Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Diskutime Tė Ndryshme «« » Ēėshtja Kombėtare » Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Lėvizja VETĖVENDOSJE!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:52

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Nė qendėr tė Tiranės gjendet shtatorja madhėshtore e kryetrimit qė pėr njė ēerekshekulli sfidoi suksesshėm Perandorinė Osmane - Gjergj Kastriotit- Skėnderbeut, vepėr e skulptorit tė famshėm shqiptar, Odhise Paskali. Shatorja paraqet udhėheqėsin Kastriot mbi kalė, shpatėn lart, i gatshėm pėr sulmin e radhės. Ēdo shpjegim i saj do tė ishte i tepėrt: kush ėshtė ai shqiptar qė, nėse jo drejtpėdrejt, s'e ka parė shtatoren e Skėnderbeut sė paku nė televizor. Prandaj qysh duket shtatorja - kjo nuk ėshtė ēėshtja. Problemi qė na ēon drejt e nė thelbin e ēėshtjes sė pazgjidhur shqiptare ka tė bėjė me kinsereprodukimet e shtatores nė dy prej qyteteve tė mėdha shqiptare, Prishtinės e Shkupit.

Njė vėzhgues i vėmendshėm me siguri qė do ta ketė vėrejtur dallimin ndėrmjet Skėnderbeut tiranas dhe atij prishtinas. Versioni prishtinas nuk ėshtė reprodukimi besnik i kryeveprės sė Paskalit. Pėrderisa Gjergji i Shqipėrisė qėndron kryelartė e nė pozicion sulmi me shpatėn lart, Kastrioti i Kosovės e ka ulur shpatėn, pėr tė mos iu dukur (ose, mė mirė, ia kanė ulur atė). A nuk mund tė nxirret prej kėtij dallimi substancial krejt thelbi i problemit?

Shqipėria, edhe pse me probleme serioze nė fushėn e politikave zhvillimore, prapėseprapė me njė popull sovran, mjaft i manipuluar prej grupeve politike, por megjithatė, gjithnjė me mundėsinė pėr t'u zhvilluar, sepse mbi tė gjitha i lirė. Prandaj nė qendėr tė kryeqytetit gjendet Skėnderbeu i lirisė, Skėnderbeu qė mė parė vdes se qė i nėnshtrohet Perandorisė Osmane, fuqisė mė tė madhe ushtarake tė kohės. Nė kėtė kuptim, a s'ėshtė heroizmi i Skėnderbeut tamam ai i princit spartan Leonidas, i cili sė bashku me 300 shokėt e tij mė parė zgjedh luftėn deri nė vdekje kundėr ushtrisė persiane tė Kserksit mijėra herė mė tė fuqishme, sesa nėnshtrimin (i paraqitur mrekullisht nė filmin 300 (2006) tė Zack Snyderit)? Gjergji i Tiranės ėshtė Skėnderbe kombėtar.

Nė anėn tjetėr Kosova, pa vetėvendosje, e kontrolluar prej regjimit antidemokratik dhe neokolonial tė UNMIKut, me institucione politike tė ndėrtuara, prandaj tė kontrolluara prej tij, tė mbushur me njerėz partish politike, tė cilėt kanė dy detyra themelore: tė jenė tė dėgjueshėm ndaj UNMIK-ut dhe tė pasurohen personalisht nė tė gjitha mėnyrat e pista tė mundshme. Kurse ėshtė populli ai i cili ndodhet tėrėsisht nė anėn e kundėrt, i lėnė anash, i pėrbuzur, i mashtruar, i vjedhur… Nė njė vend ku pushteti i UNMIK-ut me hegjemoninė e tij tė paskrupullt mbisundon mbi ēdo pore shoqėrore, Skėnderbeu natyrisht qė do ta ketė shpatėn ulur, sepse nė tė kundėrtėn, shpata e tij e ngritur a nuk do tė cilėsohej si kėrcėnim ndaj "multietnicitetit"? Shtatorja, pra, lypset tė jetė "politikisht korrekte", pėrbrenda koordinatave ideologjike tė multietnicitetit, tė imponuara prej UNMIK-ut. Skėnderbe i ēarmatosur, Skėnderbe qė ka nėnshkruar Marrėveshjen e Rambujesė dhe Marrėveshjen pėr Ēarmatosjen e UĒK-sė nėn Perandorinė Jugosllave. Skėnderbe pėr zgjidhjen e problemeve pėrmes "dialogut", Skėnderbe negociator. Kastrioti i Prishtinės ėshtė Skėnderbe multietnik.

Skėnderbeu i Pakos sė Ahtisaarit nuk mund tė jetė njėkohėsisht edhe Gjergj edhe Skėnder. Pas "eksterritorialitetit", pas uzurpimit tė historisė e kulturės sonė mesjetare ortodokse, Kastrioti mbetet vetėm Skėnder…

Multietniciteti i UNMIK-ut ėshtė shprehja tjetėr pėr antishqiptarizmin e tij. Kujt nuk i kujtohet heqja e pikturave me heronjtė tanė kombėtar nė holin e Asamblesė sė Kosovės? Pozicioni i tyre luftarak kundėr shtetit serb nuk i shkoka pėr shtati Kosovės multietnike. Por, "ēuditėrisht", pėr UNMIK-un nuk ėshtė aspak antimultietnike kur serbėt qesin portretet e kriminelit Vojislav Sheshel, i cili gjatė luftės nė Kosovė ia kėrkonte Milosheviqit (me partinė e tė cilit pat themeluar "Qeverinė e Shpėtimit Kombėtar Serb") vetėm 5 ditė qė t'i qėronte hesapet me popullin shqiptar tė Kosovės nėpėrmjet masakrave. Ideologjia e UNMIK-ut thotė qė Kosova pėr shqiptarėt duhet tė jetė multietnike, kurse pėr serbėt serbe. Prandaj, multietniciteti i imponuar prej UNMIK-ut ėshtė sė pari hipokrit; e sė dyti ideologji e mohimit tonė kombėtar dhe retushimit historik.

500 metra para se tė arrish te "Ura e Gurit" nė qytetin e Shkupit, nė pjesėn e "Ēarshisė sė Vjetėr", gjendet Skėnderbeu i tretė, vepėr e skulptorit Thoma Thomai. Tepėr i vogėl, krejt shpatėn futur nė brez, qėndrimin sikur tė ishte kthyer prej njė beteje tė humbur. Sikur ta kishte nėnshkruar Marrėveshjen e Ohrit. Skėnderbe qė ka luftuar pėr ruajtjen e sovranitetit tė Maqedonisė. Ky i Shkupit ėshtė Skėnderbe minoritar. Shqiptarėt e Luginės nuk trajtohen, madje, as si pakicė. Serbia i trajton ata sikur tė mos ishin fare. Nė Luginėn e Preshevės nuk ka fare Skėnderbe


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

2Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:52

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Arbėnor Dehari

Njė javė pas fillimit tė procesit mėsimor nėpėr shkollat fillore dhe ato te mesme nė Kosovė, ėshtė aktuale padrejtėsia qė po u bėhet punėtorėve tė arsimit me pagat fyese qė i marrin ata.

Kanė qenė punėtorėt e arsimit ata tė cilėt nė kohėn mė tė vėshtirė kanė sakrifikuar duke arsimuar gjenerata tė tėra nėpėr shtėpi private shpesh pa fituar asnjė qindarkė, madje duke rrezikuar edhe jetėn pėr shkak tė pėrndjekjes nga regjimi serbo-jugosllav. Kanė qenė profesorėt, arsimtarėt e mėsuesit tanė ata qė kanė edukuar shumė breza nė frymėn e shėndoshė atdhetare e kombėtare, e ndėr ta edhe brezin qė barti barrėn kryesore nė luftėn ēlirimtare tė UĒK-sė pėr liri e bashkim kombėtar.

Qė prej vitit 1999 per mesimdhėnėsit tanė ka vazhdur jeta e vėshtirė pėr tė mbijetuar. Rrogat qė ata i marrin janė aq poshtėruese saqė mėsimdhėnėsit po detyrohen qė pos arsimit tė punojnė edhe punė tjera dytėsore pėr tė siguruar ekzistencėn. Kjo pastaj edhe ka ndikuar shumė nė cilėsinė e mėsimit qė u ofrohet nxėnėsve, pėr shkak tė kohės sė kufizuar qė kanė mėsimdhėnsėsit pėr t'u pėrgatitur pėr punėn e tyre. Edhe grevat e shumta qė janė organizuar nga sindikatat e punėtorėve tė arsimit (pothuajse ēdo shtator me rastin e fillimit tė vitit tė ri shkollor) si mjet pėr tė realizuar qėllimet e tyre, janė ndėrprerė nga pushtetarėt me premtime qė ose kanė mbetur vetėm nė letėr ose kanė qenė aq absurde sikurse ky propozimi i fundit pėr rritje tė pagave tė arsimtarėve pėr 12%, e qė nė njė rrogė prej 180 eurove pėrfshin 21,60 euro. Kjo me tė vėrtetė i ngjan njė loje e jo njė propozimi serioz, siē e meritojnė arsimtarėt tanė.

Nuk ėshtė arsimi e vetmja fushė ku pakėnaqėsia e punėtorėve ka arritur kulmin. Edhe nė mjekėsi dhe nė shumė lėmi tjera pakėnaqėsia e punėtorėve ėshtė aq e madhe saqė arsye pėr greva masive ka mė shumė se mjaft. Mirėpo, pėr t'i qetėsuar grevistėt, shumėherė nga pushtetarėt shfrytėzohet arsyeja se nė ketė kohė kur procesi pėr pėrcaktimin e statusit tė Kosovės ėshtė nė kėtė fazė tė rėndėsishme (tė cilės kurrė nuk i shihet fundi), nuk duhet ta dėmtojmė prcesin me greva e shprehje tė pakėnaqėsisė. Do tė kisha dėshirė qė ato miliona euro dhe tėrė luksin me tė cilin jetojnė politikanėt e Kosovės t'ua zėvendėsoja me rrogat e punėtorėve tė arsimit e ta shohim a do tė heshtin ata pėr hir tė Kosovės! Arsimtarėt e kanė dėshmuar veten nė kohėrat mė tė vėshtira dhe meritojnė mirėqenie sociale. Politikanėt janė ata qė kanė dėshtuar nė atė kohė.

Mu pėr kėto arsye punėtorėt e arsimit edhe ata tė profileve tjera profesionale (shėndetėsi, energjetikė, minatorėt, administrata publike, pensionistėt...), jo qė e dėmtojnė procesin aktual politik nė Kosovė me greva (sepse procesi ėshtė nė rrugė qė ta copėtojė Kosovėn), por duke paraqitur, pos kėrkesave pėr pėrmirėsim tė pagave, edhe kėrkesa politike (referendumin si ushtrim i vetėvendosjes), ata do tė kryenin obligimin e radhės qė tė gjithė sė bashku me demonstrata gjithėpopullore ta bllokojmė kėtė proces tė dėmshėm dhe tė punojmė pėr realizimin e sė drejtės tonė pėr vetėvendosje dhe pėr tė drejta qė na sigurojnė jetė tė dinjitetshme. Gjendja e mjerueshme ekonomike nė Kosovė dėshmon shumė mirė se UNMIK-u nuk ėshtė kėtu pėr t`i ndihmuar shqiptarėt, po pėr tė punuar pėr interesa tė veta (tė cilat pėr neve janė tė huaja). Nėse UNMIK-u do tė kishte pasur pėr qėllim qė ta ndihmojė Kosovėn, atėherė me kėtė sipėrfaqe dhe kėtė numėr tė vogėl tė banorėve qė ka Kosova dhe me burimet e pasura natyrore dhe njerėzore, Kombet e Bashkuara brenda pesė vjetėve do tė mund ta bėnin Kosovėn parajsė. Mirėpo, pėr t`ia imponuar njė populli njė zgjidhje tė padrejtė politike duhet ta lodhėsh atė ekonomikisht: punėtori apo i papunėsuari nė Kosovė brengė kryesore ka sigurimin e kafshatės sė bukės pėr familjen e tij, kėshtu qė ai shumė pak ka kohė qė tė mendohet se ēfarė procese politike po zihen pėr pėrcaktimin e tė ardhmes sė tij. Por, pėr ta rregulluar ekonominė duhet ta kemi lirinė sė pari.

Pra, grevat masive tė klasės punėtore tė kombinuara me kėrkesėn politike pėr vetėvendosje, do tė ishin njė shtytje e madhe drejt realizimit tė qėllimit tonė. Kėshtu qė punėtorėt nė Kosovė duhet tė hidhen nė greva e protesta, tė bashkohemi tė gjithė pėr njė Kosovė tė lirė, ku mė pastaj edhe gjendja ekonomike do tė kishte mundėsi tė pėrmirėsohej, madje shpejt..

Hedhuni nė grevė!


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

3Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:52

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Hedhuni nė grevė!

Mjerimi ekonomik gjithmonė e mė shumė ėshtė duke u rritur ndėrsa njė shtytje mė e madhe ėshtė edhe shtrenjtimi i miellit (bukės), e si pasojė, edhe produkteve tjera ushqimore. Ne kemi vendosur tė paraqesim pėrmes njė tabele produktet e domosdoshme pėr jetė dhe harxhimet e qytetarėve pėr kėto produkte.

Mesatarja e anėtarėve tė familjes nė Kosovė ėshtė pėrafėrsisht pesė anėtarė, ndėrsa shumica prej tyre e kanė vetėm nga njė njeri tė punėsuar. Shembull do ta marrim njė mėsues i cili e ka rrrogėn 183€ nė muaj. Pra, vetėm pėr produktet ushqimore tė cilat janė tė domosdoshme pėr jetesė ai harxhon mbi 90€. Pėr rrymė mesatarisht paguhet 25€ ndėrsa pėr ujė 8€. Ilaqet luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė ekonominė shtėpiake. Mesatarisht pėr to harxhohen 20€. Pra pėr tė gjitha kėto harxhohen 143€, pa i marrė parasysh harxhimet tjera si pėr veshmbathje, udhėtim, harxhimet e domosdoshme pėr arsimimin e fėmijėve etj.

Por tė mos i harrojmė pensistėt tė cilėt mbahen me nga 40€ nė muaj, ata qė jetojnė nė varfėri tė skajshme, e tė cilėt njė ditė e kalojnė me mė pak se 0.93€ nė ditė, e kėta janė 15% e popullit. Tė gjitha kėto i pėrmendėm por nuk e pėrmendėm qeverinė e cila e ka pėr detyrė qė tė kujdeset pėr mirėqenien e qytetarėve. Athua qeveria mendon ndonjėherė pėr qytetarėt, se si ata jetojnė, a kanė bukė pėr tė ngrėnė. Mjerimi ekonomik ėshtė si pasojė e mungesės sė lirisė. Kur nuk je i pavarur polikisht, rrjedhimisht nuk je edhe ekonomikisht. 50 milionė € shkojnė nė Serbi pėr prefiksin 381, ndėrsa 40 milionė € nė Monako pėr telefoni mobile 044. Pra, pavarėsia politike e pėrmirėson edhe ekonominė. Kusht i kėsaj ėshtė realizimi i vetėvendosjes.

Jetta e papėrballueshme nėn robėri


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

4Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:53

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Ēudia e madhe

Basri Kodra

Fjalori i gjuhės sė sotme shqipe, fjalėn ēudi e shpjegon nė kėtė mėnyrė: Ndjenjė a pėrshtypje qė na vjen nga diēka e jashtėzakonshme, e papritur ose e pakuptueshme pėr ne; gjendje e njeriut para diēkaje tė papritur a tė pakuptueshme; habi. Nga shpjegimi i kėsaj fjale mund tė pėrfundojmė se nė tė folurėn tonė tė pėrditshme por edhe nė tė shkruar, kemi nevojė ta pėrdorim mė shpesh kėtė fjalė, pėr ta shpreh ndjenjėn tonė, pėrshtypjen tonė qė na vjen nga shumėēka e jashtėzakonshme e papritur dhe e pakuptueshme! Them kėshtu ngase, jetėn tonė politike-shoqėrore, sikundėr shpeshherė gjatė historisė, edhe tani po e pėrshkojnė ndjenja tė tilla nga ngjarje tė jashtėzakonshme sa tė papritura po aq edhe tė pakuptueshme! Prandaj nevoja e pėrdorimit tė fjalės ēudi apo habi ėshtė mė se e domosdoshme. Lexuesi i mundshėm i kėtyre radhėve do tė mund tė shtrojė pyetje: pse tė ēuditemi, pėr ēka tė habitemi, cilat janė ato ngjarje tė jashtėzakonshme madje tė papritura e tė pakuptueshme pėr tė cilat ne do tė duhej tė ēuditeshim?

Unė tani do t'i radhis disa tė dhėna tė jetės kombėtare, historike dhe tė pėrtashme, pėr tė cilat do tė mund tė themi se ėshtė ēudi.

Ėshtė ēudi se si ne jemi njėri nga popujt mė tė motshėm nė Evropė! Ėshtė ēudi, se si ne ndodhemi nė vendin mė tė ndjeshėm nė Evropė - nė Ballkan i cili, siē thuhet, ka qenė fushė mejdani pėr pėrleshje tė kahershme tė perandorive tė Lindjes dhe tė Perėndimit!

Ėshtė ēudi se si gjatė tronditjes sė shekujve nuk jemi zhdukur!

Ėshtė ēudi se si krejt Evropa ėshtė zhvilluar nė tė gjitha pikėpamjet, kurse ne kemi mbetur mjaft tė pazhvilluar nė shumė pikėpamje!

Ėshtė ēudi se si pothuaj krejt popujt e Evropės e kanė zgjidhur ēėshtjen e tyre kombėtare, ndėrsa ne ende nuk e kemi zgjidhur atė!

Ėshtė ēudi se si ne, ēėshtjen kombėtare nuk kemi mundur ta zgjidhim atėherė kur i kanė zgjidhur fqinjėt tanė ēėshtjet e tyre, nė tė vėrtetė ėshtė ēudi se si fqinjėt tanė i kanė zgjidhur ēėshtjet e tyre nė kurriz tė ēėshtjes sonė, por edhe mė ēudi ėshtė se si Fuqitė e Mėdha evropiane e kanė lejuar kėtė dhe jo vetėm qė e kanė lejuar por ato e kanė nxitur dhe e kanė ndihmuar!

Ėshtė ēudi se si trojet shqiptare tė pėrgjysmuara dikur, nuk do tė bashkohen mė vonė por do tė vijnė duke u coptuar mė tej! Ėshtė ēudi se si pajtohemi tė jemi tė copėtuar!

Ėshtė ēudi kur na copėtojnė, por ėshtė dyfish ēudi kur vetėcoptohemi! Ėshtė ēudi kur na serviren gėnjeshtra por ėshtė dyfish ēudi kur iu besojmė atyre!

Ėshtė ēudi qė gjithmonė kėrkojmė por ėshtė dyfish ēudi se si ēdoherė kėrkojmė mė pak se ē'na takon! Ėshtė ēudi se si votojmė pėr ata tė cilėt pėr ne as qė mendojnė! Ėshtė ēudi se si rrimė nė terr, nė shekullin njėzetenjė me fener!

Ėshtė ēudi se si kryetari i shtetit tė pabėrė i quan armiq tė pavarėsisė ata tė cilėt nė rrugė demonstrojnė paqėsisht pėr pavarėsi!

Ėshtė ēudi kur i dėgjojmė politikanėt tanė tė thonė se "pavarėsia ėshtė e panegociushme", ndėrkohė bisedojnė pėr "pavarėsi"!

Ėshtė ēudi se si thonė: "Nuk do tė pranojmė asgjė mė pak se pavarėsi" dhe vazhdojnė: "Propozimi i Ahtisaar-it ėshtė zgjidhja mė e mirė"!

Ėshtė ēudi se si kryeministri ynė ēėshtjen kombėtare (tė pazgjidhur) e konsideron tė mbyllur! Ėshtė ēudi se si (ata) nuk pranojnė kurrsesi t'i quajnė bisedimet, bisedime por, angazhime shtesė! Ėshtė ēudi qė s'protestojmė, s'demonstrjomė por vetėm vėshtrojmė! Ėshtė, ēudi e madhe!

Lexues tė dashur, tė mė falni, se kėto tė dhėna nuk janė tė vetmet qė po ju ēuditin. Kėso lloj ngjarjesh, sjelljesh, veprimesh, e mendimesh ēuditėse, nė jetėn tonė politike dhe shoqėrore ka pasur dhe ka shumė, dhe kėto nuk do tė jenė as tė fundi. Jo, kurrsesi! Tė tilla ngjarje po ndodhin edhe kur po i shkruaj kėto radhė.

Pėrderisa ne vazhdojmė tė besojmė nė gjithēka qė lidhet me premtimet pėr pavarėsi, shumėēka domosdo do tė na kthehet nė ēudi!


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

5Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:53

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Graniti i varfėrisė

Nė Prishtinė, rrugėt e sheshit "Nėna Tereze" po rindėrtohen. Punimet tashmė kanė filluar. Kėto rrugė po planifikohet qė tė shtrohen me granit. Realizimi i kėtij projekti do tė kushtojė 1.8 milion euro. Teksa kryetari i komunės, Ismet Beqiri, kishte folur pėr projektin, u deklaruar se ėshtė i gatshėm qė pėr njė projekt tė tillė tė paguajė deri nė 5 milion euro.

Kosova ėshtė vend shumė i varfėr. Mė shumė se 15% e popullit tė saj jetojnė nė varfėri ekstreme. Ama, problem nuk ėshtė vetėm buxheti i vogėl. Problem tjetėr ėshtė edhe menaxhimi i kėtij buxheti. Prioritet i tyre ėshtė rindėrtimi i rrugėve, nė tė njejtėn kohė kur probleme jetike janė mė se evidente nė Prishtinė. Rast konkret mund tė merret arsimi. Pėrkatėsisht mungesa e objekteve shkollore. P.sh. 'Lagja e Spitalit' dhe 'Lagja Arbėrija' nuk kanė fare objkete shkollore. 'Kodra e Trimave' krahasuar me numrin e qytetarėve qė ka, shkolla ka shumė pak. Madje edhe ato ekzistueset nė kushtet tė cilat vijojnė mėsimin janė tė tmerrshme. Arsimi, shėndetėsia, e shumėēka qė prek jetėn e qytetarit nuk janė nė rregull. Sido qė tė jetė, Prishtina u dashka tė vezullojė nga grantiti!

Veē vazhdoni punėn, as gjumė mos bėni… zgjedhjet pėrpara i keni…

Rr. “Perandori Justinian” nr. 9
Qyteza Pejton
Prishtinė, Kosovė
038 222 704

vetevendosje@hotmail.com

vetevendosje@yahoo.com

vetevendosje@gmail.com

www.vetevendosje.org

Lėvizja VETĖVENDOSJE! ėshtė komunitet i njerėzve qė refuzojnė tė nėnshtrohen. Ajo synon arritjen dhe realizimin e vetėvendosjes pėr popullin e Kosovės. Lėvizja VETĖVENDOSJE! angazhohet edhe pėr ndryshime radikale shoqėrore e politike qė do tė mundėsonin respektimin e tė drejtave tė njeriut, tė drejtave civile dhe drejtėsisė sociale pėr tė gjithė dhe


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

6Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:54

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
f a q e 4 | 9 s h t a t o r 2 0 0 7

Sot, Lėvizja VETĖVENDOSJE! u ka dėrguar njė letėr tė bashkėngjitur asociacioneve tė avokatėve, anėtarė tė tė cilave janė prokurorėt dhe gjykatėsit e pėrfshirė nė rastin kundėr Albin Kurtit. Qėllimi i kėsaj letre ėshtė qė t'ua bėjė me dije kėtyre asociacioneve veprimet e kėtyre gjykatėsve dhe prokurorėve dhe t'i shtyjė ata tė kuptojnė se janė pėrgjegjės pėr veprimet e tyre, nėse jo nė Kosovė, atėherė sė paku nė vendet e tyre, ku ne shpresojmė se integriteti i ligjit ka mbėshtetje.

Letra i ėshtė dėrguar 14 gjykatėsve dhe prokurorėve tė pėrfshirė nė rastin kundėr Albin Kurtit. Nga kėta kemi veēuar dy prokurorė kryesorė (Cecilia Tillada nga Filipinet dhe Andrew Mayes nga Kanada) dhe dy gjykatės (Vinod Boollel nga Mauritania dhe Carol Michael Peralta nga Malta) Letra e pėrgjithshme dėrguar 14 gjykatėsve dhe prokurorėve

I nderuar zotėri

[X], i cili ėshtė [prokuror/gjykatės] nga vendi juaj, momentalisht punon pėr administratėn e KB-sė nė Kosovė. Ata kanė shėrbyer nė procedurat gjyqėsore kundėr Albin Kurtit, aktivist i padhunshėm i Lėvizjes VETĖVENDOSJE! nė Kosovė, qė momentalisht mbahet nė paraburgim, duke pritur gjykimin lidhur me demostratėn e 10 shkurtit nė Prishtinė. Ju shkruajmė me qėllim qė t'iu njoftojmė pėr hollėsitė e kėtij rasti, t'ua bėjmė tė qartė se [X] ėshtė pjesėmarrės nė gjykim politik, dhe njėkohėsisht tė kėrkojmė nga ju qė tė ndėrmerrni masa pėr ta hetuar kėtė ēėshtje.

Mė 10 shkurt, Lėvizja VETĖVENDOSJE! ka organizuar njė demostratė nė kryeqytetin e Kosovės, Prishtinė. Mijėra protestues kanė marshuar nė mėnyrė paqėsore, pėrmes rrugėve kryesore tė qytetit, duke demostruar kėrkesėn e tyre pėr vetėvendosje. Me tė arritur nė qendėr tė qytetit, ata hasėn nė bllokadėn e policisė, qė i pengonte ata tė vazhdojnė. Ata kėrkuan nga policia tė heqet bllokada nė mėnyrė qė ata tė mund tė ushtrojnė tė drejtėn e tyre pėr tubime paqėsore, e njohur nga konventat pėr tė drejtat e njeriut. Policia refuzoi dhe aktivistėt lidhėn krahėt me njėri-tjetrin dhe pėrdorėn trupat e tyre nė pėrpjekje pėr tė kaluar pėrmes kordonit tė policisė. Menjėherė dhe pa paralajmėrim paraprak, policia ndėrkombėtare shtiu nė masė me plumba gome dhe plastike dhe gaz lotsjellės.

Janė gjuajtur gjithsejt 232 plumba, duke vrarė 2 tė rinj dhe duke lėnduar rėndė njė tjetėr. Janė regjistruar gjithsej 82 tė lėnduar, njėri prej tė cilėve ka humbur njėrin sy. Pas demostratės, Albin Kurti ėshtė arrestuar. Nė ditėt e para pas demonstratės, policia deklaronte se nuk ėshtė shtėnė me plumba gome, pėrkundėr faktit se policia ka qenė nė spital pėr t'i mbledhur plumbat qė nxirreshin nga trupat e pacientėve. Si rezultat i trysnisė publike, Komisioneri i Policisė, britaniku Stephen Curtis dha dorėheqje, dhe UNMIK-u e themeloi njė komision pėr ta hetuar intervenimin policor. Komisioni udhėhiqej nga Prokurori Ndėrkombėtar, Robert Dean, i cili pėrpiloi dy raporte nė tė cilat ai pėrfundoi se veprat e policėve ndėrkombėtarė mė 10 shkurt ishin vepra penale. Ai deklaroi, "Pėr ta mbrojtur konceptin e "Mbrojtjes sė domosdoshme", akteri duhet tė veprojė pėr ta shmangur sulmin real, tė jashtėligjshėm dhe tė menjėhershėm. Edhe mė me rėndėsi, njė veprim i tillė duhet tė jetė pėrpjestimor me shkallėn e rrezikut qė paraqet sulmi... Asgjė nė dėshmitė e deritashme nuk sugjeron se Mon Balaj, Arben Xheladini ose Zenel Zeneli [viktimat] kanė bėrė ndonjė gjė qė do tė kėrcėnonte jetėn e cilitdo polic ose tė cilitdo person tjetėr nė kohėn kur ėshtė shtėnė nė ta... Nėn kėto rrethana, tė shtėnat nė kokė apo gjoks me plumba RB1 [plumbat e gomės tė pėrdorur mė 10 shkurt] ngrisin dyshimin e arsyeshėm pėr kryerjen e veprės penale nga policėt qė kanė shtėnė."

(Raporti i publikuar mė 17 prill 2007). 'Raporti i pėrkohshėm deklaron se ka dyshim tė arsyeshėm se tri nga tė shtėnat kanė qenė kriminale sipas ligjit nė Kosovė. Kėto krime janė vrasje dhe lloje tė ndryshme tė vrasjes, tentimvrasje dhe shkaktim i lėndimeve tė mėdha trupore. Raporti i pėrkohshėm pėrfundon se tė shtėnat nė fjalė duket tė jenė tė paarsyeshme dhe tė paarsyetuara. Nė mėnyrė specifike kemi arritur deri te pėrfundimi se vdekja e Mon Balajt dhe Arben Xheladinit, si dhe plagosja e Zenel Zenelit, duket tė jenė tė panevojshme dhe tė shmangshme.' (Robert Dean, Komunikatė pėr Shtyp, 17 prill 2007).

Pėrkundėr kėtij pėrfundimi, UNMIK-u e ka lejuar njėsitin rumun tė policisė, tė pėrbėrė prej 9 policėve, pėrgjegjės pėr tė shtėnat qė i kanė vrarė dy tė rinj, ta lėshojnė Kosovėn mė 23 mars, pa i akuzuar ata. Arsyetimi pėr mosndjekjen e rastit paska qenė pamundėsia teknike pėr tė vendosur se nga cili polic janė shtėnė 2 plumbat vdekjeprurės. Kėtė javė Inspektorati Policor i Kosovės, organ ky i shqyrtimit tė punės sė policisė, publikoi analizėn e tyre tė hetimeve tė bėra nga Komisioni i UNMIK-ut. Ata dėshmuan se:

a) Pėrkundėr faktit se deri mė 12 shkurt ka qenė e qartė se vetėm policėt rumun kanė qenė pėrgjegjės pėr vdekjen e dy demonstruesve, ata nuk janė intervistuar si tė dyshuar, por si dėshmitarė, dhe kėshtu tė gjitha dėshmitė e tyre janė tė palejueshme nė gjyq. Pėr mė tepėr, ata janė intervistuar nga bashkėkombėsit e tyre rumun.

b) Komanda dhe kontrolli i operacionit tė policisė ndėrkombėtare ka dėshtuar plotėsisht, dhe ka qenė e pamundshme tė kuptohet kush ka qenė komandues nė terren. Ata deklarojnė se, 'Gjithsejt 232 plumba tė plastikės janė shtėnė gjatė demonstratės, shumica prej tė cilėve janė shtėnė pasi qė janė plagosur 4 persona nga plumba tė tillė nė pjesėn e epėrme tė trupit, kėshtu qė ka qenė e pamundur qė komandantėt e UNMIK-ut tė mos dijnė gjė pėr kėtė. Mungesa e komandės dhe kontrollit bėhet edhe mė e hidhur pėr shkak tė dėshmive tė qarta se plumbat janė shtėnė nga njė distancė skajshmėrisht e afėrt, kanė shėnjestruar kokat e demonstruesve dhe janė shtėnė kur masa po tėrhiqej. Kėto fakte sugjerojnė se NjFP [Njėsiti i formuar policor] dhe UNMIK-u nuk kanė pasur kontroll dhe udhėzime nga komanduesit zyrtarė.'

Pėrkundėr dėshmive tė qarta se demonstrata e 10 shkurtit ka pėrfunduar nė dhunė si pasojė e drejtpėrdrejtė e veprimeve tė papėrshtatshme, tė panevojshme, neglizhente dhe kriminale tė policisė ndėrkombėtare, Albin Kurti po mbahet pėrgjegjės. Ai ėshtė duke u mbajtur nėn akuzat: a) Pjesėmarrje nė masė dhe udhėheqje e saj drejt kryerjes sė veprės penale tė definuar dhe penalizuar sipas Nenit 320 paragrafi 2, I Kodit tė Pėrkohshėm Penal tė Kosovės (KPPK); b) Pjesėmarrje nė grup qė i ka penguar personat zyrtarė nė kryerjen e detyrės siē ėshtė definuar dhe penalizuar nė Nenin 318, paragrafin 2, KPPK; c) Thirrje pėr rezistencė (tė dhunshme) siē ėshtė definuar dhe penalizuar nė Nenin 319, paragrafin 1, KPPK; Ē'prej arrestimi tė tij mė 10 shkurt, Albin Kurti ėshtė klasifikuar si i burgosur i kategorisė A, dhe ėshtė mbajtur nė paraburgim. Pas ankesave pėr mbajtjen e gjatė tė tij nė paraburgim, ai ėshtė transferuar pėr herė tė parė nėn arrest shtėpiak mė 10 maj, i kushtėzuar tė mos ketė kontakt me aktivistėt e Lėvizjes ose me media, dhe ėshtė arrestuar sėrish pas njė dite, derisa i vizitonte familjet e tė rėnėve mė 10 shkurt. Ai ėshtė transferuar sėrish nė arrest shtėpiak mė 7 qershor, por ėshtė riarrestuar mė 13 qershor, pas vetėm disa ditėve, pa e shkelur asnjė prej kushteve tė arrestit shtėpiak. Qysh prej 11 korrikut ai ėshtė duke u mbajtur nė arrest shtėpiak nėn mbikėqyrje 24 orėshe nga policia tė dera e shtėpisė. Atij nuk i lejohet ta lėshojė banesėn e tij dhe varet nga familja dhe shokėt pėr ushqim dhe furnizime tjera. Atij i ėshtė ngritur aktakuza dhe ėshtė nė pritje tė gjykimit.

Albin Kurti udhėheq njė lėvizje tė padhunshme e cila kėrkon qė statusi i Kosovės tė zgjidhet pėrmes referendumit, si ushtrim dhe materializim i sė drejtės pėr vetėvendosje tė garantuar me konventa ndėrkombėtare. Lėvizja vepron pėr ta realizuar kėtė tė drejtė pėrmes aksioneve tė padhunshme, protestave dhe demonstratave. Qėllimi i vetėvendosjes nuk i pėrgjigjet interesave tė atyre qė kėrkojnė tė negociohet kompromisi me Serbinė pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, pa e pyetur popullin i cili jeton dhe frymon kėtu. Pėr ta ėshtė mė e lehtė tė mbahet Albin Kurti nė burg ose arrest shtėpiak, sesa ta kenė guximin t'ia lejojnė atij ushtrimin e sė drejtės demokratike pėr t'u organizuar dhe pėr tė protestuar pėr bindjet e tij politike.

Dhe ėshtė shumė e pėrdorshme pėr UNMIK-un ta kriminalizojnė atė, duke e fajėsuar pėr shndėrrimin nė dhunė tė demonstratės paqėsore tė 10 shkurtit, nė mėnyrė qė t'i iket kėshtu pėrgjegjėsisė pėr vrasjet dhe plagosjet kriminale tė demonstruesve paqėsorė.

[X], [gjykatėsi/prokurori] juaj ka ardhur nė Kosovė pėr tė ndihmuar nė ngritjen e institucioneve ligjore dhe sundimin e ligjit. Ata tė gjithė janė betuar se do tė veprojnė 'ndershėm, besueshėm, paanshėm dhe ndėrgjegjshėm'. Nė tė vėrtetė, [ai/ajo] janė duke vepruar nė kundėrshtim me kėtė. X ėshtė duke e shkatėrruar parimin e gjykimit korrekt pėrmes politizimit tė gjyqeve tona, dhe ėshtė duke vepruar qė ligji t'u shėrbejė interesave tė administratės ndėrkombėtare e cila nuk ėshtė e zgjedhur dhe nuk jep llogari. Ata mund tė thonė se janė vetėm duke 'e kryer punėn e tyre', por duke u pajtuar me kėtė gjykim politik, ata janė duke e minuar dhe shkatėrruar mundėsinė e popullit pėr liri dhe demokraci.

Ne besojmė se ju do ta merrni kėtė letėr seriozisht, dhe se do ta hetoni kėtė rast.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

7Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:54

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Ta dėmtojmė shkatėrruesin tonė
Friday, 24 August 2007
Nė maj tė vitit tė kaluar Lėvizja VETĖVENDOSJE! e filloi fushatėn pėr bojkotimin e produkteve tė Serbisė. Kėto produktet duhet tė bojkotohen pėr shumė arsye.

E para ndėr to ėshtė e kaluara jonė nėn Serbi, krimet tė cilat i ka kryer ky shtet kundėr neve si dhe tentimzhdukja qė ky shtet ėshtė orvatur ta realizojė dhe vazhdon ta aspirojė. Kjo ėshtė arsyeja politike, mirėpo edhe ekzistenciale, pse Kosova duhet t’i bojkotojė produktet qė janė tė prodhuara nė Serbi. Serbia vazhdon ta mbajė tė gjallė planin pėr shfarosjen tonė si popull. Pėrmes negociatave ajo ka arritur t’i imponojė planet e saj pėr kėtė shfarosje (dorėn nė zemėr me ndihmėn e zellshme tė UNMIK-ut dhe Ekipit tė Unitetit). Me Pakon e Ahtisaarit Serbia e fiton tė drejtėn pėr tė qeverisur, tėrthorazi, me 1/3 e territorit tė Kosovės. Njėkohėsisht, e njėjta pako, Serbisė ia fal trashėgiminė kulturore dhe historike tė Kosovės. Kėshtu Serbia po i fut nė dorė resurset kryesore ekonomike tė Kosovės. Komunat e reja dhe ato ekzistuese nė tė cilat fjalėn kryesore do ta ketė Serbia, janė pjesėt mė tė pasura tė Kosovės me pasuri nėntokėsore dhe ujore. Njėkohėsisht kishat dhe manastiret ortodokse, pėrveē si dėshmi e qenies sonė autoktone nė Kosovė, do tė shėrbenin edhe si mjet i rėndėsishėm i pėrfitimeve nga turizmi. Kėto po i merr Serbia. Po i merr pėr tė na dėmtuar ne. Pėr t’ia shkatėrruar jetėn secilės familje shqiptare nė Kosovė. Ashtu siē ka synuar pėrherė.


Ne duhet tė jetojmė pa Serbinė, tė pavarur prej saj. Me tė dhe tė varur prej saj e kemi provuar se nuk mund tė jetojmė fare. E, pavarėsimi nėnkupton edhe pavarėsi nga produktet e Serbisė. Nuk ka pavarėsi politike nė kushte tė varėsisė ekonomike. Kėtė pavarėsi ekonomike duhet ta ndėrtojmė, duke i zėvendėsuar produktet e Serbisė me prodhime nga Kosova dhe Shqipėria. Nė ato raste kur kėto mungojnė, atėherė konsumin duhet ta orientojmė kah vendet tjera, mė miqėsore ndaj Kosovės dhe shqiptarėve. Kjo ėshtė diēka qė secili individ dhe secila familje mund tė bėjnė pėr t’i dhėnė fund varėsisė sonė nga Serbia dhe pėr ta forcuar ekonominė e Kosovės. Varet nga ne, pėr shkak se blerja e secilės shishe me ujė apo thesi me miell tė prodhuar nė Kosovė shndėrrohet nga njė blerje e thjeshtė nė akt personal tė pavarėsimit. Zėvendėsimi i produkteve tė Serbisė me prodhime vendore nėnkupton qarkullim mė tė madh pėr prodhuesit vendor. Kėshtu ata do tė kenė mė shumė mjete pėr t’i investuar nė ngritjen e kapaciteteve prodhuese, si dhe nė ngritjen e cilėsisė sė prodhimit tė tyre. Rritja e qarkullimit tė prodhuesve tė vendit, po ashtu rezulton nė tė hyra mė tė shumta pėr buxhetin e Kosovės, qė pastaj (kur qeverisja do tė jetė e mirė pėr shkak se e jona dhe pėr ne) nėnkupton sistem mė tė mirė arsimor pėr fėmijėt tanė, shėndetėsi mė tė mirė pėr tė gjithė ne, pensione mė tė larta dhe shtet mė tė qėndrueshėm social, para mė tė shumta pėr tė shpenzuar nė ushtri dhe polici pėr Kosovėn qė nėnkupton siguri mė tė madhe pėr ne. Etj.etj. Kjo ėshtė arsyeja e dytė, ekonomike, qė e bėn bojkotin tė domosdoshėm.

Tė gjitha kėto janė pėrfitime pėr ne, qytetarėt e Kosovės. Paratė e shpenzuara nė Serbi financojnė tė gjitha tė lartpėrmendurat, por pėr qytetarėt e Serbisė. Pra, paratė e shpenzuara pėr blerjen e produkteve tė Serbisė ia rrisin fuqinė dhe kapacitetin prodhuesit tė Serbisė i cili pastaj pėrmes tatimeve e forcon dhe mirėmban aparatin shtetėror tė Serbisė, pra edhe policinė dhe ushtrinė serbe qė na ka vrarė, dhunuar, pėrndjekur dhe shkatėrruar.

Atėbotė, si edhe tash, Lėvizja VETĖVENDOSJE! kėrkon qė t’u vihet embargo tė gjitha produkteve tė Serbisė. Kjo kurrė nuk do tė bėhet nga ‘qeveria’. Pėr shkak se ajo nuk i kontrollon doganat. Doganat i kontrollon UNMIK-u, njėlloj siē e kontrollon tė ashtuquajturėn qeveri. Mallrat qė hynė nė Kosovė nga Serbia nuk paguajnė taksė doganore, pėr shkak se qarkullimi i atij malli konsiderohet qarkullim i brendshėm. Quhet qarkullim i brendshėm pėr shkak se Kosova vazhdon tė jetė juridikisht pjesė e Serbisė, sovranitet ky i garantuar me Rezolutėn 1244. UNMIK-u ėshtė kėtu ta zbatojė kėtė Rezolutė. Pra, UNMIK-u duke qenė kėtu pėr t’u siguruar se 1244 nuk po shkilet, ua mundėson mallrave qė hyjnė nga Serbia tė mos paguajnė taksė doganore. E dihet se 19% tė importit tė gjithmbarshėm tė Kosovės vjen nga Serbia. Malli qė hyn nga Serbia nė Kosovė nuk kontrollohet nė asnjė institut. E Serbia ēfarė planesh ka pėr popullin e Kosovės nuk ėshtė ēudi qė tė helmojė ndonjė produkt tė vetin. Nė rastin mė tė mirė kemi shembullin e ėmbėlėsirave Muchmallow tė cilave i ėshtė ndalur qarkullimi nė shumė vende tė rajonit e Evropės ndėrsa nė Kosovė kjo nuk u bė pėr arsyet e cekura mė lartė. Bojkotimi i produkteve serbe do tė thoshte bojkotim edhe i lėndės sė parė qė vjen nga Serbia, nė shembullin mė tė nevojshėm, miellin. Nuk duhet tė blihet miell serb. Kur patėm filluar me fushatė, ‘analistėt kujdestarė’ tė mediave nė Prishtinė e patėn sulmuar Lėvizjen dhe nisiativėn, nė mbrojtje tė prodhimit tė Serbisė. Sulmi i tyre kryesisht pėrqendrohej nė artikuj e domosdoshėm pėr jetė e veēanėrisht nė grurė dhe miell. Nuk bėnė t’i vėmė embargo produkteve serbe, thoshin kėta, sepse do tė 'vdesim' nga uria. Tash, njė vit pas, Kosova mbeti pa grurin dhe miellin e Serbisė. Jo pse e bojkotuam por pėr shkak se po na e ndalojnė blerjen e tij. Serbia ka nxjerrė ligjin i cili obligon ēdo eksportues tė produkteve tė caktuara nga Serbia tė marrė leje nė Ministrinė e Tregtisė sė Serbisė. Serbia duke e ditur se Kosova nuk ka miell tė mjaftueshėm dhe vendet e Ballkanit nuk kanė shumė miell nuk na e lejon miellin. Padyshim qė rritja e ēmimit tė miellit dhe bukės janė edhe pasojė e verės sė thatė dhe rendimentit tė ulėt nė agronomi. Mirėpo, kjo ndalesė e eksportit tė grurit pėr Kosovė natyrisht se e ka edhe qėllimin politik – Serbia synon qė pėrmes rritjes sė ēmimit tė bukės t’i bėjė dy gjėra: nė njėrėn anė ajo dėshiron t’u thotė qytetarėve tė Kosovės se pa Serbinė nuk mundeni, kėshtu qė mė mirė ta pranojmė (pėr shkak se po e shihni qė vdisni urie pa ne), ndėrsa nė anėn tjetėr shpreson tė nxitė trazira sociale nė popullin e stėrvarfėruar tė Kosovės nė mėnyrė qė pastaj t’i thotė botės se si shqiptarėt nė Kosovė nuk dinė tė jetojnė tė qetė. Megjithėkėtė, kjo revoltė popullore edhe do tė ndodh, por jo ashtu siē e dėshiron Serbia – pa kontroll dhe pa mbėshtjellės politik. Ajo do tė ndodh por e mirėkontrolluar dhe do tė synojė kokėn e problemit – UNMIK dhe IPVQ-tė si mirėmbajtės tė Serbisė dhe shkaktar tė varfėrisė.

Hasan Prishtina e ka thėnė: Ne duhet ta vrasim atė (Ahmet Zogun) para se ai tė na vrasė ne. Kėtė e thoshte edhe fushata e bojkotit: t’i heqim qafe produktet e Serbisė nė mėnyrė qė tė lirohemi nga ajo. Po ta orientonin tregtarėt e Kosovės importin nga vendet tjera pėrveē Serbisė, tash e njė vit e gjysėm ndėrhyrja e Serbisė nė tregun e Kosovės do tė kishte qenė e pamundur. Ja qė ata nuk e orientuan. Ja qė UNMIK-u dhe IPVQ-tė nuk ndėrmorėn atėbotė, e as sot, asgjė pėr ta ndėrprerė importin nga Serbia. Ja qė edhe sot ne varemi nga mielli i Serbisė, dhe, edhe sot, ėshtė Serbia ajo qė na i ngrit ēmimet sa herė qė dėshiron pėr tė na bėrė edhe mė tė varfėr se sa qė na ka lėnė. Reagimi i Serbisė me embargo kundėr Kosovės vjen si pasojė e mosreagimit tė Kosovės kundėr Serbisė. Serbia na ka dėmtuar mjaft. Ėshtė koha qė ne ta dėmtojmė Serbinė, sepse vetėm kėshtu e ndihmojmė Kosovėn.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

8Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:55

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Ēka po ndodh? Kah po na ēojnė? Ēka duhet tė bėjmė?
Shkruar nga Albin Kurti
Friday, 24 August 2007
Aq shumė koncesione ka bėrė Grupi Negociator (GN) i Kosovės deri sa ka arritur te Pakoja e Ahtisaarit, saqė tash natyrisht se do tė kėrkohen koncesione tė reja. Duke e parė fleksibilitetin e negociatorėve kosovar Serbia, Rusia, por edhe jo pak vende evropiane kėrkuan negociata tė reja. Serbia bile kėrkonte negociata tė drejtpėrdrejta, duke pasur parasysh pėrfitimin qė kishte nga kėsolloj negociatash nė Vjenė dhe duke qenė e vetėdijshme pėr inferioritetin e papėrmirėsueshėm tė negociatorėve nga Kosova. Ata realisht ngadhėnjyen nė kėtė betejė tė rėndėsishme. Tash, e gjithė ajo qė quhet bashkėsi ndėrkombėtare ėshtė pėr negociata tė reja dhe ato porsa kanė filluar. Madje ėshtė pėrcaktuar edhe njė afat prej 120 ditėve pėr kohėzgjatjen e kėtyre negociatave qė pėr fillim do tė kenė formėn e diplomacisė fluturuese. Me kėto 120 ditė duan ta krijojnė pėrshtypjen se ka zhvillime, se megjithatė po punohet, se sidoqoftė ka angazhime dhe pėrpjekje, andaj njerėzit duhet tė (vazhdojnė tė) presin.


Pra, ata do tė shtiren se kinse po bėjnė diēka nė mėnyrė qė tė mund tė na thonė qė ne, populli i Kosovės, tė mos bėjmė asgjė. Qė tė mund ta kėrkojnė pritjen dhe durimin, qetėsinė dhe heshtjen e qytetarėve tė Kosovės, atyre medoemos u duhej tė shpiknin ndėrmarrjen e ardhshme, farsėn e radhės. Pikėrisht kėshtu erdhi ky propozimi pėr 120 ditė, i cili jo vetėm qė synon t’i paralizojė qytetarėt por nuk i lejon ata as tė presin lirisht. Krejt ēfarė duhet tė bėjmė sipas tyre ėshtė tė presim, mirėpo, jo tė edhe presim ashtu siē duam vetė ne. Ndonėse realisht s’mund tė themi gjė pėr mėnyrėn e pritjes pėrderisa ajo asnjėherė s’ėshtė alternativė kundrejt asnjė konteksti, edhe nė pritjen e ‘sugjeruar’ (duan tė) intervenojnė. U thuhej qytetarėve qė duhet tė presin fillimin e kėtyre 120 ditėve. Tash u thuhet tė presin skadimin e 120 ditėve. Mė pas, sigurisht, do tė kalojnė te premtimet e reja pėr tė rifilluar me negociata tė drejtpėrdrejta mu ashtu siē ka kėrkuar Serbia. S’ka se si tė jetė ndryshe. Sepse, qysh tash dihet se me pėrfundimin e atyre 120 ditėve nuk mbaron ama bash asgjė. Rrjedhimisht as pritja.

Zgjedhjet qė po planifikohen tash, edhe njėherė pėr institucione pa sovranitet, janė tė kota. Manipulimi me datėn dhe mėnyrėn e zgjedhjeve – si njė aspekt themelor i demokracisė (atje larg diku nė botė) – i bėn ato kundėrproduktive. Vetė shefi i UNMIK-ut, Joakim Ryker, si njė guvernator i kolonisė qė ėshtė, tha se e sheh mundėsinė e zgjedhjeve tė reja nga prizmi i ndikimit nė procesin e statusit. Ja se ēfarė ėshtė kjo demokracia pa vetėvendosje tė cilėn na e rrėfejnė dhe sjellin nga lart. Zgjedhjet do t’i mbajnė nė nėntor tė kėtij viti nėse vlerėsojnė qė nė shtator ka potencial pėr shpėrthim tė situatės. Zgjedhjet do t’i shtyjnė pėr pranverė nėse vlerėsojnė se atėherė do tė ketė mundėsi shpėrthimi, me ē’rast pakėnaqėsia kanalizohet nė fushata parazgjedhore. Shpėrthimin, pėr tė cilin do tė flasim mė vonė, kėta sigurisht nuk e duan tash. Shpėrthimin e duan vetėm pas kėtyre 120 ditėve dhe atėherė kur tė jemi nė prag tė konferencės sė re ndėrkombėtare pėr Kosovėn pėr marrėveshje tė re me Serbinė tė arritur nga ky Grupi Negociator i Kosovės.

Ndėrkohė, Grupi Negociator nuk do tė ketė as mandat e as detyrė tė re. Negociatorėt kosovar do tė orvaten qė t’i normalizojnė gjėrat jonormale, qė tė jashtėzakonshmen ta bėjnė tė zakonshme. Kush nė kėmbė e kush me duar, ata qysh tash kanė nisur fushatėn qė tė pranohen edhe negociatat e reja. Mė vonė do ta bėjnė edhe fushatėn tjetėr pėr pranimin e marrėveshjes me Serbinė, e cila (do tė thonė ata) ėshtė nė ujdi me bashkėsinė ndėrkombėtare, dhe (sėrish do tė thonė ata) e shpie Kosovėn (edhe) njė hap drejt pavarėsisė. Ngjashėm, para tetė vjetėve e gjysmė, kėta politikanė u patėn ‘konsultuar’ me popullin pėr dokumentin e Rambujesė tė cilin, siē e mbajmė mend mirė, e shitėn nė emėr tė ‘referendumit’ qė kinse do tė organizohej pas tre vjetėve. Natyrisht, referendum nuk pati, ai nuk u mbajt asnjėherė. Thuhej se do tė merret pėr bazė ‘vullneti i popullit’ mirėpo mendohej pėr popullin e tėrė Jugosllavisė meqė ne atje as qė konsideroheshim popull. Burimet legale e juridike tė problemeve tė sotme vijnė nga defektet dhe dėmet e shumta tė Rambujesė. Ėshtė e domosdoshme qė tė theksohen gabimet e djeshme pėr tė kuptuar hallet e sotme. Me kėtė rast, do tė kufizohem duke i pėrmendur vetėm edhe 13 tė kėqija tė tjera tė Rambujesė qė na kanė degdisur nė tatėpjetėn ku po rrokullisemi sot: me shkuarjen nė Rambuje bėhet shkelja e betimit tė ushtarit tė UĒK-sė por madje edhe e referendumit tė vitit 1991; bėhet degradimi i luftės ēlirimtare nė konflikt tė armatosur; Jugosllavia, tė cilėn nuk e pranonte atėbotė as vetė bashkėsia ndėrkombėtare, bėhet shtet i shqiptarėve pėrmes katėr nėnshkruesve shqiptar qė pranuan integritetin territorial dhe sovranitetin e Jugosllavisė; bėhet kategorizimi i popullit shqiptar nė Kosovė si bashkėsi nacionale sikurse edhe serbėt nė Kosovė qė mė sė shumti ishin vetėm 8%; vuloset mungesa e sigurimit shtetėror pėr Kosovėn duke paraparė vetėm sigurimin publik pėr tė; bėhet trajtimi i Kosovės si pjesė e Serbisė, pėrveēse e Jugosllavisė, me ē’rast Kosova duhej t’i dėrgonte 20 deputetė nė Kuvendin e Serbisė; nuk pėrmendet askund UĒK-ja – ajo konsiderohet nė grupin e formacioneve tė tjera; nėnshkruhet ēarmatosja e UĒK-sė; bėhet defaktorizimi i plotė i Kosovės dhe natyrisht se pastaj pėrfaqėsuesit e saj nuk i pyet askush pėr marrėveshjen nė Kumanovė e as pėr Rezolutėn 1244; u jipet pushtet i madh komunave gjė qė e bėn Kosovėn dhe integritetin e saj territorial shumė tė brishtė dhe mundėson autonomi brenda autonomisė; bėhet pamundėsimi i mėvetėsisė ekonomike tė Kosovės, resurseve tė saj e i kontrollit tė kufijve dhe qarkullimit tė mallrave; bėhet pamundėsimi i sė drejtės sė Kuvendit tė Kosovės pėr ndryshime kushtetuese; qė prej atėherė ēdo dokument nė Kosovė bėhet nė bazė tė marrėveshjes sė Rambujesė ose ndonjė dokumenti tjetėr qė i referohet marrėveshjes sė Rambujesė. E gjithė kjo batėrdi juridike e politike u hesht atėbotė duke u mbuluar me gėnjeshtrėn pėr referendumin pas tri vjetėve; pėr referendumin qė po na mohohet edhe pas tetė vjetėve!

Negociatorėt kosovar rregullisht e kanė gėnjyer popullin. Pse do tė ishte ndryshe tash? Pse do tė jetė ndryshe nė tė ardhmen? Sa mė shumė qė gėnjejnė, aq mė tepėr zvogėlohen gjasat qė tė mos gėnjejnė edhe herėn e ardhshme. Induksioni e thotė kėtė. Induksioni s’ka nevojė pėr pėrvojėn; por, anasjelltas vlen. Tė besosh se do tė jetė ndryshe kėsaj radhe me kėta negociatorėt kosovar, kjo s’ka kurrfarė shpjegimi racional. Pėr mė keq, gėnjeshtra e kėtyre politikanėve ėshtė e skajshme. Kur ata thonė qė s’do tė negociojnė pėr kėtė e pėr atė gjė, kjo do tė thotė saktėsisht e kundėrta: se do ta bėjnė pikėrisht atė qė thonė se nuk do ta bėjnė (pasi qė UNMIK-u tė bėjė pak trysni mbi ta, natyrisht). Ndonėse gėnjeshtra e tyre ėshtė aq e veēantė nė kuptimin qė ėshtė aq larg sė vėrtetės, megjithėkėtė, ajo na e tregon tė vėrtetėn si asnjė gėnjeshtėr tjetėr. Duke qenė vetė e kundėrta e sė vėrtetės ajo na ndihmon aq shumė, nė mos plotėsisht, qė ta zbulojmė tė vėrtetėn.

Por, le t’i kthehemi edhe njėherė Rambujesė, ku Kosova u la juridikisht nėn Jugosllavi dhe Serbi, duke u pranuar edhe ēarmatosja e UĒK-sė. I pari qė e pat nėnshkruar dokumentin e Rambujesė atėbotė ishte Veton Surroi. Krejt njėsoj, ky sėrish prin me ecjen e tij drejt negociatave shtesė e marrėveshjeve tė reja. Duke konsideruar se banorėt e qyteteve tashmė janė bindur, nė shėnjestėr tė tij janė fshatrat. Fundja, nė negociata shkohet pėr marrėveshje e jo pėr mosmarrėveshje. Veton Surroi ėshtė njeri i marrėveshjeve. Kjo marrėveshje e re me Serbinė do tė ndodhet ndėrmjet Pakos sė Ahtisaarit dhe qėndrimit tė Serbisė e qė sėrish i bie tė jetė qėndrim i Serbisė, meqė gjithnjė brenda suazave tė formulės sė saj tė kahmotshme pėr ‘mė shumė se autonomi, mė pak se pavarėsi’. Mė shumė se autonomi e mė pak se pavarėsi ėshtė veēse autonomi. Serbia pa dyshim qė ia ofron autonominė (qė e kishte) Kosovės vetėm dhe vetėm qė t’ia marrė atė pastaj mu sikurse bėri nė vitin 1989.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

9Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:57

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Ndarja?

Gjithnjė e mė shumė flitet e shkruhet sesi me kėto negociatat e reja do tė ndahet Kosova. Ėshtė interesante sesi mu ata analistė qė dikur thoshin se pavarėsia ėshtė ēėshtje e kryer tash thonė se ndarja e Kosovės ėshtė punė e kryer. Ata gabuan atėherė. Ata gabojnė edhe tash. Kėsaj radhe gabojnė dyfish. Sė pari, ata nuk e kuptojnė se Kosova faktikisht ėshtė e ndarė dhe bashkimi i saj nuk bėhet me negociata. Dhe, sė dyti, edhe nėse Kosova juridikisht dhe legalisht ėshtė njė entitet i tėrė: ajo s’mund tė ndahet me negociata.

Vetėm kur Kosova tė jetė shumė afėr pavarėsisė, vetėm atėherė Serbia do ta dėshirojė fuqishėm ndarjen e plotė, vetėm atėherė Kosova do tė mund tė ndahej, natyrisht, nėse ne s’jemi tė pėrgatitur pėr kundėrvėnie. Kur Serbia ta shohė se pėrfundimisht po e humbet Kosovėn, ajo do t’i angazhojė tė gjitha forcat pėr ndarjen e saj. Njė gjė tė tillė ajo pak a shumė e ndėrmori nė qershor tė vitit 1999. I koncentroi serbėt nė veri dhe nė lindje tė Kosovės nė frikė e sipėr se (ndonėse asnjėherė legalisht) do tė mund ta humb Kosovėn faktikisht. Nė vitet e mėpasshme Serbia nuk e deshi mė ndarjen sepse iu shtuan edhe shanset edhe apetitet pėr rimarrjen e Kosovės. Tash qė me kėto negociata jemi duke iu larguar pavarėsisė sė Kosovės, ėshtė naivitet tė mendohet se Serbia e do ndarjen. Serbia do ta kėrkojė ndarjen vetėm nėse Kosova nis t’i afrohet pavarėsisė dhe atėherė kur ajo t’i jetė afruar dukshėm asaj. Tash pėr tash nuk po duket askund njė rast i tillė. Po ashtu, Serbia nuk ka nevojė pėr veprime ilegale tė ndėrhyrjes masive nė Kosovė. Procesi politik legal ėshtė aq shumė nė favor tė saj. Zyrtarja e lartė e Serbisė pėr Kosovėn, Sanda Rashkoviq-Iviq, pat deklaruar hapur se ka qenė sukses i madh i Serbisė hyrja nė Kosovė nė sferėn e shėndetėsisė dhe arsimit pa shkrepur asnjė plumb. Vetėm atėherė kur ky proces do tė ndryshojė kahje, do tė vihen nė jetė mjetet ilegale tė forcės brutale tė Serbisė.

Pra, Kosova nuk do tė ndahet (legalisht). Nė njė kuptim ajo tashmė ėshtė e ndarė dhe kėtė e pėrforcon dhe legalizon Pakoja e Ahtisaarit brenda sė cilės Kosova mund tė futet vetėm e bėrė copė-copė. Ndėrkaq, nė kuptimin e ndarjes sė plotė dhe pėrfundimtare, kjo s’bėhet dot pa pastrim etnik dhe pa luftėra tė reja.

Nė kėtė kohė Serbisė i duhet ndarja e Kosovės nė kuptimin e ndarjes sė brendshme. Kjo mundėson qė ajo ta shantazhojė pavarėsimin e Kosovės duke betonuar dhe ndėrlidhur enklavat serbe nė njė federatė tė komunave serbe. A nuk ia hap shtegun Serbisė pėr kėtė pikėrisht Pakoja e Ahtisaarit? Pse ta ndajė ajo Kosovėn kur legalisht mund ta ketė tė tėrėn, ndėrsa praktikisht mund ta zgjerojė edhe territorin edhe numrin e komunave me shumicė serbe drejt sajimit tė kompaktėsisė sė tyre territoriale? Bashkėsia ndėrkombėtare pa dyshim qė do ta pranojė njė ndarje tė brendshme tė Kosovės e cila do tė arrihej me marrėveshje ndėrmjet Prishtinės dhe Beogradit nė negociatat e ardhshme. Me njė kusht i cili pėrputhet me paradigmėn e tyre pėr stabilitet rajonal: qė ndarja e brendshme nė Kosovė tė mos reflektohet edhe nė Maqedoninė perėndimore dhe nė Luginėn e Preshevės. Negociatorėt kosovar janė simptoma se njė marrėveshje e tillė mund tė arrihet. Ata dikur thoshin se Kosova nuk do tė ndahet, e tash kanė zbritur nė qėndrimin se ndarja nuk ėshtė e pranueshme. Po, e di se i kemi dėgjuar shpesh angullimat e politikanėve kosovar dhe tė analistėve tė afėrt me ta se po qe se lėvizin kufijtė e Kosovės (tė mos harrojmė se nė Debėllde kanė lėvizur qė ē’ke me tė!), atėherė edhe Lugina e Preshevės dhe Maqedonia perėndimore do t’i ndryshojnė kufijtė e Serbisė e Maqedonisė. Dhe, e di qė po tė njėjtit po gargarisin se nėse ndahet Kosova pason reaksioni zinxhiror i llojit tė njėjtė nė Serbi e nė Maqedoni. Nė fakt, ata thonė kėshtu pėr shkak se nuk mendojnė kėshtu – ngaqė nuk do tė jetė ashtu gjersa nuk ka as plan e as organizim pėr atė reaksion zinxhiror. Kot thua me fjalė kur nuk jep asfarė shenjash pėr veprat qė do t’i materializonin fjalėt. Nė Debėllde, para pesė vjetėve, shqiptarėve ua kanė matur pulsin. Pulsi i tyre doli tė ishte paimagjinueshėm i ultė. Sot, kėta negociatorė kosovar do tė bėjnė marrėveshje me Serbinė, duke pėrfshirė gjithfarė copėtimesh e ndarjesh nė Kosovė pėrderisa ato do tė jenė edhe ashtu tė brendshme dhe t’iu mundėsojnė atyre tė thonė se Kosova megjithatė nuk ėshtė e ndarė. Edhe Serbisė i konvenon shumė njė ndarje e brendshme paqėsore e Kosovės nė marrėveshje me Kosovėn. Serbia nuk do qė nė kėtė fazė tė sundojė plotėsisht nė ēdo pėllėmbė tė Kosovės ashtu siē donte ajo nė kohėn e Milosheviqit. Ajo do qė ta kontrollojė rreth 30% tė territorit tė Kosovės, ndėrsa pjesėn tjetėr ta ketė Misioni Civil Ndėrkombėtar (MCN). MCN do tė jetė njėlloj EUMIK-u: trashėgimtar pasues dhe regjim zėvendėsues i UNMIK-ut, pėrgatitja e zellshme strukturore pėr tė cilin, e nisur qysh para njė viti, dėshmon se burokracia ndėrkombėtare ėshtė thelbėsisht njė fenomen recidivist. I gjithė angazhimi i MCN-sė do tė jetė nė konservimin, e mbase edhe pėrjetėsimin e gjendjes ekzistuese, e cila pėr nga forma e rregullimit institucional, administrativ dhe territorial do t’i shėmbėllejė modelit tė Bosnjes dhe Hercegovinės. MCN zyrtarisht do ta sundojė tėrė territorin e Kosovės, mirėpo, zaten sikurse edhe nė rastin e UNMIK-ut sot, kontrolli i tij nė 30%-shin serb do tė jetė shumė mė i butė sesa nė 70%-shin shqiptar tė Kosovės.

Nė kėtė mėnyrė, Kosova do tė pėrbėhej prej dy pjesėve. Njėra do tė ishte realisht Serbi, ndėrsa tjetra nė Serbi (nė njėfarėlloj federate me tė) por nėn Misionin Civil Ndėrkombėtar. Pjesa shqiptare e Kosovės, e cila natyrisht nuk do tė quhej ashtu, do tė ishte analoge me Republikėn Serbe nė Bosnje. Kėsisoj, do tė kemi Republikėn Shqiptare nė Serbi (qė megjithatė nuk do tė quhet kėshtu) dhe Republikėn Serbe nė Bosnje. Serbia do tė vendoste njė baraspeshė qė do tė dukej joshėse sidomos pėr disa vende evropiane me ē’rast, pas disa vjetėve, pavarėsimi i pėrafėrsisht 70% tė Kosovės ose bashkimi i saj me Shqipėrinė, do tė pėrcjellej me bashkangjitjen e Republikės Serbe nė Bosnje me Serbinė. Sidoqoftė, mė shumė ka gjasa qė kėto shkėmbime territoriale tė mos ngjajnė fare, por pėrkundrazi, pėr shumė kohė tė ruhet pat pozicioni. Pra, Republika Serbe nė Bosnje dhe ’Republika Shqiptare’ nė Serbi. Natyrisht qė kjo s’do tė jetė kaq eksplicite qė nė fillim. Pėr disa vite me radhė njė pjesė e shqiptarėve tė Kosovės do tė kėrkojnė qė misioni i ardhshėm ndėrkombėtar tė qėndrojė nė Kosovė, duke mos lejuar nė atė mėnyrė qė tė shkėputen tėrėsisht ana veriore dhe lindore e Kosovės. Pra, ngjashėm sikurse boshnjakėt qė e duan bashkėsinė ndėrkombėtare nė Bosnje, ashtu qė Republika Serbe sė paku formalisht tė mbetet nė Bosnje. Ajo qė nė Bosnje ėshtė realizuar pėrmes pastrimit etnik, nė Kosovė do tė pėrpiqen ta bėjnė dalėngadalė dhe legalisht nėpėrmjet implementimit tė Pakos sė Ahtisaarit. Sepse, pastrimi etnik mund tė jetė i rrufeshėm por edhe i ngadalshėm, shumėvjeēar. Lloji i parė ngjau nė Bosnje, kurse pėr llojin e dytė po investohet nė Kosovė.

Deri kur do tė mbetej njė Kosovė e tillė e ndarė dhe e pėrēarė pėrbrenda nėn EUMIK (MCN)? Deri atėherė kur Serbinė, bashkė me Kosovėn, do t’i fusnin nė BE pas njė dekade apo edhe mė shumė. Madje, Kosova mund tė mbetet edhe ca prapa jo vetėm pėr shkak tė rritjes ekonomike tė Serbisė por edhe shembullit tė Qipros. Dhe, jo vetėm shembulli i Qipros tregon qė, BE-ja nuk ėshtė as zgjidhje dhe as zėvendėsim pėr zgjidhjen e konflikteve dhe luftėrave qė kanė marrur primesa etnike. Sido qė tė jetė, MCN, njė mision ky kryekėput i BE-sė, me ardhjen e tij nė Kosovė ka edhe dy qėllime tjera jo mė pak tė rėndėsishme


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

10Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:59

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Shpėrthimi i dhunshėm (pėr federatė)?

Aktualisht po kalojmė nė njė fazė shumė tė dhimbshme: bashkėsia ndėrkombėtare nė Kosovė po punon pėr t’i zvogėluar pritjet e popullit tė Kosovės. UNMIK-u (dhe jo vetėm ai) nuk po brengoset pėr cilėsinė e pėrcaktimit tė statusit tė Kosovės. Pasi qė disi na shpallėn edhe sui generis, tash pėr neve s’vlejnė kurrfarė parimesh e kriteresh. Problem shihet pamundėsia e menaxhimit tė shpėrthimit eventual tė situatės nė Kosovė. Nuk ka shqetėsim pėr pėrmbajtjen e statusit tė ardhshėm, por pėr kontrollimin e pakėnaqėsisė! Kjo do tė thotė qė nėse do tė arrinin qė ta kontrollonin dhe menaxhonin shpėrthimin, atėherė s’do tė ishte fare problem pėr ta kjo shtyrje e pandėrprerė. Nė synimin e tij pėr tė kontrolluar gjithēka e madje edhe shpėrthimin e krizės, UNMIK-u do tė pėrpiqet qė me ēdo kusht ta shkatėrrojė frymėn antikolonialiste dhe antiimperialiste qė po e sendėrton Lėvizja VETĖVENDOSJE!. Ata e dinė mirė qė Lėvizja jonė ka goditur aty ku duhet duke e problematizuar sistemin politik, e jo dallimet etnike qė veēsa ushqehen nga sistemi politik, prandaj regjimi i UNMIK-ut nė luftėn kundėr nesh nuk do tė hezitojė tė bėjė edhe projektimin e konflikteve tė reja etnike dhe fetare. Imperializmit (jo vetėm rus, apo jo!) i konvenojnė luftėrat e vogla lokale dhe tė mbyllura. UNMIK-u pa dyshim qė ėshtė i interesuar qė shqiptarėt t’i urrejnė serbėt nė Kosovė (dhe anasjelltas) nė mėnyrė qė tė mos e urrejnė atė, dhe ai tė ketė pėrgjithmonė punė kėtu. Nėse Serbisė i levėrdis njė konflikt i dhunshėm shqiptaro-serb nė Kosovė pėr t’i fortifikuar enklavat, gjė tė cilėn e sjell edhe implementimi i Pakos sė Ahtisaarit, UNMIK-ut i levėrdis po ai konflikt pėr t’ia vazhduar vetes jetėn sė paku edhe pėr njė dekadė nė po kėtė format. Ka edhe njė arsye tjetėr jo mė pak tė rėndėsishme, pse Serbisė dhe UNMIK-ut iu konvenon njė konflikt i dhunshėm shqiptaro-serb pėrbrenda Kosovės. Marrėveshja e re ndėrmjet Grupit Negociator tė Kosovės dhe Serbisė pėr federatėn e Kosovės me Serbinė, pėr tė cilėn folėm mė lart, nuk ėshtė lehtė e nėnshkrueshme pėr shkak tė opinionit publik nė Kosovė. Nėse paraprakisht do tė ngjante njė shpėrthim kaotik i llojit tė 17 e 18 marsit tė vitit 2004, pra shpėrthim pa kokė dhe organizim politik, atėherė shumė mė lehtė do tė kalohej te pranimi i federatės, pėrfshirė kėtu edhe disa organe tė pėrbashkėta qė i nėnkupton federata. Njė federatė e tillė do tė mund tė nėnshkruhej edhe mė lehtė kur Kosova do tė ishte nė njė gjendje pak a shumė emergjente (qė medoemos e imponon shpėrthimi) me ē’rast negociatorėt kosovar, diku pas kėtij preludi prej 120 ditėve, do tė mbylleshin nė njė konferencė ndėrkombėtare tė ngjashme sikurse Dejtoni apo Rambujeja. Kėto organe tė pėrbashkėta tė federatės nuk do tė ishin tė shumta pėr nga sasia meqė Serbia nuk e do Kosovėn nė Serbi sa e do Serbinė nė Kosovė. Ajo nuk ėshtė aq e interesuar qė Kosova tė jetė nė Serbi sa Serbia tė jetė nė Kosovė. Pra, jo qė Kosova tė ketė pjesėn dhe pėrfaqėsimin e vet nė Serbi, por qė Serbia tė jetė e pranishme dhe tė ketė sa mė shumė kontroll nė Kosovė. Apo, e thėnė mė saktė, Serbia do qė Kosova tė jetė formalisht pjesė e Serbisė, formalisht nė Serbi, dhe qė Serbia tė jetė sa mė praktikisht dhe konkretisht nė Kosovė, mirėpo tash pėr tash pa u bėrė shėnjestėr shumė e qartė pėr shqiptarėt. Njė gjė e tillė, aspak paradoksalisht, iu shkon pėr shtati edhe politikanėve kosovar tė cilėt do tė mund tė thoshin se Serbia nuk ėshtė kėtu dhe gjithashtu se edhe ata nuk po shkojnė (aq shumė) atje.

Shpėrthimet e shpejta nė Kosovė qė po ashtu mund tė ndalen shpejt, duke zbrazur pakėnaqėsinė si njė ventil, nuk janė tė pamundshme pikėrisht pėr shkak se UNMIK-u, tė cilit ato i konvenojnė porsi Serbisė, ka shumė mundėsi pėr provokimin e tyre si rezultat i pushtetit tė tij arbitrar dhe tė pakufizuar. Hegjemonia e UNMIK-ut nuk ndodhet vetėm nė politikė por ajo shtrihet edhe nė shumė sfera tė shoqėrisė. Armėt, paratė dhe propaganda kontrollohen nga ai. Me gjithė kėtė varfėri, papunėsi dhe zemėrim qė mbretėron te shumica e popullit, UNMIK-u nuk e ka vėshtirė qė tė provokojė xixa shpėrthyese. Ata nuk do t’i ndiqte askush pėr ēfarėdo tė pabėrash qė do t’i planifikonin e zbatonin ndėrkohė qė kanė mundėsi tė panumėrta pėr tė kushtėzuar veprimet dhe sjelljet e tė tjerėve. Pushteti arbitrar, siē ėshtė ky i UNMIK-ut me imunitetin e tij, ėshtė vetė pėrkufizimi i mohimit tė lirisė. Pushteti arbitrar ėshtė fuqi pa kufi e cila asnjėherė askund s’mund tė jetė legjitime. Ky pushtet ėshtė mė i rrezikshėm sesa gjendja natyrore nė variantin e saj mė tė keq tė mundshėm. Ata pushtetarė janė dėshmi e mungesės sė kontratės shoqėrore. Legjislacioni, thjesht, nuk vlen pėr ta. Sikurse ēdo regjim tjetėr shtypės edhe UNMIK-u shėrbehet me formulėn ‘pėrēaj e sundo’. I ushqen pėrēarjet e vjetra dhe sajon tė reja. Qytetari ynė (nga regjimi) identifikohet vetėm etnikisht. Ai ėshtė bėrė jashtėzakonisht pasiv. Mirėpo, njerėzit nė Kosovė janė pasiv pikėrisht meqė sistemi ėshtė autarkik. Sistemi politik demokratik e bėn njeriun qytetar dhe qytetarin aktiv. Despotizmi i shkurajon njerėzit pėr pjesėmarrje politike. Ata bėhen pasivė e mė pas edhe indiferentė. Madje, Alexis de Tocqueville shkruan se “despotizmi e bėn indiferentizmin virtyt tė popullit.” Pėr ndryshimin e kėsaj gjendjeje, para sė gjithash, duhet t’i flakim iluzionet. Nuk mund t’ua heqim privilegjet dhe arbitraritetin pushtetarėve pa konflikt me ta. Ata kanė aq shumė interesa prej tė cilave nuk heqin dorė lehtė. Njerėz tė ndryshėm nė pozita tė ndryshme janė ndėrthurur organikisht nėpėr shkallėt e pushtetit ndėrkombėtar e vendor nė Kosovė. Organizimi i tyre e bėn shtypjen dhe korrupsionin tė organizuar.

Mirėpo, shtrohet pyetja, ēfarė tė bėjmė ne, ēka tė bėjė populli i Kosovės, qytetarėt e saj? Po, pra, ēka tė bėjmė ne?

Ēka tė bėjmė?

Jo vetėm qė lirinė nuk ta sjell kush, por ajo duhet tė fitohet vetė. Pėr hir tė sė kaluarės (atyre qė u vranė e u zhdukėn nė vend tonin) dhe pėr hir tė sė ardhmes (atyre qė po i rrezikojmė nėse vazhdojmė tė heshtim e tė rrimė tė qetė) duhet tė ballafaqohemi e tė mos ndalemi. Duhet tė ecim pėrpara edhe vetėm pėr shkakun qė tė mos ecim prapa. Vetėm kur janė tė mashtruar njerėzit presin. Sidomos tash nėn administratėn e Bushit kur SHBA-tė janė tė zhytura nė kriza tė tjera ne nuk i kemi as pėr sė afėrmi SHBA-tė PĖR pavarėsinė e Kosovės (pėrkundėr deklarimeve verbale) ashtu siē i kemi Serbinė e Rusinė KUNDĖR pavarėsisė sė Kosovės. Republikanėt nė SHBA nuk janė treguar aq tė suksesshėm nė diplomaci dhe pėr ta mund tė thuhet se mė parė kanė plane kur ato janė ushtarake. Pra, planet e tyre disi janė thelbėsisht ushtarake prandaj duket qė aktualisht edhe me Iranin e humbėn garėn diplomatike. Demokratėt nė SHBA sigurisht qė kanė shumė mė tepėr motiv qė Kosova tė jetė rrėfim i suksesshėm. Nėse bota pėrfundimisht do tė dėshtonte nė Kosovė, intervenimi i NATO-s i vitit 1999, nė mėnyrė retroaktive do tė fitonte kuptim krejtėsisht tjetėr.

Ne nuk duhet tė presim mė. Javėt, muajt dhe vitet deri te pavarėsia janė vetėm javėt, muajt dhe vitet e zgjatjes sė mandatit tė negociatorėve kosovar dhe pushtetit tė tyre. Ata s’ēajnė kokėn pėr humbjen kolektive por brengosen vetėm pėr pėrfitime individuale. Nėse do tė heshtim nė vjeshtė, MCN do tė instalohet nė pranverė. Nėse do tė heshtim nė pranverė, autonomia nėn Serbi e quajtur federatė me Serbinė na pret nė vjeshtėn e vitit 2008. Meqė MCN do tė instalohet pa pavarėsi pėr Kosovėn, do tė pėrpiqet ta kompensojė kėtė me atė qė BE-ja i ka me shumicė: paratė dhe donacionet. Detyra e MCN-sė do tė jetė politikisht kriminale. Do t’i bėjnė pėrgatitjet pėr kurorėzimin e mohimit tė vullnetit tė popullit tė Kosovės nė marrėveshjen e re me Serbinė e cila vetėm si e tillė do tė kalonte nė KS tė OKB-sė. Nė gjysmėn e parė tė kėtij viti ēėshtja e Kosovės ishte nė KS tė OKB-sė, por e larguan prej atje duke e pėrflakur sėrish nė Grupin e Kontaktit. E qartė: KS i OKB-sė do qė ta tregojė veten rrėfim tė suksesshėm dhe kėrkonte pajtim paraprak tė Kosovės me Serbinė (dhe Rusinė); dhe, e dyta, KS i OKB-sė nuk donte tė merrej me njė ēėshtje e cila nuk ishte urgjente pasi qė nė Kosovė pėrveē VETĖVENDOSJE!-s tė gjithė tė tjerėt heshtnin. Gjatė kėsaj kohe, partitė politike nė Kosovė sėrish e dėshmuan se nuk kanė qėllime kombėtare por vetėm objektiva personale e grupore; se ato s’kanė strategji por vetėm taktika dhe, rrjedhimisht, ato taktika janė brenda strategjive tė huaja


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

11Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 22:59

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Pavarėsia nuk bėhet me mėnyra kryekėput tė varura siē pretendohet nė Kosovė. Mali i Zi nuk kėrkonte njohje por referendum. Vetėm pas refrendumit ata e bėnė shpalljen dhe e kėrkuan njohjen. Referendumi e bėn konkrete lirinė kolektive. Edhe nėse pėr njė moment mendojmė se si Kuvendi i Kosovės do ta shpall pavarėsinė, pėr ēfarė njėmend imagjinata jonė duhet tė jetė shumė e bujshme, atėherė edhe kėtė gjė do tė duhej ta bėnte pas mbajtjes sė referendumit, ashtu qė vendimi tė jetė legjitim dhe fuqiplotė, vendim jo i ca politikanėve por i tėrė njė populli.

Aq shumė dėgjojmė tė thuhet nga aq shumė njerėz shprehja vullneti i popullit. Mirėpo, ai vullnet duhet tė shihet dhe veprojė. Politika matet me vepra. SHBA-tė edhe nė qofshin tėrėsisht nė anėn tonė kurrė nuk bėjnė demonstrata pėr neve. Vullneti ynė ėshtė i yni. Ai duhet tė shfaqet nė greva e bojkote, nė demonstrata e protesta, nė padėgjueshmėri qytetare. Atėherė do tė jemi popull sepse do tė bėhemi popull. Nė kundėrshtim dhe nė ballafaqim me regjimin qė po na e mohon vullnetin si popull.

E di se mund tė mos kemi mjaft fuqi e madje nganjėherė edhe tė ndjehemi tė pafuqishėm. Mirėpo, kur nuk je i fuqishėm tė mbetet vetėm njė mundėsi: tė bėhesh i fuqishėm! Kur nuk ke fuqi tė mjaftueshme nė politikė tė mbetet vetėm njė mundėsi: ta krijosh e ndėrtosh atė fuqi. Fuqia qė nuk ėshtė politike bėhet politike. Politika pa fuqi mbetet opinion tragjik. Fuqia nė politikė mund tė jetė ushtri, ekonomi ose masa e organizuar popullore. E treta ėshtė mė e rėndėsishmja. Vetėm ajo e siguron qėndrueshmėrinė e dy tė parave kur ato janė.

Masat e organizuara popullore zakonisht pėr nga natyra janė paqėsore. Jo vetėm nė manifestime, por edhe nė demonstrata e protesta. Jo vetėm atėherė kur janė tė kėnaqura me gjendjen por edhe atėherė kur tė indinjuara pėrpiqen ta ndryshojnė atė. Pėr mė tepėr se kaq, bazuar nė kushtet dhe rrethanat e tanishme nė tė cilat ėshtė kurthuar Kosova, mu ashtu siē janė aktivitetet popullore rruga e duhur politike pėr daljen nga kjo situatė politike, njėsoj, natyra e padhunshme e kėtyre aktiviteteve masive publike ėshtė mėnyra e duhur. Le ta shtjellojmė tash mė detalisht joviolencėn si karakter tė veprimeve politike qė duhet t’i ndėrmarrim.

Pse joviolenca?

Me joviolencė duhet kuptuar grevat, bojkotet, padėgjueshmėrinė qytetare, protestat dhe demonstratat. Qendra Ndėrkombėtare pėr Konflikt Joviolent, shpjegon se si shumica dėrrmuese e atyre qė kanė pėrdorur aksionet joviolente nuk e kanė pasur joviolencėn qėllim nė vete. Ata nuk kanė qenė tė motivuar nga dėshira pėr paqe ose nga dėshira pėr tė qenė joviolent. Ata kanė dashur tė luftojnė pėr tė drejtat dhe interesat e tyre dhe, me atė rast, kanė zgjedhur mjete tė tjera prej armėve dhe bombave – pėr shkak se kanė vlerėsuar se dhuna nuk do tė jetė e dobishme ose pėr shkak se nuk kanė pasur armė nė dispozicion.

Ne nė Kosovė s’kemi as armė tashmė, e as pėrvojė tė mjaftueshme ushtarake. Nė pesėmbėdhjetė vitet e fundit, as 1% e popullėsisė dhe atė pėr mė pak se njė vit – aq sa realisht zgjatėn luftimet e ashpra – nuk kanė pėrvojė tė ballafaqimit tė armatosur e as pėrvojė militare. 70% tė popullatės nė Kosovė janė nėn moshėn 30 vjeēare. Tė gjithė kėta s’dinė ēfarė ėshtė ushtria. Por ēfarė kemi ne? Ne kemi shumė njerėz. Dhe, kemi shumė njerėz tė rinj. Kjo mbase ėshtė edhe krejt ajo qė na duhet pėr tė filluar. Nėse Serbia ka pėrvojė nė nisjen e luftėrave, Kosova ka nė atė tė demonstratave paqėsore.

Kosova do tė kishte shansė nė njė luftė me Serbinė vetėm nėse Shqipėria dhe shqiptarėt e tjerė nė Ballkan do t’iu vinin nė ndihmė shqiptarėve nga Kosova pėr njė ballafaqim pėrfundimtar – shqiptarėt kundėr Serbisė. Nėse na imponohet lufta, atėherė s’mbetet rrugė tjetėr pėrveēse tė luftojmė. Por, do tė jenė tė dhimbshme dhe tė mėdha humbjet njerėzore dhe ato tė territorit nėse vetėm shqiptarėt e Kosovės ballafaqohen me Serbinė pa pėrfshirjen e Shqipėrisė si shtet dhe shqiptarėve tė tjerė nga rajoni. Njėkohėsisht, faktorėt e rėndėsishėm ndėrkombėtar nuk do tė brengosen aq shumė nėse shpėrthen njė luftė e re nė Kosovė pėrderisa ajo mbetet e kontrolluar pėrmes komandantėve tė dėgjueshėm ose tė shitur dhe e kufizuar vetėm nė territorin e Kosovės.

Ndėrmjet pritjes e cila na molis deri nė agoni kolektive dhe luftės pėr tė cilėn s’jemi tė pėrgatitur – e cila pėr mė keq do tė zhvillohej nė territorin tonė duke u pėrcjellur asisoj pashmangshėm me zvogėlim tė mėtejmė tė territorit tonė – ndodhet rruga e demonstratave. Forma e tyre do tė duhej tė ishte sikurse ajo nė vitet 1988, 1989 dhe 1990. Kur institucionet ndahen nga populli, atėherė populli duhet tė bashkohet nė rrugė. Populli duhet t’i bllokojė padhunshėm institucionet e atij pushteti qė e ka gėnjyer dhe vjedhur.

Mjerimi social, ngecja ekonomike dhe zhgėnjimi politik gjithnjė e mė shumė po njėjtėsohen. Pakėnaqėsia qytetare duhet tė veprojė. Demonstratat gjithėpopullore janė mėnyra mė e drejtė dhe mė e volitshme. Ato demonstrata hapur duhet t’i thonė jo negociatave me Serbinė dhe tė jenė kundėr Grupit Negociator tė Kosovės e secilit anėtar aty. Ato demonstrata duhet tė jenė pėr vetėvendosjen e popullit tė Kosovės, por edhe pėr tė drejta e liri qytetare, pėr mirėqenie e barazi. Ato demonstrata duhet ta artikulojnė ndarjen e qartė aktuale tė popullit me pushtetin dhe tė kėrkojnė pėrmbysjen e marrėdhėnies ndėrmjet kėtyre: jo populli tė ekzistojė pėr hir tė pushtetit, por pushteti tė jetė pėr hir tė popullit. Ēdo demonstratė e cila kategorikisht nuk ėshtė e kėtillė, do tė degjenerojė nė karneval. Demonstratat popullore duhet tė jenė kundėr atyre qė e mbajnė gjendjen nė tė cilėn jemi dhe pėr lirinė qė duhet ta kemi. Vetėvendosja ėshtė kjo liri. Por, ajo ėshtė edhe mė shumė se kaq. Vetėvendosja ėshtė edhe e drejtė dhe vlerė universale.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

12Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:00

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Pas vetėvendosjes...

Demonstratat pėr ndryshimin rrėnjėsor tė kursit aktual tė politikės nuk duhet tė jenė vetėm masive por edhe afatgjate nėse ėshtė nevoja. Dhe, aq afatgjate sa tė jetė e nevojshme. Ato demonstrata duhet tė kėrkojnė afatin e pėrfundimit tė misionit tė UNMIK-ut nė Kosovė qė do tė pėrputhej me referendumin pėr popullin e Kosovės, si ushtrim i sė drejtės pėr vetėvendosje, si akt konkret politik i lirisė kolektive, si inaugurim i demokracisė qė hap rrugėn pėr sundimin e shumicės. Ndėrkohė, do tė bėhej Kushtetuta e Kosovės, por edhe pėrgatitjet pėr bėrjen e TMK-sė ushtri dhe tė SHPK-sė polici. NATO-ja le tė qėndrojė dhe duhet tė qėndrojė nė Kosovė, por nė marrėveshje me Kosovėn (“Status of Forces Agreement” - SOFA marrėveshje siē ėshtė rasti p.sh. nė Shqipėri e Maqedoni), e jo siē ėshtė tash KFOR-i kėtu nė bazė tė Marrėveshjes sė Kumanovės (9 qershor 1999) tė bėrė me ushtrinė kriminale jugosllave tė cilėn e trashėgoi Serbia. Ēdo mision dhe prani ndėrkombėtare nė Kosovėn e lirė duhet tė jetė nė marrėveshje me ne. Kosovės i duhet ndihma dhe sugjerimet ndėrkombėtare, por jo sundimi ndėrkombėtar. Jo misioni sundues i OKB-sė nė Kosovė, por misioni diplomatik dhe bashkėpunues i Kosovės nė OKB. Jo misioni tutor i BE-sė nė Kosovė, por misioni aderues i Kosovės nė BE. Qė tė dyja kėto i mundėson vetėvendosja dhe vetėm ajo.

Misioni i ardhshėm i BE-sė nė Kosovė do tė jetė i dhunshėm mbasi nė shpėrputhje me vullnetin e popullit dhe pa e pyetur popullin. Hyrja e Kosovės nė BE nuk do tė ishte e dhunshme dhe as kufizim sovraniteti pėr Kosovėn. Siē ka shkruar Hurst Hannum: ‘aderimi nė njė marrėveshje nuk ėshtė kufizim i sovranitetit; mė parė ėshtė mu njė ndėr aktet sovrane’. Vetėvendosja e popullit e konfirmon popullin, vullnetin dhe interesat e tij.

Pas vetėvendosjes sė popullit tė Kosovės duhet tė mbahen zgjedhje tė reja e tė lira pėr pushtetin e vėrtetė nė Kosovėn sovrane. Vetėm atėherė do tė mund tė kemi zgjedhje njėmend tė lira e demokratike dhe pluralizėm politik me parti serioze ideologjike e jo me kėso parti tė amėshta qė argalisen. Kėto parti qė i kemi tash, e mbase edhe parti tė reja, realisht do tė jenė e do t’i kemi edhe atėherė, por jo me kėto udhėheqje aktuale dhe politikat e tyre. Udhėheqjet aktuale janė tė status quo-sė, tė kėsaj situate qė atyre iu konvenon. Lėvizja e Kosovės, qoftė kjo nė drejtim tė kompromisit tė ri me Serbinė ose nė drejtim tė pavarėsisė sė Kosovės do tė shkaktojė tėrmete brenda partive. Do tė imponojė kurse e udhėheqėsi tė tjera aty qė do tė lindin gjatė grahmave tė fundit tė politikės sė kulisave dhe improvizimeve. Partitė qė nuk do tė ndryshojnė, do tė zhduken.

Pėrfundim

Nė Kosovė do tė ngjajnė luftėra e gjakderdhje tė reja, nė dy raste. E para, nėse populli hesht dhe pret tepėr gjatė, me ē’rast realizimi i decentralizimit nė terren do t’i sjell njerėzit para aktit tė kryer kur mbase atyre do t’iu duhet tė reagojnė ekstremisht nė formėn e njė saltomortale (kur me gjasė do tė jetė tepėr vonė). Dhe, e dyta, mospritja e popullit tė rezultojė me ndonjė shpėrthim tė dhunshėm apo konflikt tė armatosur qė mbetet i kufizuar, i kontrolluar nga jashtė dhe i shkurtėr nė kohė. Duke pasur parasysh rrethanat dhe momentin e tanishėm nė Kosovė, Lėvizja VETĖVENDOSJE! beson qė nuk duhet tė durojmė e tė presim por edhe qė veprimi duhet tė jetė i organizuar, i padhunshėm dhe kundėr regjimit, e jo etnive tjera. Pavarėsia qė vjen nga vetėvendosja e popullit ėshtė destinimi i rrugės sė lirisė dhe pavarėsia qė e bashkon Kosovėn e ndarė. Pavarėsia qė vjen nga shpallja formale qė mund ta bėjė Kuvendi i Kosovės, vetėm sa do tė provokojė shpalljen e pavarėsisė qė do ta bėnin enklavat, e cila pavarėsi do tė ishte shumė mė e njėmendtė sesa ajo e Kuvendit tė Kosovės. Nė manifestimin e vullnetit tė tij nė demonstrata populli do ta dėshmonte kėtė vullnet por edhe do tė shndėrrohej nė fuqi qė e ndryshon gjendjen drejt pėrputhjes me atė vullnet.

Populli i Kosovės nuk vuan nga narkolepsia dhe as nuk ėshtė grigjė. Populli i Kosovės edhe mė tutje pret dhe duron por jo pse ėshtė i sėmurė, i lodhur ose i pafuqishėm, por kryesisht pse ėshtė i mashtruar. E, populli i Kosovės mashtrohet pikėrisht sepse ėshtė i mirė, sepse lehtė u beson tė tjerėve. Mėpastaj, pikėrisht besimi i popullit e mundėson gėnjeshtrėn e tė tjerėve. Prandaj edhe mungon veprimi i popullit sot mu pėr shkak tė inflacionit tė besimit tė tij nė gėnjeshtarėt e tij.

Ėshtė bėrė mė shumė se mjaft me mbiēmimin e misioneve e diplomatėve ndėrkombėtar. Ėshtė bėrė mė shumė se mjaft me nėnēmimin e vetes sonė. Kur ta respektojmė veten tonė do tė mund tė fitojmė edhe respektin e tė tjerėve. Njohja e Tjetrit nuk mund tė jetė mė e rėndėsishme sesa Vetja. Njohja e Tjetrit e pason Veten tonė dhe nuk i paraprin asaj. Aq mė pak ne mund tė jetojmė pėr njohjen e Tjetrit ose nė pritje tė saj. Nė fillim tė viteve ’90 LDK-ja shpėrfillte faktin e realitetit brutal nėn robėri dhe kėrkonte njohje ndėrkombėtare. Nė fund tė viteve ’90 politika e UĒK-sė iu bashkua LDK-sė. E flaku tutje faktin pėr njohje. Pėr t’u pranuar ndėrkombėtarisht nėnshkroi dorėzimin e armėve nė Rambuje. U njoh nga faktorėt ndėrkombėtar me kusht qė realisht tė mos jetė mė!

Koha ėshtė tash, jo mė vonė. Mė vonė mund tė bėhet tepėr vonė, madje pakthyeshėm vonė. Gjėrat e dėshiruara nuk ndodhin (vetvetiu). Gjėrat e nevojshme ndodhin kur konsiderohen tė domosdoshme dhe atėherė kur bėhesh i vendosur pėr t’i arritur. Tė tjerėt pastaj do tė thonė se ato kanė qenė tė pashmangshme.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

13Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:00

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Pranimi i krimit
Monday, 20 August 2007
Inspektorati i Policisė sė Kosovės (IPK) ka publikuar raportin pėr hetimet qė i ka bėrė UNMIK-u pėr vrasjen e demonstruesve mė 10 shkurt 2007.

Ky raport i identifikon dėshtimet e mėposhtme serioze tė procesit hetimor tė UNMIK-ut:


Pėrkundėr faktit se ka qenė e qartė mė 12 shkurt se vrasjet janė shkaktuar nga plumbat e plastikės RB1, plumba kėta tė pėrdorur vetėm nga njėsiti rumun i policisė, i tėrė ekipi i Rumanisė janė intervistuar vetėm si dėshmitarė tė ngjarjes, e jo si tė dyshuar. Rrjedhimisht sipas ligjit nė Kosovė asnjė dėshmi e tyre nuk i ėshtė dorėzuar gjykatės. (Pika 7)
Pėrkundėr faktit se IPK ka kėmbėngulur nė kėrkesėn e tyre qė ekipi hetues nuk duhet tė ketė nė vete asnjė rumun, intervistat me njėsitin policor tė Rumanisė janė bėrė nga dy policė rumun. Raporti ka identifikuar njė numėr mospėrputhjesh mes shėnimeve nga intervistat tė shkruara me dorė dhe verzionit tė dėshmive tė dhėna tė publikuar nė gjuhėn angleze. (Pika 6)

Gjatė intervistimit, policėve rumun nuk i janė shtruar pyetjet bazike, shumė tė rėndėsishme nė arsyetimin e pėrdorimit tė forcės: pėr shembull, ēfarė kėrcėnimi u ka ardhur atyre nga demonstruesit dhe cilat opsione tjera i kishin nė disponim. (Pika 4)

Policėt rumun nuk janė intervistuar asnjėherė nga Prokurori Ndėrkombėtar pėrkundėr faktit qė kanė qenė tė dyshuarit kryesor. (Pika 7)

IPK dhe Ministria e Punėve tė Brendshme kanė marrė vesh pėr largimin e njėsisė rumune tė policisė vetėm pasi qė e kanė dėgjuar komunikatėn pėr shtyp tė UNMIK-ut pėrmes mediave mė 23 mars. (Pika 7)

IPK argumenton se komanda dhe kontrolli gjatė operacionit tė policisė ndėrkombėtare ka dėshtuar plotėsisht. ‘Gjithsej 232 plumba gome janė gjuajtur gjatė trazirave, shumica prej tyre janė gjuajtur pasi janė lėnduar katėr persona pėr shkak tė goditjes me plumba gome mbi lartėsinė e belit dhe pėr kėtė komandantėt e UNMIK-ut nuk kanė mundur tė mos jenė nė dijeni. Mungesa e komandės dhe kontrollit tė veprimtarisė policore bėhet edhe mė e zymtė pėr shkak tė dėshmive tė qarta se armėt janė pėrdorur nė afėrsi tė madhe (me pak se 30 metra), kanė pasur pėr shėnjestėr lartėsinė e kokės dhe turmėn qė ishte duke u tėrhequr. Kėto fakte sugjerojnė se policėt FPU tė UNMIK-ut nuk kanė pasur kontroll dhe drejtim nga zyrtarėt e tyre komandues.’ (8.2)

IPK deklaron se nuk kanė pasur mundėsi tė zbulojnė se kush ka qenė pėrgjegjės pėr udhėheqjen e operacionit nė terren. ‘Pėrkundėr kėrkesave tė reshtura tė bėra nga IPK-ja pėr Task Force, emri dhe titulli i komandantit nė vend i cili udhėhiqte veprimet e policėve nė rrugėn ‘Nėna Terezė’ nuk u siguruan’. (8.3)

‘Sipas mendimit tė IPK-sė, mundėsia pėr t’i marrė nė pyetje si duhet dhjetė policėt gjatė 5 javėve qė kanė mbetur nė Kosovė, sipas dispozitave te KPPPJ-sė ėshtė shfytėzuar dhe menaxhuar shumė dobėt nga ana e Task Force. Ėshtė mendimi i IPK-sė se kanė ekzistuar dėshmi tė mjaftueshme gjatė javės pas tė shtėnave fatale pėr Prokurorin Publik pėr tė marrė nė pyetje dhjetė policėt si tė dyshuar (apo tė pandehur) nė bazė tė ligjit tė KPPPK-sė’ (pika 7.Cool


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

14Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:01

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Shpifjet – vazhdim i krimit
Friday, 10 August 2007
Televizioni i Veton Surroit, Kohavisioni, nė edicionin e Lajmeve tė mbrėmjes, rrejti paturpėsisht se kinse aktivistėt e Lėvizjes VETĖVENDOSJE! paskan hedhur gurė sot kundėr ndėrtesės sė zyres rumune nė Prishtinė. Pėr mė tepėr KTV-ja, gjithnjė duke rrejtur, tha se arsyeja pse paskemi hedhur gurė paska qenė moslejimi i hyrjes nė tė. KTV nuk e bėn kėtė rastėsisht. Ata janė vazhdimėsi e kėtij pushteti qė e kreu krimin mė 10 shkurt, dhe vazhdojnė ta mbrojnė edhe sot.

Sot janė mbushur gjashtė muaj qė kur policia e UNMIK e urdhėruar nga kreu politik i UNMIK-ut dhe me bekimin e Ekipit Negociator (pra edhe Veton Surroit shefit tė KTV-sė) intervenoi dhunshėm kundėr demonstratės paqėsore tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE!, intervenim ky qė i la tė vdekur Arben Xheladinin dhe Mon Balajn, kurse mbi 80 demonstrues tw tjerw tw plagiosur. KTV-ja e ka zgjedhur pikėrisht njė ditė tė rėndėsishme si kjo pėr tė shpifur kundėr organizimit tė vetėm nė Kosovė i cili vendosmėrisht refuzon t’ia lėshojė rrugėn krimit, dhe tė shtiret sikur kinse 10 shkurti 2007 nuk paska ndodhur. Ky akt i KTV-sė ėshtė fyerje pėr secilin qytetar tė Kosovės, e veēanėrisht pėr familjarėt e dy dėshmorėve, si dhe pėr tė lėnduarit e 10 shkurtit. KTV duhet t’u kėrkoj falje kėtyre familjeve, personave tė lėnduar, aktivistėve tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE!, si dhe tė gjithė qytetarėve tė Kosovės pėr kėtė ofendim tė pakundshoq.

Poshtėrsia dhe paturpėsia e kėtij stacioni televiziv sa shkon e rritet. Dikur me rrenat dhe shpifjet e veta e vėnin nė shėnjestėr Lėvizjen VETĖVENDOSJE! dhe aktivistė individual tė kėsaj Lėvizjeje. Tash kanė filluar tė tallen me dėshmorėt dhe me ata qė kėta dėshmorė i kanė lėnė pas.

Sa pėr t’ua qartėsuar injorantėve nė KTV, por mė me rėndėsi, qytetarėve tė Kosovės, aktivistė tė Lėvizjes VETĖVENDOSJE! sot e kanė gjuajtur zyren e Rumanisė me vezė tė prishura. Kjo ėshtė pėrfaqėsi e Qeverisė sė Rumanisė nė Kosovė. Kjo qeveri ėshtė ajo qė tash e gjashtė muaj refuzon t’i dorėzojė policėt kriminelė tė cilėt vranė Arbenin dhe Monin. Kjo qeveri madje i ka dekoruar kėta kriminelė pėr punėn e kryer nė Kosovė. Kjo qeveri, me vetėdije tė plotė po e mbron dhe po e ndihmon krimin. Prandaj ne i gjuajtėm me vezė tė prishura. E jo siē rrejti KTV-ja, se kinse i paskemi gjuajtur pėr shkak se nuk na lanė tė hyjmė nė tė. Ne nuk kemi dashur tė hyjmė nė zyren rumune, pėr shkak se ne nuk takohemi me ta. Nė takim do tė shkonte Veton Surroi (ky ėshtė takuar edhe me Milosheviqin pas masakrės sė Jasharajve). Ne shkuam t’i gjuajmė me vezė tė prishura. Atė edhe e bėmė. Nė zyren britanike shkuam t’ia dorėzojmė letrėn David Bluntit me anė tė sė cilės e pyetnim atė se ku po fshihet Stephen Curtisi, dhe qė tė kėrkojmė nga qeveria britanike ta arrestojnė dhe akuzojnė atė, po ashtu pėr krimin e 10 shkurtit. Kėtė edhe e bėmė.

Redaktorėt e KTV-sė (me apo pa urdhėr nga lartė) sot kryen njė krim tė ri. Natyrisht se ata sistemi nuk do t’i ndėshkojė. Pėr shkak se ky ishte krim ndaj viktimave – ndaj qytetarėve tė Kosovės – dhe nė mbrojtje tė njė sistemi kriminel. Pėr kėtė, kėta redaktorė tė mjerė do tė shpėrblehen nga ky sistem. Pėr shkak se shpifjet e tyre kanė pėr qėllim qė nė njėrėn anė ta paraqesin Lėvizjen VETĖVENDOSJE! si vandalė tė papėrmirėsueshėm, gjė qė ėshtė plotėsisht e pavėrtetė, ndėrsa nė anėn tjetėr ta zhvendosin pėrqendrimin e qytetarėve tė Kosovės nga kjo ditė e rėndėsishme pėr tė, drejt njė krijimi tė shpifur, pompoz dhe tėrheqės, si hedhja e gurėve tw paqenw. Kosova mundet edhe pa KTV. Nė fakt Kosova do tė kishte qenė shumė mė mirė pa KTV. Tė paktėn pa tė, qytetarėt do tė kishin mė shumė mundėsi ta kuptonin tė vėrtetėn.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

15Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:02

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Letėr Shefit tė Zyres Britanike nė Kosovė,
Z. David Blunt

Mė 10 shkurt tė kėtij viti, dhjetėra policė ndėrkombėtar u dolėn pėrballė mijėra demonstruesve paqėsor, duke ua ndėrprerė marshin pėrgjatė rrugės “Nėna Tereze” nė Prishtinė. Demonstruesit hoqėn barrikadat e vėna dhe u pėrpoqėn ta vazhdojnė marshin pėrtej kordonėve tė policisė, ashtu siē veprojnė protestuesit nė ēdo vend tė botės. Policėt e regjimentit rumun, polak e ukrainas filluan tė shtiejnė me ēifte e plumba gome nė drejtim tė qytetarėve, tė cilėt kishin dalur nė rrugė pėr t'i shprehur bindjet politike nė mėnyrė tė padhunshme. Intervenimi policor qe mizor, pasojat fatale i dimė tė gjithė: policėt vranė prishtinasin Arben Xheladini dhe Man Balajn nga Besiana. Prej keqpėrdorimit tė qėllimshėm tė armėve me zjarr nga njė afėrsi e ndaluar rreptėsisht sipas tė gjitha konventave, patėm edhe 82 tė plagosur, dhjetėra me gjymtyrė tė sakatosura, trupa tė shpuar tejpėrtej, hundė tė thyera, sy tė humbur… plot prej tyre tė mbetur me gjymtime tė pėrjetshme, disa nga ta edhe pas gjashtė muajsh ende tė shtrirė nėn pėrkujdesjen mjekėsore. E gjithė kjo ekspeditė gjuetare kriminale u udhėhoq prej njė bashkėkombasi tuaj, atėbotė Komesar i Policisė Ndėrkombėtare, Steven Curtis.


Tė gjitha shenjat e krimit tregojnė pėr njė intervenim brutal tė urdhėruar politikisht, qėllimi i planifikuar i tė cilit qe asgjėsimi i njė numri demonstruesish paqėsor dhe, nė kėtė mėnyrė, frikėsimi i popullit tė Kosovės nėpėrmjet tytės sė pushkėve, duke harruar qė kėtė gjė s’ia ka arritur madje as Milosheviqi. Sapo e patė qė krimi tė cilin e ekzekutoi policia ndėrkombėtare qe i pariparueshėm, ngarendėt i madh e i vogėl pėr ta fajėsuar demonstruesin paqėsor, duke ia mveshur atij qėllimin e paqenė tė uzurpimit me dhunė tė institucioneve politike. Vetėm nė kėtė mėnyrė UNMIK-u mendonte ta ndėrtonte justifikimin e kėtij akti barbarie antiqytetare. Fillimisht tė gjithė urdhėrdhėnėsit mbrojtėn kriminelėt. Intervenimin e quajtėn “profesional” dhe tė domosdoshėm (kėtij vlerėsimi iu bashkėngjit, si gjithmonė, edhe kori servil i pushtetarėve vendor me nė krye Grupin e Unitetit dhe zėdhėnėsen e qeverisė, Ulpiana Lama). Por meqė krimi ishte aq i tejdukshėm sa qė nuk mund tė fshihej mė nėn qilim, e tė frikėsuar tejmase nga njė kundėrreagim i atypėratyshėm popullor, regjimi politik antidemokratik sė paku vendosi ta shpėtonte veten, duke i larguar kriminelėt nga Kosova. Steven Curtis u kthye nė Britani, policėt rumun u riatdhesuan. Nė vend qė tė burgoseshin ata - kriminelėt, UNMIK-u, nė mbėshtetje tė parezervė nga Ju, zyret tjera ndėrkombėtare dhe Grupi i Unitetit, burgosi Albin Kurtin.

Tashmė tė gjithė e pranojnė qė intervenimi policor i 10 shkurtit ishte njė krim i paramenduar i UNMIK-ut, kurse pas raportit tė kryeprokurorit ndėrkombėtar, Robert Dean, kėtė gjė e pranon madje edhe vetė krimkryerėsi. Ēėshtja mbetet: ku mbetėn kriminelėt? Meqė UNMIK-u ėshtė njė regjim antidemokratik i squllėt, i cili qėllimisht nuk ndėrmerr masa pėr ta dėnuar krimin qė e ka kapluar pėrbrenda, u mbetet shteteve individuale pėrkatėse qė ta gjejnė kriminelin, nėse ai ėshtė qytetar i atij shteti. Po tė varej burgosja e ish menaxherit tė KEK-ut, Joe Truschlerit, vetėm nga administrata e UNMIK-ut, sigurisht qė ai ende do tė ishte i lirė, sė bashku me 4.5 milion € e vjedhura nė Kosovė, e tė deponuara nė Gjibraltar. Por ishte shteti gjerman ai qė e ndoqi dhe e burgosi atė. Njėjtė duhet tė veprojė edhe Britania e Madhe kundėr qytetarit tė saj, Steven Curtis, pėrgjegjės pėr udhėheqjen e operacionit kriminal policor mė 10 shkurt, i cili rezultoi me vdekjen e 2 personave dhe plagosjen e 82 tė tjerėve, disa prej tė cilėve me dėmtime fizike tė pashėrueshme.

Sė pari duam ta dimė ku ndodhet qytetari britanik, Steven Curtis. Sė dyti kėrkojmė arrestimin e tij pėr krimin e udhėhequr. Nėse keni sadopak njerėzillėk dhe nėse veē u ka mbetur ndonjė miligarm ndėrgjegje, pranoni letrėn tonė, dhe merrni masa tė duhura. Historia do tė shkruaj pėr ju si vepruat, si s’ndėrmorėt gjė. Ne shpresojmė qė ju dhe atdheu juaj, vendlindja e tė drejtave tė njeriut dhe lirisė qytetare, nuk do t’ia mbani anėn krimit


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

16Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:02

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
UNMIK-u manipulon fėmijėt!
Tuesday, 11 September 2007
Nė pėrpjekje pėr t’i ndalė aktivistėt e Lėvizjes VETĖVENDOSJE! sė shpėrfaquri fytyrėn e vėrtetė tė UNMIK-ut, pėrveē arrestimeve e burgosjeve qė ky i fundit i ndėrrmori ndaj aktivistėve, UNMIK-u tani po manipulon edhe me fėmijėt.

Nė murin e turpit qė ky regjim antidemokratik e ka vendosur, nė mėnyrė qė ta mbrojė veten nga zemėrimi i popullit, shpeshherė aktivistėt tanė shkruanin parulla tė ndryshme nė shėrbim tė vetėdijėsimit tė qytetarėve tė Kosovės. UNMIK-u, nė pamundėsi qė t’i ndalė kėta aktivistė me anė tė maltretimeve tė sipėrpėrmendura si dhe me anė tė fshirjes sė parullave tona, kėsaj radhe i pėrdori fėmijėt si mburojė njerėzore. Ai i mashtroi ata pėr tė shkruar nė atė mur parulla si “I LOVE YOU UNMIK”, “THANK YOU UNMIK”, etj.

Nė mėnyrė qė aksioni ynė tė mos kuptohet si kundėraksion ndaj fėmijėve, ne nuk i prekėm pikturat e tyre, vetėm ua bėmė tė qartė qytetarėve se ēfarė sistemi i poshtėr ėshtė UNMIK – u.

Mė 11 shtator 2007 duke filluar nė orėn 12:00, aktivistėt e Lėvizjes VETĖVENDOSJE!, nė pjesėn e poshtme tė murit tė UNMIK-ut, shkruam parullėt “UNMIK-u manipulon fėmijėt”.

Meqė UNMIK-u vazhdon sė qėndruari nė Kosovė, rrjedhimisht vullneti i popullit tonė shkilet. Lėvizja VETĖVENDOSJE! do tė vazhdojė aktivitetin e saj deri nė momentin kur ky vullnet tė realizohet. Pra, deri nė lirinė e plotė tė Kosovės.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

17Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:02

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Nis gjykimi kundėr Albin Kurtit tė cilit i vazhdohet izolimi nė arrest shtėpiak edhe pėr dy muaj
Monday, 10 September 2007
Procesi gjyqėsor kundėr Albin Kurtit udhėhiqet prej gjyqtarėve dhe prokurorėve ndėrkombėtar meqė keta janė imun ndaj ligjit me tė cilin ndėshkojnė. Kėta gjyqtarė, me nė krye italianin Maurizio Salustro, ia kanė vazhduar arrestin shtėpiak Albinit edhe pėr dy muaj tė tjerė, pra deri mė 11 nėntor 2007. Nė mėnyrė qė ta arsyetojnė kėtė zgjatje tė mėtejme tė izolimit e kanė cakuar 19 shtatorin 2007 si ditė tė fillimit tė gjykimit kundėr Albinit. Si palė e dėmtuar nė kėtė seancė e cila fillon nė orėn 10:00 dhe mbahet nė Gjykatėn e Qarkut tė Prishtinės janė ftuar kėta pesona: PSSP UNMIK, Ministri i Punėve tė Brendshme tė Kosovės, Bujar Mehmeti, Ismet Hajdini, Nexhdet Kaliqani, Demė Demėbogaj, Nebih Morina dhe Rrahman Berisha. Ndėrkaq si dėshmitarė kunėr Albinit janė ftuar Shkodra Muzafer, Albert Osaj dhe Ismet Hajdini. Qė tė gjithė kėta emra tė pėrveēėm janė policė tė cilėt aktivisht ose pasivisht morėn pjesė nė intervenimin e dhunshėm policor tė 10 shkurtit 2007 kur u vranė dy demonstrues ndėrsa 82 tė tjerė u plagosėn, disa prej tė cilėve morėn lėndime tė pėrjetshme. Krimi i policisė sė regjimit tė UNMIK-ut kundėr demonstruesve paqėsor me 10 shkurt 2007 po vazhdohet nga gjyqet e kėtij regjimi.

E drejta dhe drejtėsia janė e kundėrta e kėtij regjimi. Ato arrihen duke u kundėrshtuar ky regjim.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

18Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:03

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Pėrgjegjėsia pėr padrejtėsi
Sunday, 09 September 2007
Sot, Lėvizja VETĖVENDOSJE! u ka dėrguar njė letėr tė bashkėngjitur asociacioneve tė avokatėve, anėtarė tė tė cilave janė prokurorėt dhe gjykatėsit e pėrfshirė nė rastin kundėr Albin Kurtit. Qėllimi i kėsaj letre ėshtė qė t’ua bėjė me dije kėtyre asociacioneve veprimet e kėtyre gjykatėsve dhe prokurorėve dhe t’i shtyjė ata tė kuptojnė se janė pėrgjegjės pėr veprimet e tyre, nėse jo nė Kosovė, atėherė sė paku nė vendet e tyre, ku ne shpresojmė se integriteti i ligjit ka mbėshtetje.

Letra i ėshtė dėrguar 14 gjykatėsve dhe prokurorėve tė pėrfshirė nė rastin kundėr Albin Kurtit. Nga kėta kemi veēuar dy prokurorė kryesorė (Cecilia Tillada nga Filipinet dhe Andrew Mayes nga Kanada) dhe dy gjykatės (Vinod Boollel nga Mauritania dhe Carol Michael Peralta nga Malta), pėr ta theksuar natyrėn politike tė komenteve tė tyre dhe neglizhencėn qė ata e shfaqin ndaj detyrės sė tyre ligjore. Nė vijim janė katėr paragrafe qė drejpėrdrejt u drejtohen atyre:

Andrew Mayes, Prokuror Ndėrkombėtar, ėshtė pėrgjegjės pėr kėrkesėn pėr zgjatjen e paraburgimit dhe pėrpilimit tė aktakuzės kundėr Albin Kurtit. Ai ėshtė pėrpjekur tė krijojė kronologjinė e protestės e cila arsyeton veprimin e policisė, me pohimin se ata kanė reaguar ndaj protestuesve tė dhunshėm qė hedhnin gjėra mbi ta dhe tė cilėt janė pėrpjekur t’i paralajmėrojnė me megafon. Ai ėshtė pėrpjekur tė pohojė se protestuesit kanė synuar tė hyjnė nė institucionet e Kosovės. Absolutisht nuk ka ansjė provė qė argumenton ndonjėrėn nga kėto deklarata. Dhe nė fund, mė 7 maj ai ka pretenduar se Albin Kurti paraqet rrezik pėr tė ardhmen e Kosovės. Kjo tregon qartė se pėr Andrew Mayes ky ėshtė njė gjykim politik.

Cecilia Tillada, Prokurore Ndėrkombėtare nė kėtė rast, e cila vazhdimisht ėshtė pėrpjekur qė pjesėmarrjen e Albin Kurtit nė protestė ta ndėrlidhė me vdekjen e dy protestuesve. Nė propozimin e saj tė parė pėr vazhdim tė paraburgimit (13 shkurt) ajo nuk e pėrmend fare se policia ka hedhur gaz lotėsjellės dhe se ka shtėnė nė protestuesit me plumba gome. Ajo ka pėrdorur fjalėn ‘turmė’ nė vend tė fjalės demostrues, me qėllim qė tė nėnkuptohet se protesta ka qenė e dhunshme. Ajo ėshtė pėrpjekur pavarėsisht nga raporti i Deanit, ta justifikojė veprimin e policisė si reagim i domosdoshėm (proporcional) ndaj protestuesve tė dhunshėm. Gjithashtu, pa asnjė argument ajo ėshtė pėrpjekur ta paraqesė se Albin Kurti ka dosje nga e kaluara pėr dėmtim tė jetėrave. Nė fund ajo pohon se Lėvizja VETĖVENDOSJE! ka pėr qėllim ‘tė krijojė jostabilitet nė Kosovė’. Vlerėsimet e saj nė kėtė rast janė politike.

Gjykatėsi Carol Michael Peralta ka kryesuar gjyqin nė vendimin e Gjykatės Supreme tė 13 qershorit pėr zgjatjen e paraburgimit tė Albin Kurtit pėr njė muaj. Gjatė seancės degjimore, pavarėsisht nga deklarata e qartė e aktpadisė se Albin Kurti nuk mbahet pėrgjegjės pėr vdekjen e dy protestuesve, gjykatėsi Peralta la tė kuptohet se vdekjet janė pėrgjegjėsi e Albinit. Mė tej, ai pėrdori si arsye pėr vazhdim tė paraburgimit nė burg, aksionin ku anėtarėt e VETĖVENDOSJE!-s kishin shkruar nė kontenjerėt publik tė mbeturinave ‘Pakoja e Ahtisaarit’, tė cilėn ai e argumentoi si ilustrim i ‘pėrbuzjes dhe mospėrfilljes sė Kurtit ndaj ēdo gjėje qė paraqet autoritet legjitim nė Kosovė’. Nė cilin vend demokratik tė botės mospėrfillja konsiderohet krim nga organet e drejtėsisė dhe ku shprehja e padhunshme e bindjeve politike ėshtė arsye pėr tė shkuar nė burg?

Gjykatėsi Vinod Boollel ka kryesuar disa dėgjime nė kėtė rast. Mė 13 shkurt ai ka konfirmuar vazhdimin e paraburgimit pėr Albin Kurtin, pas dėgjimit tė aktakuzės, me ē’rast prokurori pohon se ai (Albin Kurti) ishte pėrgjegjės pėr vdekjen e dy protestuesve dhe nuk e pėrmend fare se policia hodhi gaz lotėsjellės dhe shtiu me plumba gome mbi protestuesit. Mė 11 maj, ai edhe njėherė ia vazhdoi paraburgimin Albin Kurtit. Njė nga argumentet qė i parashtroi me kėtė rast ishte se ‘ai ėshtė person qė drejtėsinė e sheh me pėrēmimin mė tė ulėt’. Qė kur mosrespekti ndaj drejtėsisė konsiderohet krim?


Letra e pėrgjithshme dėrguar 14 gjykatėsve dhe prokurorėve

I nderuar zotėri

[X], i cili ėshtė [prokuror/gjykatės] nga vendi juaj, momentalisht punon pėr administratėn e KB-sė nė Kosovė. Ata kanė shėrbyer nė procedurat gjyqėsore kundėr Albin Kurtit, aktivist i padhunshėm i Lėvizjes VETĖVENDOSJE! nė Kosovė, qė momentalisht mbahet nė paraburgim, duke pritur gjykimin lidhur me demostratėn e 10 shkurtit nė Prishtinė. Ju shkruajmė me qėllim qė t’iu njoftojmė pėr hollėsitė e kėtij rasti, t’ua bėjmė tė qartė se [X] ėshtė pjesėmarrės nė gjykim politik, dhe njėkohėsisht tė kėrkojmė nga ju qė tė ndėrmerrni masa pėr ta hetuar kėtė ēėshtje.

Mė 10 shkurt, Lėvizja VETĖVENDOSJE! ka organizuar njė demostratė nė kryeqytetin e Kosovės, Prishtinė. Mijėra protestues kanė marshuar nė mėnyrė paqėsore, pėrmes rrugėve kryesore tė qytetit, duke demostruar kėrkesėn e tyre pėr vetėvendosje. Me tė arritur nė qendėr tė qytetit, ata hasėn nė bllokadėn e policisė, qė i pengonte ata tė vazhdojnė. Ata kėrkuan nga policia tė heqet bllokada nė mėnyrė qė ata tė mund tė ushtrojnė tė drejtėn e tyre pėr tubime paqėsore, e njohur nga konventat pėr tė drejtat e njeriut. Policia refuzoi dhe aktivistėt lidhėn krahėt me njėri-tjetrin dhe pėrdorėn trupat e tyre nė pėrpjekje pėr tė kaluar pėrmes kordonit tė policisė. Menjėherė dhe pa paralajmėrim paraprak, policia ndėrkombėtare shtiu nė masė me plumba gome dhe plastike dhe gaz lotsjellės. Janė gjuajtur gjithsejt 232 plumba, duke vrarė 2 tė rinj dhe duke lėnduar rėndė njė tjetėr. Janė regjistruar gjithsej 82 tė lėnduar, njėri prej tė cilėve ka humbur njėrin sy. Pas demostratės, Albin Kurti ėshtė arrestuar.

Nė ditėt e para pas demonstrates, policia deklaronte se nuk ėshtė shtėnė me plumba gome, pėrkundėr faktit se policia ka qenė nė spital pėr t’i mbledhur plumbat qė nxirreshin nga trupat e pacientėve. Si rezultat i trysnisė publike, Komisioneri i Policisė, britaniku Stephen Curtis dha dorėheqje, dhe UNMIK-u e themeloi njė komision pėr ta hetuar intervenimin policor. Komisioni udhėhiqej nga Prokurori Ndėrkombėtar, Robert Dean, i cili pėrpiloi dy raporte nė tė cilat ai pėrfundoi se veprat e policėve ndėrkombėtarė mė 10 shkurt i


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

19Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:04

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Letra e pėrgjithshme dėrguar 14 gjykatėsve dhe prokurorėve

I nderuar zotėri

[X], i cili ėshtė [prokuror/gjykatės] nga vendi juaj, momentalisht punon pėr administratėn e KB-sė nė Kosovė. Ata kanė shėrbyer nė procedurat gjyqėsore kundėr Albin Kurtit, aktivist i padhunshėm i Lėvizjes VETĖVENDOSJE! nė Kosovė, qė momentalisht mbahet nė paraburgim, duke pritur gjykimin lidhur me demostratėn e 10 shkurtit nė Prishtinė. Ju shkruajmė me qėllim qė t’iu njoftojmė pėr hollėsitė e kėtij rasti, t’ua bėjmė tė qartė se [X] ėshtė pjesėmarrės nė gjykim politik, dhe njėkohėsisht tė kėrkojmė nga ju qė tė ndėrmerrni masa pėr ta hetuar kėtė ēėshtje.

Mė 10 shkurt, Lėvizja VETĖVENDOSJE! ka organizuar njė demostratė nė kryeqytetin e Kosovės, Prishtinė. Mijėra protestues kanė marshuar nė mėnyrė paqėsore, pėrmes rrugėve kryesore tė qytetit, duke demostruar kėrkesėn e tyre pėr vetėvendosje. Me tė arritur nė qendėr tė qytetit, ata hasėn nė bllokadėn e policisė, qė i pengonte ata tė vazhdojnė. Ata kėrkuan nga policia tė heqet bllokada nė mėnyrė qė ata tė mund tė ushtrojnė tė drejtėn e tyre pėr tubime paqėsore, e njohur nga konventat pėr tė drejtat e njeriut. Policia refuzoi dhe aktivistėt lidhėn krahėt me njėri-tjetrin dhe pėrdorėn trupat e tyre nė pėrpjekje pėr tė kaluar pėrmes kordonit tė policisė. Menjėherė dhe pa paralajmėrim paraprak, policia ndėrkombėtare shtiu nė masė me plumba gome dhe plastike dhe gaz lotsjellės. Janė gjuajtur gjithsejt 232 plumba, duke vrarė 2 tė rinj dhe duke lėnduar rėndė njė tjetėr. Janė regjistruar gjithsej 82 tė lėnduar, njėri prej tė cilėve ka humbur njėrin sy. Pas demostratės, Albin Kurti ėshtė arrestuar.

Nė ditėt e para pas demonstrates, policia deklaronte se nuk ėshtė shtėnė me plumba gome, pėrkundėr faktit se policia ka qenė nė spital pėr t’i mbledhur plumbat qė nxirreshin nga trupat e pacientėve. Si rezultat i trysnisė publike, Komisioneri i Policisė, britaniku Stephen Curtis dha dorėheqje, dhe UNMIK-u e themeloi njė komision pėr ta hetuar intervenimin policor. Komisioni udhėhiqej nga Prokurori Ndėrkombėtar, Robert Dean, i cili pėrpiloi dy raporte nė tė cilat ai pėrfundoi se veprat e policėve ndėrkombėtarė mė 10 shkurt ishin vepra penale. Ai deklaroi,


“Pėr ta mbrojtur konceptin e “Mbrojtjes sė domosdoshme”, akteri duhet tė veprojė pėr ta shmangur sulmin real, tė jashtėligjshėm dhe tė menjėhershėm. Edhe mė me rėndėsi, njė veprim i tillė duhet tė jetė pėrpjestimor me shkallėn e rrezikut qė paraqet sulmi... Asgjė nė dėshmitė e deritashme nuk sugjeron se Mon Balaj, Arben Xheladini ose Zenel Zeneli [viktimat] kanė bėrė ndonjė gjė qė do tė kėrcėnonte jetėn e cilitdo polic ose tė cilitdo person tjetėr nė kohėn kur ėshtė shtėnė nė ta... Nėn kėto rrethana, tė shtėnat nė kokė apo gjoks me plumba RB1 [plumbat e gomės tė pėrdorur mė 10 shkurt] ngrisin dyshimin e arsyeshėm pėr kryerjen e veprės penale nga policėt qė kanė shtėnė.” (Raporti i publikuar mė 17 prill 2007).

‘Raporti i pėrkohshėm deklaron se ka dyshim tė arsyeshėm se tri nga tė shtėnat kanė qenė kriminale sipas ligjit nė Kosovė. Kėto krime janė vrasje dhe lloje tė ndryshme tė vrasjes, tentimvrasje dhe shkaktim i lėndimeve tė mėdha trupore. Raporti i pėrkohshėm pėrfundon se tė shtėnat nė fjalė duket tė jenė tė paarsyeshme dhe tė paarsyetuara. Nė mėnyrė specifike kemi arritur deri te pėrfundimi se vdekja e Mon Balajt dhe Arben Xheladinit, si dhe plagosja e Zenel Zenelit, duket tė jenė tė panevojshme dhe tė shmangshme.’ (Robert Dean, Komunikatė pėr Shtyp, 17 prill 2007).



Pėrkundėr kėtij pėrfundimi, UNMIK-u e ka lejuar njėsitin rumun tė policisė, tė pėrbėrė prej 9 policėve, pėrgjegjės pėr tė shtėnat qė i kanė vrarė dy tė rinj, ta lėshojnė Kosovėn mė 23 mars, pa i akuzuar ata. Arsyetimi pėr mosndjekjen e rastit paska qenė pamundėsia teknike pėr tė vendosur se nga cili polic janė shtėnė 2 plumbat vdekjeprurės.

Kėtė javė Inspektorati Policor i Kosovės, organ ky i shqyrtimit tė punės sė policisė, publikoi analizėn e tyre tė hetimeve tė bėra nga Komisioni i UNMIK-ut. Ata dėshmuan se:


Pėrkundėr faktit se deri mė 12 shkurt ka qenė e qartė se vetėm policėt rumun kanė qenė pėrgjegjės pėr vdekjen e dy demonstruesve, ata nuk janė intervistuar si tė dyshuar, por si dėshmitarė, dhe kėshtu tė gjitha dėshmitė e tyre janė tė palejueshme nė gjyq. Pėr mė tepėr, ata janė intervistuar nga bashkėkombėsit e tyre rumun.
Komanda dhe kontrolli i operacionit tė policisė ndėrkombėtare ka dėshtuar plotėsisht, dhe ka qenė e pamundshme tė kuptohet kush ka qenė komandues nė terren. Ata deklarojnė se,
‘Gjithsejt 232 plumba tė plastikės janė shtėnė gjatė demonstratės, shumica prej tė cilėve janė shtėnė pasi qė janė plagosur 4 persona nga plumba tė tillė nė pjesėn e epėrme tė trupit, kėshtu qė ka qenė e pamundur qė komandantėt e UNMIK-ut tė mos dijnė gjė pėr kėtė. Mungesa e komandės dhe kontrollit bėhet edhe mė e hidhur pėr shkak tė dėshmive tė qarta se plumbat janė shtėnė nga njė distancė skajshmėrisht e afėrt, kanė shėnjestruar kokat e demonstruesve dhe janė shtėnė kur masa po tėrhiqej. Kėto fakte sugjerojnė se NjFP [Njėsiti i formuar policor] dhe UNMIK-u nuk kanė pasur kontroll dhe udhėzime nga komanduesit zyrtarė.’


Pėrkundėr dėshmive tė qarta se demonstrata e 10 shkurtit ka pėrfunduar nė dhunė si pasojė e drejtpėrdrejtė e veprimeve tė papėrshtatshme, tė panevojshme, neglizhente dhe kriminale tė policisė ndėrkombėtare, Albin Kurti po mbahet pėrgjegjės. Ai ėshtė duke u mbajtur nėn akuzat:


Pjesėmarrje nė masė dhe udhėheqje e saj drejt kryerjes sė veprės penale tė definuar dhe penalizuar sipas Nenit 320 paragrafi 2, I Kodit tė Pėrkohshėm Penal tė Kosovės (KPPK);
Pjesėmarrje nė grup qė i ka penguar personat zyrtarė nė kryerjen e detyrės siē ėshtė definuar dhe penalizuar nė Nenin 318, paragrafin 2, KPPK;
Thirrje pėr rezistencė (tė dhunshme) siē ėshtė definuar dhe penalizuar nė Nenin 319, paragrafin 1, KPPK;


Ē’prej arrestimi tė tij mė 10 shkurt, Albin Kurti ėshtė klasifikuar si i burgosur i kategorisė A, dhe ėshtė mbajtur nė paraburgim. Ai ėshtė transferuar pėr herė tė parė nėn arrest shtėpiak mė 10 maj, i kushtėzuar tė mos ketė kontakt me aktivistėt e Lėvizjes ose me media, dhe ėshtė arrestuar sėrish pas njė dite, derisa i vizitonte familjet e tė rėnėve mė 10 shkurt. Ai ėshtė transferuar sėrish nė arrest shtėpiak mė 7 qershor, por ėshtė riarrestuar mė 13 qershor, pas vetėm disa ditėve, pa e shkelur asnjė prej kushteve tė arrestit shtėpiak. Qysh prej 11 korrikut ai ėshtė duke u mbajtur nė arrest shtėpiak nėn mbikėqyrje 24 orėshe nga policia tė dera e shtėpisė. Atij nuk i lejohet ta lėshojė banesėn e tij dhe varet nga familja dhe shokėt pėr ushqim dhe furnizime tjera. Atij i ėshtė ngritur aktakuza dhe ėshtė nė pritje tė gjykimit.

Albin Kurti udhėheq njė lėvizje tė padhunshme e cila kėrkon qė statusi i Kosovės tė zgjidhet pėrmes referendumit, si ushtrim dhe materializim i sė drejtės pėr vetėvendosje tė garantuar me konventa ndėrkombėtare. Lėvizja vepron pėr ta realizuar kėtė tė drejtė pėrmes aksioneve tė padhunshme, protestave dhe demonstratave. Qėllimi i vetėvendosjes nuk i pėrgjigjet interesave tė atyre qė kėrkojnė tė negociohet kompromisi me Serbinė pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, pa e pyetur popullin i cili jeton dhe frymon kėtu. Pėr ta ėshtė mė e lehtė tė mbahet Albin Kurti nė burg ose arrest shtėpiak, sesa ta kenė guximin t’ia lejojnė atij ushtrimin e sė drejtės demokratike pėr t’u organizuar dhe pėr tė protestuar pėr bindjet e tij politike. Dhe ėshtė shumė e pėrdorshme pėr UNMIK-un ta kriminalizojnė atė, duke e fajėsuar pėr shndėrrimin nė dhunė tė demonstratės paqėsore tė 10 shkurtit, nė mėnyrė qė t’i iket kėshtu pėrgjegjėsisė pėr vrasjet dhe plagosjet kriminale tė demonstruesve paqėsorė.

[X], [gjykatėsi/prokurori] juaj ka ardhur nė Kosovė pėr tė ndihmuar nė ngritjen e institucioneve ligjore dhe sundimin e ligjit. Ata tė gjithė janė betuar se do tė veprojnė ‘ndershėm, besueshėm, paanshėm dhe ndėrgjegjshėm’. Nė tė vėrtetė, [ai/ajo] janė duke vepruar nė kundėrshtim me kėtė. X ėshtė duke e shkatėrruar parimin e gjykimit korrekt pėrmes politizimit tė gjyqeve tona, dhe ėshtė duke vepruar qė ligji t’u shėrbejė interesave tė administratės ndėrkombėtare e cila nuk ėshtė e zgjedhur dhe nuk jep llogari. Ata mund tė thonė se janė vetėm duke ‘e kryer punėn e tyre’, por duke u pajtuar me kėtė gjykim politik, ata janė duke e minuar dhe shkatėrruar mundėsinė e popullit pėr liri dhe demokraci.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

20Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:04

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Ēka mund tė bėni pėr tė ndihmuar?
Nė javėn e parė tė shtatorit, paraburgimi i Albinit aktualisht si arrest shtėpiak do tė rishqyrtohet. Dhe, me 10 shtator bėhen 7 muaj nga vdekja e Mon Balajt dhe Arben Xheladinit prej plagėve tė shkaktuara nga plumbat nė demonstratėn e 10 shkurtit. Asnjė prej policėve ndėrkombėtar qė ishin pėrgjegjės pėr kėtė operacion nuk janė nxjerrur para drejtėsisė.

Kėtu janė dy letra tė gatshme pėr juve nė faqen tonė nė internet pėr t’ua dėrguar anėtarėve tė kuvendit, qeverisė, senatorėve ose organizatave pėr tė drejtat e njeriut pėr t’ua bėrė me dije pėr mungesėn e drejtėsisė pėr viktimat e 10 shkurtit dhe pėr rastin e Albinit. Ju lutemi bėjeni kėtė, dhe tė tjera gjėra qė mundeni, pėr tė ndihmuar.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

21Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:04

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Ēka mund tė bėni pėr tė ndihmuar?
Nė javėn e parė tė shtatorit, paraburgimi i Albinit aktualisht si arrest shtėpiak do tė rishqyrtohet. Dhe, me 10 shtator bėhen 7 muaj nga vdekja e Mon Balajt dhe Arben Xheladinit prej plagėve tė shkaktuara nga plumbat nė demonstratėn e 10 shkurtit. Asnjė prej policėve ndėrkombėtar qė ishin pėrgjegjės pėr kėtė operacion nuk janė nxjerrur para drejtėsisė.

Kėtu janė dy letra tė gatshme pėr juve nė faqen tonė nė internet pėr t’ua dėrguar anėtarėve tė kuvendit, qeverisė, senatorėve ose organizatave pėr tė drejtat e njeriut pėr t’ua bėrė me dije pėr mungesėn e drejtėsisė pėr viktimat e 10 shkurtit dhe pėr rastin e Albinit. Ju lutemi bėjeni kėtė, dhe tė tjera gjėra qė mundeni, pėr tė ndihmuar.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

22Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:05

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
BETIMI I UĒK-sė:

„Unė, luftėtari i UCK-sė, nė emėr tė popullit tim dhe tė armės betohem se do tė jem besnik i Luftės Nacional ēlirimtare i papėrkulur deri nė fund, i gatshėm nė ēdo ēast qė tė mos kursej as jetėn time pėr ēlirimin e Kosovės dhe viseve tė saj nėn robėri deri nė bashkimin a tyre me Shqipėrinė. Si atdhetar shqiptar do tė luftoj deri nė pikėn e fundit tė gjakut kundėr pushtuesve dhe gjithė tradhtarėve tė vendit tim. Unė s’do ta lėshoj armėn nga dora deri sa tė mos mbetet asnjė ushtar pushtues dhe deri sa mos shfarosen armiqtė e popullit tim. Nė emėr tė fitores sė lirisė dhe tė bashkimit tė atdheut do tė bindem dhe do tė zbatoj urdhėrat e komandantėve dhe tė udhėheqėsve politikė e ushtarakė qė kanė pėr qėllim asgjėsimin pėrfundimtar tė pushtuesve dhe tradhtarėve tejendanė trojeve shqiptare tė pushtuara. Deri nė fund tė jetės do tė jem luftėtar trim nė radhėt e UĒK-sė, besnik i komandantit dhe shokėve tė idealit tim. Nė rast se shkel betimin, unė jam gati tė pranoj dėnimin qė mė jep ligji ushtarak i luftės. Nėse tradhtoj luftėn e nisur le tė bjerė mbi mua mallkimi i nėnės time, i atdheut, i popullit dhe plumbi i shokėve tė mi. Betohem

Kujdes: Mallkimi i nėnave tuaja, atdheut dhe popullit ju ka rėnė, sė shpejti edhe plumbi i shokėve tuaj do t'ju gjejė!

FBKSH


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

23Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:06

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Shkruar nga Thomas Hjortsų
Thursday, 13 September 2007
Padurimi dhe shqetėsimi vlojnė nė Kosovės, fati i tė cilės edhe njėherė do tė diskutohet. Pakica ėshtė ajo qė besojnė se kėto bisedime do tė mbarojnė me ndonjė farė marrėveshje - kurse nė prapaskenė forcat nacionaliste qėndrojnė tė gatshėm pėr luftė.

Fati i Kosovės mund tė vendoset nė burg shtėpiak.

Udhėheqėsi studentor, Albin Kurti, ka qenė i burgosur politik nė Serbi. Aktiviteti i tij pėr njė Kosovė tė pavarur, ėshtė ferrė nė sy pėr udhėheqjen e OKB-sė, tė cilėt e kanė futur atė nė burg shtėpiak. Analistėt thonė se lėvizja e tij (A.K.) mund tė vendosė ardhmėrinė e Kosovės.

Burg shtėpiak

Prishtinė - Brenda nė hyrje tė banesės takon njė polic. Ai ėshtė i sjellshėm dhe tregon se nė cilin kat jeton Albin Kurti. Polici, edhe ashtu, duhet ta dije kėtė. Polici rrinė aty pėr tė siguruar qė Albin Kurti nuk do tė ik ndokund.

Aktivisti shqiptaro-kosovar na e hap derėn. ”Faleminderit qė ti vjen e ma thyen izolimin,” thotė i shumė pėmenduri - Albin Kurti. Ai mund tė pranojė vizita, por nuk mund ta lėshoje banesėn e tij 60 m2.

”Mua, as nuk mė lejojnė tė dal poshtė e tė thith pak ajėr tė pastėr. Ose tė blej gjera pėr veten. Fatmirėsisht vjen vėllai im dhe blen gjera pėr mua, njėkohėsisht pėrgatit ushqim”.

Qė nga demonstrata e muajit shkurt, ku dy demonstrues u vranė nga plumbat e gomės, Albin Kurti ka qenė i burgosur, ose nė arrest shtėpiak. Ky ėshtė arresti i tretė i tij shtėpiak.

Dy demonstruesit u qėlluan nga policė rumunė, nė shėrbimin e OKB-sė. Shumėēka tregon se policėt qėlluan me gomat e tyre pėr sė afėrmi dhe se ata si shėnjestėr kishin kokat e tyre. Ata plumba gome ishin, si duket, tė modelit tė vjetėr dhe nuk pėrdoren mė.

Rumunėve, qė nga ajo kohė, u ėshtė lejuar qė tė lėshojnė Kosovėn. Njė prokurore nė Kosovė ka vlerėsuar se policėt kanė kryer njė veprim kriminal, porse mungojnė dėshmitė pėr policėt individualė.

Mes tjerash, Albin Kurti akuzohet se ka udhėhequr njė demonstratė tė dhunshme. Ai kėtė e refuzon dhe shton se demonstrata u bė e dhunshme, atėherė kur policia filloi tė gjuajė ndaj demonstruesve. Kėtė e refuzon udhėheqja e OKB-sė, e cila thotė se gjendet njė videoklip, ku Albini thirret pėr sulm.

Demonstrata ishte drejtuar kundėr planit tė ndėrmjetėsuesit finlandez tė OKB-sė, Martti Ahtisaarit, pėr njė pavarėsi tė mbikėqyrė tė Kosovės. Albin Kurti dhe lėvizja e tij pėr Vetėvendosje mendojnė se ky plan i jep tepėr tė drejta Serbisė.

I burgosur nė tė kaluarėn

Albini na tregon dhomėn e ndejės, aty ėshtė njė sofa me ngjyrė tė kaltėr e modelit paksa tė vjetėr. Muret janė tė ngjyrosura me ngjyrė tė freskėt kajsie. Banesa ėshtė e mobiluar nė mėnyrė spartane, por aty, s' ka dyshim se ai i ka tė gjitha qė i duhen - pėrveē lirisė.

Banesa i ngjanė njė banese tipike tė betonit nga koha e Jugosllavisė nė vitet 1960-ta, afėr qendrės sė Prishtinės. ”Jo marrėveshje!” mund tė shohėsh gjithkund nėpėr betone tė nėnshkruar nga Lėvizja pėr Vetėvendosje. Ėshtė diēka absurde qė ai ėshtė i burgosur mu nė kėtė beton tė Jugosllavisė, nga e cila ai mė shumė mund luftojė qė ta nxjerrė Kosovėn qė kėtej.

Albin Kurti ėshtė 32 vjeē, por qysh nė mesin e viteve 1990-ta organizonte demonstrata studentore kundėr regjimit tė Serbisė. Me pas ai u largua nga politika e tij jo e dhunshme, dhe iu bashkua ushtrisė kryengritėse tė UĒK-sė. Gjatė bombardimeve tė NATO-s, ai u mor rob nė prill tė vitit 1999 dhe serbėt e hodhėn atė nė burg.

“Ata mė rrahėn - fillimisht ēdo ditė. Na jepnin veē pak bukė, edhe atė njė herė ne ditė. Gjatė disa javėve unė humba 30 kg. nė peshė,” tregon ai. Serbia e mbajti atė ne burg 2 vjet e 7 muaj - shumė gjatė pas mbarimit tė luftės, dhe shumė mė gjatė pasi qė regjimi i Millosheviqit ishte rrėzuar.

Qė nga kthimi i tij nė Kosovė, Albin Kurti ka demonstruar kundrejt OKB-sė dhe udhėheqjes sė saj nė Kosovė. Ai donė pavarėsi tė plotė pėr Kosovėn dhe donė ta largojė sundimin formal tė Serbisė ose udhėheqjen e OKB-sė, tė cilėn ai e sheh si udhėheqje kolonizatorė. Ai, poashtu ėshtė kundėr atij plani tė Ahtisaarit, i cili e zėvendėson regjimin e OKB-sė me pėrfaqėsuesin e EU-sė, i cili do ta kėtė fjalėn e fundit sa i pėrket pėrzierjes se ministrave dhe tė mos pranojė ligjet qė zgjidhen nė kuvend.

”Para pak kohe erdhėn disa diplomatė nga njė vend i EU-sė. Ata mė pyetėn se pse unė e dua kėtė sovranitet dhe mė treguan mua se, vendi i tyre e kishte parkuar njė pjese tė sovranitetit tė tyre ne Bruksel. Unė iu pėrgjigja atyre: Mire na jepni ju neve pavarėsi tė plotė, dhe mė pas edhe ne do ta parkojmė njė pjesė tė sovraniteti atje nė EU.”

Karizmatik

Pa Albin Kurtin Lėvizja Vetėvendosje nuk ėshtė asgjė, tregojnė analistėt lokal. ”Ai ėshtė karizmatik dhe ka potencial”, thotė Shkėlzen Maliqi.

Njė analist tjetėr, ish redaktori i gazetės Express, Dukagjin Gorani, mendon se Albin Kurti dhe Lėvizja e tij, nėpėrmjet demonstratave dhe protestave tė tyre, mund ti ofrojnė Kosovės pavarėsinė, pasi qė Perėndimi nuk do tė kėtė zgjedhje tjetėr, nėse mė shumė njerėz do tė dilnin nė rrugė.

Kjo mund tė ndodhė, pas rundit tė fundit tė bisedimeve, tė cilat priten me dėshtim nė dhjetor. Udhėheqja politike e Kosovės mendon se mė pas Kosova do ta fitoje pavarėsinė. Kėtė ShBA-tė ua kanė premtuar - por duke mos u caktuar ndonjė datė.

Por Albin Kurti nuk u beson kėtyre premtimeve. Ai mendon se bisedimet edhe mė pas do vazhdojnė. ”Shokėt tanė nuk janė aq ithtarė tė forte tė njė Kosove tė pavarur, se sa qė janė kundėrshtarėt tanė kundėr mėvetėsisė sonė”, thotė ai me njė retorike tė ngjyrosur. Gjatė vizitės sė “Informacionit” (gazetė daneze) atje, ai citon disa filozofė francezė si Michel Foucault dhe Oierre Bourdieu.

Por edhe ai si ēdo intelektual tjetėr i Ballkanit e shfrytėzon talentin e tij pėr tė gjetur teoritė konspirative. P.sh. nė njė artikull shkruan se nėse Serbia ”do tė hynte nė Kosovė, ai do tė ndodhte nė njė formė lufte blic brenda disa ditėve.”

Edhe pse tė dy analistėt i japin rėndėsi tė madhe atij, gjithashtu janė tė lodhur nga ai dhe qėndrimi i tij refuzues ndaj bisedimeve. ”Ėshtė e domosdoshme pėr njė kompromis pėr tė fituar njė shtet,” thotė Shkėlzen Maliqi.

Dukagjin Gorani mendon se paraqitja e planit tė Ahtisaarit nga Albini ėshtė nė masė tė madhe e dyshimtė. Albin Kurti mendon qė serbėt nė Kosovė fitojnė aq shumė vetėqeverisje, saqė ajo i pėrgjigjet sikur tė heqėsh njė pjesė tė madhe tė Kosovės.

Ai thotė se qėndrimi i tij ne burgjet e Serbisė e ka detyruar atė qė tė futet gjithnjė e mė shumė nė punė me politikė.”Unė s’kam asgjė ndaj serbėve, por kam mjaft ndaj Serbisė”, thotė ai. Edhe shqiptaro-kosovarėt ndonjėherė e humbin durimin me atė. Kur plani i Ahtisarit u paraqit nė fillim, thoshte se vetėm serbėt dhe Albin Kurti janė kundėr kėtij plani. Por pakėnaqėsia zien, dhe kėtė pakėnaqėsi Albin Kurti dhe organizata e tij mund ta shfrytėzojė.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

24Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:06

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Pėrpara duhet ēėshtja e tij tė dale para gjyqit. ”Mė kanė thėnė se rasti im do tė dalė dikur nė vjeshtė. Mė 12 shtator skadon arresti im shtėpiak dhe deri mė atėherė gjyqi duhet tė vendosė se ēka duhet tė ndodhė”, thotė Albin Kurti, i cili gjithashtu ankohet se ėshtė marrė nė pyetje rreth njė orė e gjysmė, gjithsej qė nga ajo demonstratė fatale e shkurtit.

Zėdhėnėsi i OKB-sė nė Kosovė nuk donė ta komentojė kėtė akuzė, pėrderisa bėhet fjalė pėr njė rast nė fjalė. ”Por unė mund t’ ju siguroj qė njė akuzė e tillė nė njė vend tjetėr do tė rezultonte me njė burgim”, thotė zėdhėnėsi, Alexander Ivanko.

”Prandaj vetėm prokurorėt ndėrkombėtarė dhe gjykatėsit mund ta shqyrtojnė ēėshtjen time. Vendorėt duan tė mė lirojnė”, thotė ai, i cili mė tutje na tregon se zyrtarėt atje e kanė karakterizuar atė me njė kategori tė burgosurish A - mė i rrezikshėm.

”Ata mundohen tė mė qetėsojnė mua. Unė nuk do tė qetėsohem kurrė”, thotė Albin Kurti. Ai falėnderon pėr vizitėn. Poshtė, nė hyrje tė banesės, tani janė bėrė dy policė. Njeri prej tyre lexon gazetėn, ndėrsa tjetri rri mbėshtetur nė mur.

(Nga e pėrditshmja daneze Information, 30.08.2007)

Pėrktheu: Xhemil Zeqiri


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

25Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:07

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
UNMIK-u manipulon fėmijėt!
Tuesday, 11 September 2007
Nė pėrpjekje pėr t’i ndalė aktivistėt e Lėvizjes VETĖVENDOSJE! sė shpėrfaquri fytyrėn e vėrtetė tė UNMIK-ut, pėrveē arrestimeve e burgosjeve qė ky i fundit i ndėrrmori ndaj aktivistėve, UNMIK-u tani po manipulon edhe me fėmijėt.

Nė murin e turpit qė ky regjim antidemokratik e ka vendosur, nė mėnyrė qė ta mbrojė veten nga zemėrimi i popullit, shpeshherė aktivistėt tanė shkruanin parulla tė ndryshme nė shėrbim tė vetėdijėsimit tė qytetarėve tė Kosovės. UNMIK-u, nė pamundėsi qė t’i ndalė kėta aktivistė me anė tė maltretimeve tė sipėrpėrmendura si dhe me anė tė fshirjes sė parullave tona, kėsaj radhe i pėrdori fėmijėt si mburojė njerėzore. Ai i mashtroi ata pėr tė shkruar nė atė mur parulla si “I LOVE YOU UNMIK”, “THANK YOU UNMIK”, etj.

Nė mėnyrė qė aksioni ynė tė mos kuptohet si kundėraksion ndaj fėmijėve, ne nuk i prekėm pikturat e tyre, vetėm ua bėmė tė qartė qytetarėve se ēfarė sistemi i poshtėr ėshtė UNMIK – u.

Mė 11 shtator 2007 duke filluar nė orėn 12:00, aktivistėt e Lėvizjes VETĖVENDOSJE!, nė pjesėn e poshtme tė murit tė UNMIK-ut, shkruam parullėt “UNMIK-u manipulon fėmijėt”.

Meqė UNMIK-u vazhdon sė qėndruari nė Kosovė, rrjedhimisht vullneti i popullit tonė shkilet. Lėvizja VETĖVENDOSJE! do tė vazhdojė aktivitetin e saj deri nė momentin kur ky vullnet tė realizohet. Pra, deri nė lirinė e plotė tė Kosovės.

Lėvizja VETĖVENDOSJE!


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

26Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:07

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
PSE VONOHEN GJITHMONĖ SHQIPTARĖT?
Shkruar nga Tafil DURAKU
Friday, 14 September 2007
Situata ku ndodhen sot shqiptarėt ėshtė shumė e rėndė dhe shumė e nderė. Dhe, kjo ka ndodhur e po ndodhė, vazhdimisht, pėr shkak tė vonesave tė mėdha tė “udhėheqėsve” tė shqiptarėve, tė cilėt kanė humbur ēdo hap me kohėn, madje, me ēdo kohė. E, pėrse?!.. Pse vonohen gjithmonė shqiptarėt, kaq shumė, ė? Kjo ėshtė njė pyetje qė duhet tė na shqetėsojė e brengosė tė gjithėve dhe qė do pėrgjigje tė ngutshme, tė qartė e tė prerė, pėr tė mos ndodhur mė vonesa tė kėsisojshme e tė kėsillojshme shumė “shqiptare” tė “udhėheqjeve tona e tė udhėheqėsve tanė”, “shqiptro”-titistė, etj., tė cilėt, mė shumė kanė uzurpuar pushtetin pėr interesa personale, grupore, krahinore e bajraktarizma, me disa pėrjashtime, sesa, pėr interesa tė mirėfillta tė Kombit e Atdheut shqiptar, interes parėsor i tė cilit popull dhe prijėsve tė tij ėshtė dhe duhet tė jetė vazhdimisht ruajtja e tėrėsisė territoriale shqiptare, sidomos, kthimi i territoreve tė pushtuara shqiptare nga fqinjėt dinakė, (me fajin e Fuqive tė Mėdha nė aleancė tė plotė me Serbinė dhe Jugosllavinė e Titos, me Greqinė, etj., sidomos, gjatė dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore), nė gjiun e SHQIPĖRISĖ AMĖ. Kjo ėshtė detyrė mbi tė gjitha detyrat shqiptare sot dhe nesėr.

Prandaj, ėshtė koha qė edhe bota demokratike, e, edhe Evropa demokratike, SHBA-tė dhe NATO, ta kuptojnė tashmė se nuk duhet tė jenė tė manipuluara nga politikat antishqiptare tė Beogradit dhe tė Moskės, e, as tė miqve tė tyre vendorė e ndėrkombėtarė, tė cilėt po shtohen tinėzisht dhe pėrditė.

Por, themelorja ėshtė tė dimė: Pse janė tė tillė shqiptarėt? Pse pėrthurin kėmbėt e veta? Pse vėnė kleēka nė udhėt e veta shqiptare?... E, pėrgjigjja mė e mirė dhe mė e saktė ėshtė se “shqiptarėt” janė vetėm politikėndjekės dhe politikėzbatues tė politikėbėrėsve tė huaj dhe “politikave tona” nė kurriz tė popullit shqiptar. Dhe, fatkeqėsisht, jo vetėm nė politikė. Po, edhe nė kulturė, shkencė, shėndetėsi, sport, ekonomi, shkollim, etj., ndodhė e njėjta fatkeqėsi. Kjo ėshtė ajo qė i shkėputė shqiptarėt prej tė gjitha kohėve dhe prej tė gjitha rrjedhave nė to, sepse, sot, madje, edhe sot(sic!), i kanė nė krye “shqiptaro”-titistėt, etj., dhe aleatėt e tyre kudo trojeve shqiptare. Prandaj, vonohen gjithmonė shqiptarėt, sepse, nuk u prijnė udhėheqės shqiptarė, shtetformues e kombkrijues, politikėformues e politikėkrijues, por, dofarė kriminelėsh “zyrtarė”, dofarė nahijeformuesish e mafijeformuesish mesjetarė e paramesjetarė, qė, mos i rafshin ‘hise’ askuj. Pra, shqiptarėt, sot dhe nesėr, duhet tė jenė larg atyre qė u pėlqen vetėm hermetizmi i tyre personalo-paci(t)fist, i pėrzier dhe i pėrlyer pėrherė mė shkie e shqiptarėshkie dhe armiq tjerė pėrreth, me dofarė ku’drash profesionale kudo… Dhe: Sa larg e mė larg tyre, aq mė mirė pėr Shqipėrinė dhe pėr shqiptarėt. Prandaj, pa i hequr prej kulmi t’shtėpisė sė vet, shqiptarėt (votuesit, me votėn e tyre tė lirė), ata qė hanė me nga 2 e 200 lugė njėherėsh, do vonohemi vazhdimisht dhe droj se do ta zėmė hapin me rrjedhat e kohės, sidomos, tė kohėve qė vinė, tė cilat po na ikin aq pahetueshėm dhe po na kushtojnė aq shtrenjtė.

Po, pse na u vonuakan gjithmonė shqiptarėt, pra? Shqiptarėt, vonohen, sepse, mė shumė u besojnė “shqiptarėve” sesa shqiptarėve, sepse, mė shumė u besojnė “politikėbėrėsve” dhe “politikėkrijuesve” “shqiptarė”, sesa, politikėbėrėsve dhe politikėkrijuesve shqiptarė, sepse, mė shumė u besojnė ku’drave “shqiptare” sesa kuadrove shqiptare, sepse, mė shumė u besojnė pallavrave tė udbashėve “shqiptaro”-titistė (tė cilėt u fishkėllojnė nė vesh vazhdimisht, e, argatėt e tyre dalin e gėrvallen publikisht dhe orvaten t’i shpallin tė sinqertėt pėr pallavraxhinj e sihariqe tjera nga mė tė zezat, qė trillohen kanaleve tė tyre shumė “shqiptare”), sesa tė vėrtetave tė shqiptarėve, sepse, ..., prandaj edhe janė dėshmuar e po dėshmohen vazhdimisht se janė vetėm politikėndjekės e politikėzbatues perfidė nė kurriz tė popullit shqiptar, janė politikėndjekės pėr mozomokeq, dhe, mjerė ajo shtėpi qė i ka. Por, kjo ndodhė edhe nė tė gjitha fushat qė pėrmendėm mė lart. Prandaj, edhe mjerė ai shtet qė i takojnė dhe i ka. E, kjo ndodhė, kur vetė nuk dinė dhe nuk janė tė zotėt tė bėjnė asgjė, e, vazhdimisht, shkojnė ngado qė u fishkėllon dikush tjetėr, qoftė ai mik apo “mik” i Shqipėrisė dhe i shqiptarėve, qoftė edhe ajo fishkėllimė nė dėm tė Atdheut e tė Kombit NJĖ, vetėm shikojnė se a u del interesi personal, grupor e krahinor, duke shkelur mbi ēdo ligj dhe rregull shoqėror fare pa turp, sepse, nuk frikėsohen nga ndėshkimi qė s’u bėhet. Pasqyrė, sot, i kemi raportet e auditorėve pėr gjendjet e plaēkitjeve skandaloze e katastrofale kudo dhe keqpėrdorimeve e keqmenaxhimit tė taksapagesave tė qytetarėve shqiptarė, duke filluar nga Presidenca dhe Ministritė, komunat dhe “institucionet” tjera “shoqėrore” e “shtetėrore” tė Kosovės sė “kosovarėve”-“shqiptarė”, “shtetformues”.

Por, ēka ndodhė, kur dikush prej shqiptarėve jep ndonjė ide a propozim konkret pėr shpėtimin e Atdheut e Kombit? Menjėherė, dhe fare papritur, u dalin nė prita atyre ideve udbashėt “shqiptaro”-titistė dhe veglat e veglaritė e kuzhinave tė tyre “shqiptare” kudo dhe thonė se nuk bėn ashtu, sepse, “na prishen punėt me bashkėsinė ndėrkombėtare, e humbim besimin, na politizohet gjithēka” (Sic!), e sihariqe tė tjera kotnasikota, thuase, bashkėsia ndėrkombėtare nuk po bėka edhe punė nė kurriz tė popullit e Atdheut tonė asnjėherė. E ēuditshme, ė?... Kjo ndodhė kur mė shumė i besohet farės sė huaj tėrėsisht egjėrore, sesa farės grurore vendore, shqiptare, prandaj, vonohen pėrherė e gjithmonė shqiptarėt, sepse, pengesė e vonesave tė tyre janė tė pėrzgjedhurit “tanė” negativė tė pushtuesve tė shqiptarėve, kryesisht, “shqiptaro”-titistė e istė tė tjerė hibridė, tė ngadoshėm e tė kudoshėm, qė, tashmė, janė dėshmuar pėr ku’dra profesionale me dhjetra e qindra herė. Po, pse nuk u politizohet serbėve gjakatarė e kriminelė (gjenocidalė e etnocidalė) asgjė, asnjė nismė e tyre, madje, as ato pėr trepushtimin e tokave shqiptare, ė?... Kush dhe cili ėshtė ai miop, qė u beson edhe mė dokrrave tė dokrraxhinjve “udhėheqės” pesėdhjetėvjeēarė “shqiptaro”-titistė?... Politikėdokrranėve tė tashėm “demokratė” udbashė e anėtarėve tė LKJ-sė dhe LKK-sė, tė “transformuar” nė LDK dhe simotrat e saj “shqiptare”, brenda dhe jashtė Atdheut tė pushtuar tė shqiptarėve.

Po, kush i solli shqiptarėt nė kėtė situatė e nė kėtė gjendje kaq tė mjerueshme? Po, vallė, kush po i mashtron e kush po i gėnjen shqiptarėt kėshtu, nė vazhdimėsi, nė shtėpitė dhe nė trojet e tyre etnike? Po, kush ėshtė ēoroditur sot prej “shqiptarėve udhėheqės” nė kėto e kėso pėrmasash? Po, kush u beson mė atyre tė ēmendurve nė krye? Dhe, sa ‘Po?’ tė tjera dalin kėtu. Po, zgjidhja, se? Zgjidhjen e duhur e bėn vetėm shteti shqiptar dhe populli shqiptar, tė bashkuar rreth njė platforme politike e ushtarake, tėrėsisht shqiptare, duke u bazuar nė kushtetutėn, ligjet dhe nė policinė e ushtrinė e tij, tė cilat duhet zbatuar e kryer me pėrpikėri urdhėrat qė jep Kushtetuta dhe ligjet e shtetit, pa favorizuar e mbrojtur persona a individė tė pėrzgjedhur “pozitivė” e “burra tė mirė” tė sė shkuarės “shqiptare” tė ēdo kohe, kudo e kurdo.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

27Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Fri Jan 11 2008, 23:08

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
ju flm per mirkupptimin keto shkrime i mora nga nje vajze


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

28Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Sat Jan 12 2008, 03:39

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
ju flm per mirkuptimin


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

29Normal Re: Lėvizja VETĖVENDOSJE! prej Sat Jan 12 2008, 03:40

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
besoj se ju pelqeu


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi