Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Arti Dhe Kultura «« » Historia Shqiptare » LIDHJA E PRIZRENIT – ORGANIZATA ME E MADHE KOMBETARE SHQIPTA

LIDHJA E PRIZRENIT – ORGANIZATA ME E MADHE KOMBETARE SHQIPTA

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Tini

avatar
Webmaster & Admin
Webmaster & Admin
. RRYMAT POLITIKE DHE IDEOLOGJIKE



a. Ryma radikale (jo si ajo e paralidhjes qė trajtuam nė kapitullin paraardhės, por mė e moderuar pėr shkak tė ndryshimeve politike nė Ballkan)



Rryma Patriotike radikale, u konsiderua nga opinioni perėndimor rryma qė pėrfaqėsohej nga Abdyl Frashėri, Pashko Vasa, Sulejman Vokshi etj, pjesa mė e madhe e tė cilėve vepronin dhe ishin antarė nė komitetin e Stambollit.

Pėrfaqėsuesit e kėsaj rryme ndryshe nga tė moderuarit – konservatorė, ishin jo vetėm pėr autonominė e Vilajetit Shqiptar, por dhe pėr tė pėrdorur dhe rrugėn rrevolucionare pėr ta arritur qėllimit. Patriotėt e kėsaj rryme mendonin se autonomia e shqiptarėve ishte e pėrkohshme derisa tė formoheshin strukturat shtetėrore, tė afta pėr tė pėrballuar rrezikun e copėtimit nga serbo-sllavėt dhe tė krijoheshin kushtet optimale pėr qėndrueshmėrinė e kėtij shteti. Kur tė krijoheshin kėto kushte “nėn ombrellėn turke” gjatė autonomisė, atėherė shqiptarėt duhet tė kėrkojnė shkėputjen duke realizuar pavarėsinė e tyre.

Ky mendim nė rrethanat e reja historike pas Kongresit tė Berlinit, ishte mendimi mė racional dhe mė patriotik pėr realizimin maksimal tė qėllimit tė shqiptarėve.



b. Konservatorėt e Moderuar (Centristėt)



Kjo ishte rryma e qarqeve konservatore tė vendit, tė cilėn e udhėhiqnin bejlerė e ēifligarė tė ndikuar nga proēesi i borgjezimit dhe rreshperė tė mėdhenj tė lidhur me tregun e brendshėm shqiptar. Disa nga protagonistet e kesaj rryme ishin:

Ali Pashe Gucia, Hasan Pashe Tetove, Selim Beg Bushati, Iliaz Pashe Dibra, Isuf Karahasani, Mahmut Pashe Bushati, Omer Pashė Vrioni, Maliq Pashė Libohova, Ėngjėll Ēoba etj, tė cilėt kishin njė ndikim tė madh nė opinionin popullor shqiptar.

Kjo rrymė ishte kundėr coptimit tė tokave shqiptare. Ata kėrkonin ti jepnin “Lidhjes” qė do tė formohej, karakter shqiptar, dhe jo islamik, siē e kėrkonte Porta.

Ishin tė mendimit se duhej krijuar njė vilajet shqiptar, me autonomi administrativ dhe kulturor, por duke ruajtur varėsinė politike nga Turqia. Pra ideja e kėsaj rryme ėshtė patriotike shqiptare, pėrderisa ėshtė pėr bashkimin e vilajeteve nė njė vilajet, por mendojnė se shqiptarėve u mjaftonte tė kishin autonomi (gjysėm pavarėsi) nga Porta. Rruga pėr arritjen e kėtij qėllimi ishte kompromisi me Sulltanin dhe jo rruga e luftės pėr liri. Jo me “pahir” por me “hir”. Lėvizja e armatosur do tė realizohej vetėm pėr mbrojten nga copėtimi i territoreve nga shtetet shoviniste tė sapokrijuara.





c. Rryma konservatore Sulltaniste



Kjo rrymė pėrfaqėsohej nė Kuvendin e Prizrenit, nga punonjės tė administratės Osmane tė Vilajeteve Shqiptare, si dhe nga Kleri fanatik islamik shqiptar dhe boshnjak. Kjo rrymė mbėshteste plotėsisht politikėn e Perandorisė Osmane dhe pati rol pėrcaktues nė ditėn e parė tė “Lidhjes”, nė formulimin e “Kanunit” tė saj (programit) dhe e vuri nė pozitė tė disfavorshme delegacionin shqiptar tė kryesuar nga Abdyl Frashėri e Pashko Vasa, nė Kongresin e Berlinit (13 qershor 1878), pėr mbrojtjen e interesave tė shqiptarėve nė Ballkan.

Mendimi i rrymės “Sulltaniste”, pėr karakterin dhe programin e Lidhjes sė Prizrenit ishte: “…Pėr njė lidhje Islamike ku tė merrnin pjesė gjithė popullsitė myslimane tė Ballkanit, pavarėsisht nga kombėsia e tyre dhe ku logjikisht, nuk do tė merrnin pjesė shqiptarėt e krishterė, qofshin ortodoksė, qofshin katolikė. Veē kėsaj, pjesėtarėt e rrymės “Sulltaniste”, siē u quajtėn nė atė kohė, nuk e pranonin as nė parim idenė e njė “vilajeti shqiptar”, sepse ky vilajet do ti ndante+ sipas tyre, shqiptarėt myslimanė nga “vėllezėrit” myslimanė tė Gadishullit Ballkanik dhe tė Perandorisė Osmane”1.

… Nė radhėt e tyre bėnin pjesė kryesisht elementė feudalė dhe klerikė tė turkomanizuar tė cilėt e identifikonin veten me klasėn sunduese perandorake. Elementėt kryesorė qė pėrfaqėsonin dhe luanin rolin kryesor nė kėtė rrymė ishin autoritete tė larta tė administratės sė vilajeteve me origjinė shqiptare por dhe jo shqiptare. Kjo rrymė kishte nė kontrollin e tyre xhandarmėrinė lokale, garnizonet e qyteteve, por nga ana tjetėr ishin nėn kontrollin dhe presionin e Qeverisė sė Stambollit.

“… Qarqet ultrareaksionare ishin gjithashtu kundėr cedimit tė trojeve shqiptare nė favor tė monarkive ballkanike, por ata interesoheshin vetėm pėr trojet e banuara nga popullsi myslimane tė cilat nuk duhet tė binin nėn kthetrat e shteteve tė krishtera. …Ato qenė tė prirura tė mbronin tė gjithė territoret ballkanike tė banuara me popullsi islamike pavarėsisht nėse ishin shqiptarė, boshnjakė, turke apo romakė…

Qarqet sulltaniste pėrkrahėn idenė e formimit tė “besėlidhjes”, por kėrkonin nė pajtim me interesat e Portės sė Lartė, qė organizata tė kishte karakter islamik, tė grumbullonte jo vetėm myslimanėt shqiptar, por gjithė myslimanėt e Gadishullit Ballkanik. Porta e Lartė ushtarakisht e dobėt nga disfata dhe politikisht pas Shėn-Stefanit, pra jonė gjendje qė tė kundėrshtonte shkėputjen e trojeve tė saj, kėrkonte me kėtė rast tė vriste me njė gur dy zogj, nga njėra anė, tė pengonte formimin e njė organizate kombėtare shqiptare e cila do tė sillte njohjen e shqiptarėve si komb mė vete, nga ana tjetėr, ti mobilizonte shqiptarėt sėbashku me myslimanėt e tjerė tė Ballkanit pėr tė kundėrshtuar me rrugė joqeveritare jo aq cedimin e trojeve tė pakta qė pretendonte Mali i Zi, sesa viset e gjera qė i qenė premtuar principatės sė Bullgarisė, sidomos Bosnjėn dhe Hercegovinėn tė cilat po pėrgatitej ti pushtonte Perandoria Austrohungareze”2.


Forumi aLbdigital
Shiko profilin e anėtarit http://www.albdigital.net.ms

Tini

avatar
Webmaster & Admin
Webmaster & Admin
Tė tre kėto rreshtime politike nė pamjen e parė kishin mė tepėr divergjenca sesa pika takimi p.sh, pika e vetme e takimit ishte mbrojtja e tokave shqiptare (edhe sulltanistėt e presupozonin mbrojtjen e tokave shqiptare nė kuadrin e mbrojtjes sė territoreve ballkanike me popullsi tė islamizuar). Nė momentet e vėshtira qė kalonte kombi ynė nga rreziku i coptimit kjo, pikė imponoi gjithė rrymat pėr tė bėrė marrėveshje aty nga maji i vitit 1878. Ndėrsa “Besėlidhja” e tyre do tė realizohej sa mė shpejt dhe domosdoshmėrisht para Kongresit tė Berlinit, i cili ishte caktuar tė bėhej mė 13 Qershor 1878 dhe kėtu Fuqitė e Mėdha do tė projektonin ndryshimin e hartės politike nė Ballkan.

Kjo “mishellė” rrymash dhe idesh do tė reflektonte njė tė ardhme tė zymtė dhe tė dyshimtė pėr shqiptarėt. Kjo edhe pėr shkak tė amplifikimit tė mėtejshėm tė urrejtjes dhe luftės me kombet e reja kristiane ballkanike duke i motivuar mė tej kėta tė fundit nė dėm tė ēėshtjes shqiptare.



2. Organizimi i Lidhjes sė Prizrenit, roli dytėsor i Mirditės dhe i Prengė Bibė Dodės i diktuar nga rrethana tė reja historike.



Formimi i njė lidhje kombėtare shqiptare nė pranverė tė 1878 ishte nje kėrkesė e gjithė qarqeve patriotike nė vend por dhe jashtė tij. Kjo pėr faktin se formimi i shteteve tė reja ballkanike (sllave dhe greke) jo vetėm vėshtirėsonin ēlirimin tonė, por vihej nė dyshim ekzistenca e njė shteti tė ardhshėm shqiptar.

Nga ana tjetėr Turqia ishte e interesuar qė tė krijohej njė lidhje islamike, ku tė pėrfshiheshin dhe mbroheshin interesat e saj perandorake, pasi nė fundshekullin e 19-tė po vihej gjithnjė e mė shumė se rėnia e saj si perandori dhe pėr rrjedhojė Ballkani po i ikte nga dora.

Nė kėto kushte formimi i njė lidhje me karakter Islamik nė Ballkan ku tė mbroheshin interesat e Portės sė Lartė i interesonte qeverisė turke, madje kjo lidhje tė pėrfshinte sa mė shumė territore nė tė.

“Pėr kėtė qėllim ajo thirri nė Stamboll nė fund tė muajt Maj 1878 personalitetet mė tė dėgjuara politike shqiptare si: Ilian Pashė Dibrėn, Ali Pashė Gucinė, Abdyl Frashėrin, Ymer Prizrenin, Ahmet Koronicėn etj, ndaj tė cilėve ushtroi pėr disa ditė me radhė njė presion tė fortė pėr ti detyruar tė zbatonin platformėn e saj Islamike. Madje figurat qė nuk u nėnshtruan, Porta e Lartė u pėrpoq ti mbante nė Stamboll, me pretekste tė ndryshme, pėr tė penguar pjesmarrjen e tyre nė Kuvendin Kombėtar”1.

Koha nuk priste. Kuvendi duhej bėrė para Kongresit tė Berlinit (13 Qershor) nga ku do tė projektohej harta e re ballkanike.

Ky Kuvend u mblodh mė 10 qershor 1878. Atė ditė nuk erdhėn tė merrnin pjesė pėrfaqėsues tė Vilajetit tė Shkodrės (dhe pėrfaqėsues Mirditas), nisjen e tė cilėve e pengoi valiu turk Hysen Pasha. Gjithashtu nė ditėn e parė nuk erdhėn as pėrfaqėsuesit patriotė tė Vilajetit tė Janinės tė cilėt ishin nė udhėtim (me pėrjashtim tė Abdyl Frashėrit qė kishte ardhur direkt nga Stambolli).

“Si rrjedhojė shumicėn e delegatėve tė pranishėm e pėrbėnin pashallarė, bejlerė dhe ulema shqiptare. Sėbashku me ta kishin ardhur nė Prizren dhe disa feudalė sllavė sulltanistė nga Bosnja, Hercegovinė dhe Novipazari”1.



Meqenėse koha nuk priste Kuvendi i Prizrenit i filloi punimet mė 10 Qershor (3 ditė para Kongresit tė Berlinit). “Qė nė fillim aty u paraqitėn dy platforma rreth karakterit shqiptar apo Islamik tė Lidhjes. Mungesa e delegatėve tė vilajetit tė Shkodrės dhe atij tė Janinės nga njėra anė, por, prezenca e elementeve turkomane shqiptare, boshnjake etj… prezenca e autoriteteve qeveritare nė Kuvend (Qamil Benmytesarifi turk i Prizrenit) nga ana tjetėr bėri tė mundur qė lidhja tė mos cilėsohej shqiptare, por me konsensus as islamike (ditėn e parė).

… u formuan organet e “Lidhjes” si Komiteti Qėndror i saj, me tre komisione (Komisioni i Jashtėm A Frashėri), u formua organi legjislativ (vendim-marrės) nė krye tė tė cilit u zgjodh Iliaz Pashė Dibra, etj.. Ditėn e dytė kur A Frashėri, etj u nisėn pėr Berlin u miratua “Kanuni i Lidhjes” ku do tė pėrcaktonte pėrmbajtjen e Lidhjes.

… nė ato rrethana qarqet sulltaniste dhe autoritetet shtetrore e patėn tė lehtė tė …, miratonin njė Statut tė ndėrtuar mbi platformėn islamike osmaniste…

U arrit tė hiqej nga projekti vetėm obligimi i lidhjes pėr tė mbrojtur Bosnjėn nga pushtimi austriak por… platforma fetare islamike dhe besnikėria ndaj Perandorisė Osmane mbetėn nė Statut (statuti u quajt Kararname).

… Deri mė 1 Korrik arritėn nė Prizren edhe pėrfaqėsuesit e Shkodrės dhe Janinės.

Njė nga pėrfaqėsuesit kryesor i ardhur nė kėtė kohė ishte dhe Prengė Pashė Mirdita.

Nė “Lahutėn e Malėsisė” pėrmendet nė vargjet e saj nga Gjergj Fishta edhe ky eveniment historik ndėr tė tjera pėrshkruhet dhe P B Doda si mė poshtė:



“… Mandej vjen njė Qefali

Preng Bibė Doda, djalė zotni

Pėr kah mosha, mjaft i ri

Por i vjetėr pėr pleqni

Kur tė dojė me falė urti

Aj asht, zanė njaj Kapidani,

Kapidani prej Mirditet
Pėr tė cilin larg pėrflitet

Larg pėrflitet, larg kallzohet,

Zi dhe bardh pėr tė shartohet…”



Presioni popullor pėr tė ndryshuar statutin dhe vendosmėria e delegatėve te sapoardhur bėri qė mė 2 korrik (pas dy ditė diskutime) tė miratohej statuti i ri qė u ē’vesh nga elementėt fetar islamik dhe nga besnikėria ndaj sulltanit”1.

… Shumica nė votim u arrit kur me votat e pėrfaqėsuesve katolik tė vilajetit tė Shkodrės dhe delegatėve tė Vilajetit tė Janinės u bashkuan dhe votat e Islamistėve tė moderuar shqiptar qė tani kishin ndėrruar mendje.

Kėshtu Lidhja Shqiptare e Prizrenit filloi gradualisht tė ndikonte pozitivisht nė lėvizjen antiosmane pėr autonomi.



3. KONGRESI I BERLINIT (13 qershor 1878)



Nė qarqet dipllomatike ndėrkombėtare sidomos nė Kongresin e Berlinit, pavarsisht nga pėrpjekjet e A Frashėrit e P Vasės etj, pėr tė prezantuar njė “Botė” Shqiptare qė duhej mėvetėsuar nė Ballkan ishte e kompromentuar dhe nuk paraqiste pėr ta njė garanci. Ajo (Lidhja), mesa duket u perceptua nga Fuqitė e Mėdha mė tepėr njė pėrpjekje e Turqisė pėr tė sunduar nė pjesėt e islamizuara tė Ballkanit se sa njė lėvizje kombėtare shqiptare pėr tu shkėputur nga ajo. Besoj se thėnia e Kancelarit Bismark se “Shqipėria ėshtė shprehje gjeografike”, ėshtė sinifikative dhe nė formė (nuk besoj nė pėrmbajtje) mjaft realiste pėr kohėn. Nė kėtė kongres, pėr pasojė u morėn vendime tė cilat i shkaktonin fatkeqėsi shqiptarėve duke ua coptuar trojet e tyre. Nga kronikat e kohės por dhe konsuj qė vepronin nė Shkodėr thuhet se Kongresi njohu territorin e Mirditasve dhe ua njohu autonominė dhe flamurin. Kjo jo vetėm pėr shkak tė pėrkatėsisė fetare dhe rezistencės sė pareshtur antiosmane por edhe pėr arsyen se nė vitet 1876-1877 mirditasit nga Mati e Tirana, nga Dibra e Lura, nga Malėsia e Gjakovės e nė Malėsinė e mbi Shkodrės e deri nė det ishte ngritur nė kryengritje tė organizuar nga P B Doda e Prend Doēi, pikėrisht nė atė kohė kur gjithė Ballkani i Krishterė bėri tė njėjtėn gjė.

Aristokracia Turkomane Konservatore Ballkanike (shqiptare, boshnjake e Bullgare) nuk bėri pėrpjekje nė kėtė kohė. Pėrkundrazi ato duke qenė bashkėqeverisės tė Portės, por dhe pėr tė mbrojtur pronat e privilegjet e tjera nuk u shkėputėn nga interesat e Turqisė dhe kompromentuan nė pėrgjithėsi lėvizjen kombėtare tė vendeve tė tyre. Nga ana tjetėr proēesi i formimit tė shteteve Greko-Sllave dhe bashkė me to dhe prirja e kėtyre shteteve pėr tė marrė territore nga “Turqia e mbetur ballkanike” e justifikonte dhe i jepte moralin e duhur aristokracisė turkomane shqiptare, etj, pėr tė pėrligjur veprimtarinė e saj pro Sulltanit.

Kjo kondicionoi nė njėfarė mėnyre dhe karakterin autonomist tė lėvizjes dhe jo pėr pavarėsi nė katėr vilajetet Shqiptare.



4. Internimi i Prengė Bibė Dodės dhe i Hodo Sokolit goditje e rėndė pėr lėvizjen kombėtare shqiptare.



“Mė 11 dhjetor 1880 Dervish Pasha, kishte pėr tė kontrolluar punimet nė rrugėn Shėngjin – Shkodėr, u nis pėr nė Lezhė. Pėr ta shoqėruar ftoi Hodo Pashėn, e Preng Pashėn”1.

Gjatė kėtij shoqėrimi nė karrocė, Dervish Pasha i shoqėroi deri nė Shėngjin. Kėtu ai u tregoi urdhėrin e Sulltanit, i hypi tė dy nė anije dhe i nisi pėr nė Stamboll.

“Rreth internimit tė P B Dodės u fol shumė. Disa thonin se shkoi nė Tuz nė krye tė ushtrisė sė Lidhjes, tė tjerėt e spjegonin lėvizjen e tij pėr tė luajtur njė rol tė rėndėsishėm duke u mbėshtetur nė krahinėn autonome tė Mirditės, tė tretėt i vishnin cilėsinė e njė princi tė Shqipėrisė. Sidoqoftė mjaft shqiptarė kishin shpresa nė tė”1.

Ky internim i P B Dodės dhe Hodo Sokolit tregonte frikėn e Portės sė Lartė ndaj drejtuesve tė Lidhjes dhe ishte njė pėrpjekje e qeverisė turke pėr tė dobėsuar Lidhjen e Prizrenit duke e konsideruar Lidhjen dhe drejtuesit si P B Dodėn, H Sokolin etj si rrezik pėr sundimin e Turqisė nė katėr vilajetet Shqiptare.



P B Doda ka qenė i syrgjynosur (internim) pėr 28 vjet deri nė 1908 kur kthehet i dėmtuar fizikisht dhe me aftėsi tė kufizuara pėr tė luajtur atė rol qė kishte luajtur nė njė moshė fare tė re nė kryengritjen e viteve 1876-1877 dhe nė Lidhjen e Prizrenit deri nė dhjetor tė vitit 1880.


Forumi aLbdigital
Shiko profilin e anėtarit http://www.albdigital.net.ms

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi