė krahinė tė Romės dhe pėr tė mėnjananuar kryengritjet marrin mjaft Ilirė si mercenarė. Shumė prej tyre madje, u bėnė perandor tė Romės si:Deci, Klaudi i II-tė, Aureliani, Diokleciani e deri ke Kostandini i Madh. Kostandini e zhvendosi perandorinė nga Roma nė Kostandinopojė ku me 323. pas K. u bė perandor i vetėm, dhe mė 325. toleroi krishterimin (H. e Ball.G.Castellan f.34). Kostandini i Madh ishte dardan nga Nishi i sotėm. Ilir ishin, edhe Anstasi i i I-rė qė kishte njėrin sy tė zi dhe tjetrin bojqielli, dhe Julani, i ashtėquajtur "shkėlqesi". Ėshtė bėrė gjithmonė pyetja se si Kostandini arriti ta shpėrngulte selinė e tijė nga Roma nė Kostandinopol pa as shqetėsimin mė tė vogėl. Nė lidhje me kėtė R.d'Angely (f,218.). Sqaron se: elementi kryesorė, i cili ēimentonte tė ashtėquajturėn popullsi tė ndryshme nga njė cep i Perandorisė nė tjetrėn ka qenė gjuha shqipe e cila flitej nė mėnyrė tė pėrgjithshme qė nga Kaukazi e Taurusi deri te shtyllat e Herkulit. Gjuha shqipe ėshtė nėna e greqishtes sė vjetėr (helenėve qė janė njė perzierje egjiptiane, mesapotananase, pellazge, qė u shfaqėn rreth viteve 1700 p.e.s) dhe e latinishtes...(f.24)nė lidhje me greqishten e re Angely thekson se:po tė mos kishin qenė shkronjat e njėjta, pashmangshmėrisht do tė ishte deklaruar se gjendemi para dy gjuhėve tė ndryshme.
Emrin Iliri e hasim deri nė shekullin e7-tė e.s. Mė vonė nė shekullin e 11-tė na shfaqet emri kombėtar "Alban" dhe "Albania," i cili siē kemi thėnė mė sipėr vjen nga fjala "arban".Ky ndryshim i emrit Kombėtar erdhi si rezultat i vėrshimit si lum i popujve barbar sllavė nė Ballkan. Nė kėtė kohė njė pjesė e Ilirjanėve tė veriut mbetėn si ishull nė mes tyre dhe u asimuluan, dhe pjesa tjetėr u shtynė mė nė brendėsi tė Ballkanit.Me ardhjen nė krye tė bizantit Herakliu, i cili zėvendesoi latinishten me greqishten, dhe lejoi sllavet (fiset sllave: serbėt..etj.), qė kishin lėnė trojet e tyre ku banonin nė veri tė Karpateve, qė tė vendoseshin nė Trojet Ilire. Ballkani pellazgo-Iliro-shqiptar ndryshoi duke u bėrė kryesisht greko sllav.
Nė 16 korrik 1054, u bė ndarja e kishės sė krishterė nė njė kishė tė lindjes nėn "Patrikun e Bizantit.Mė (1291) Bullgarėt dhe serbėt ndertuan kishėn e tyre me seli nė Pejė, (pėr tė cilėn serbėt vazhdojnė tė lehin) dhe tė ashtuquajturėn perandoritė tė tyre me nė krye Stefan Dushani.Gjatė kėsajė periudhe shqiptarėt i shohim tė organizuar nė pricipata nė mbrojtje tė trojave tė tyre nga sllavėt, duke ruajtur zakonet dhe traditat e tyre Ilire, ndėrsa nga feja ishin kthyer nė katolik dhe ortodoks. Pas rėnjes sė bizantit dhe me pushtimin e Ballkanit nga Turqit shqiptarėt tė organizuar nė principata bėnė njė rezistencė mjaft tė fortė. Mė (1444) kėto principata u bashkuan nga Heroi ynė kombtar GJERGJ KASTRIOTI (Skenderbu) i cili i fshiu nga trualli shqiptar njėra pas tjetrės ushtritė turke pėr 24-vjet rresht.Gjatė kėsaj periudhe del nė skenė emri Kombėtar Shqipėri dhe shqiptar. Ne disa dokumenta qė gjenden nė Vatikan Skenderbeu e quante veten pasardhės i Pirros dhe pėrkrenarja e tij ishte e njėjtė me atė tė Pirros, njekohėsisht edhe flamuri me shqiponjėn dykrenare Luan Godo nė librin Gjeneralėt e Ilirisė ( f.41) tregon njė legjendė qė i ndodhi Pirros nė lidhje me shqiponjėn dykrerėshe ne flamur.
Duke pasur kėtė tė dhėnė dhe faktin qė nė atė kohė ipja (shqiponja) ishte shpendi mė i nderuar pėr fisin e thesprotėve te cilėt e quanin vendin e tyre Iperi dhe veten iperotė. Nga kjo fjalė e ka prejardhjen emri Epir, dhe jo nga tregetarėt grek. Pra nė lashtėsi kishim: ipe-Iperi-iperotė. Ndersa nė shqipen e sotme kemi shqipe-Shqipėri-shqiptar. Pra kėtu duhet kėrkuar origjina e flamurit dhe e emrit kombtar SHQIPTAR. Pas vdekjes sė Skėnderbeut shqipėria ra nėn sundimin turk pėr rreth 500 vjet. Gjatė kėsajė kohe njė pjesė e konsiderueshme e tyre siē dihet u kthyen nė fenė Islame. Me gjthėse ato bėnin pjesė nė perandorinė Turke kurrė nuk pranuan tė komandohen nga tė huaj, por vetėm nga udhėheqės shqiptar. Gjithashtu nė disa zona tė veriut si p.sh. Dibra, nuk vuri nė zbatim asnjė nga ligjet turke por u vet-qeveris nga Kanuni i" Nantė Maleve."
Gjatė periudhės sė sundimit Turk Shqipėria shėrbeu si bazė furnizimi me ushtarė dhe gjeneralė ku 25 vezir tė mėdhenj qenė shqiptarė, Muhamet Aliu themeluesi i Egjiptit tė ri(shqiptar) Pashai i pamvarur A.Pashė Tepelena etj, qenė mjaft me rėndėsi pėr perandorinė turke.
Shqiptarėt luajtėn rolin vendimtar edhe nė kryengritjen e Grekėve me 1821 ku nga 100 heroj 90 ishin shqiptarė me nė krye Marko Boēarin. Kryeministri i I-rė grek ishte Gjon Kapodistra (me origjinė nga Gjirokastra) .Po tė kalojmmė nė Itali nga arbėreshėt kemi Napolonin Bonopartin e madh ( "enigma" R.d' Angely).Kryeministrin Italian Franēesko Kristi Garibaldi etj. Pra kėtijė populli qė shėrbeu si gurrė e pashtershme pėr Evropėn dhe Azinė qė nga kohėt e lashta e deri nė kėtė periudhė, mori si shpėrblim nga Evropa shtrigė njė pamvarsi tė gjymtuar mė 1913., duke i prerė krahėt e kėmbėt duke i lėnė vetėm trupin.Po ti besonim Nostradamusit icili thotė: se shqiptarėt ende nuk kanė mbaruar sė luajturi gjithė kartat e tyre dhe habisin gjithė botėn nė arenėn politike ndėrkombėtare. Duhet qe kėto karta ti luajnė me kujdes. Neve mund tė mbajmė komferenca e simpoziume pa pushim, por botės duhet ti japim mė shumė fakte e argumenta shkencore, duke plotėsuar tė gjtha hallkat e zinxhirit qė na mungojnė.
Pėr kėtė duhet tė bėhet njė punė mė shkencore nga historjanė, gjuhėtare, arkeologė e tė tjerė qė tu pritet rruga pseudohistorianėve dhe shovinistėve greko-serb tė cilėt kėrkojnė tė gllabėrojnė tokat shqiptare duke pėrdorur forma nga mė tė ndryshmet. Nė lidhje me kėtė i propzoj kėsaj konference qė tu kėrkohet qeverive shqiptare ne Shqipėri e Kosovė tė thirret njė kongres mbarėkombėtar (ose nderkombėtar) nė Tiranė duke ftuar pellazgolog, albanolog, arkeolod nga, bota qė nuk janė tė pakėt, duke ftuar dhe pėrfaqsues nga tė gjitha akademitė me emėr nė botė, qė tė futet nė kanalet e historisė botėrore historia e popullit mė tė lasht tė botės, pra: HISTORIA E POPULLIT SHQIPTAR. Nė rast se qeveritė nuk do tė na mbėshtesin, atėhere neve duhet ta organizojmė duke tubuar fonde nga bisnezmenė shqiptarė kudo qė janė.
Ky kongres, do tė shpejtonte pamvarsinė e Kosovės, do tė ligjėronte problemin e Epirit,(i cili ėshtė fillim e mbarim pellazgo-iliro-shqiptar) do tė ndante njė herė e mirė atė ēfarė ėshtė greke dhe ēfarė ėshtė shqiptare, qė ne i hasim ēdo ditė nė literaturė si fjalė greke, nė njė kohė kur ato pėrkthehen vetėm nė gjuhėn e bukur shqipe, pra do tė kthente nė vend dinjitetin e popullit Shqiptar tė mohuar pėr 2000 vjet me rradhė.


Forumi aLbdigital
Shiko profilin e anėtarit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi