Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Diskutime Tė Ndryshme «« » Ēėshtja Kombėtare » Takimi i shumėpritur me Meyerin

Takimi i shumėpritur me Meyerin

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

1Normal Takimi i shumėpritur me Meyerin prej Tue Jan 15 2008, 02:57

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Fjalori Etimologjik i Gjuhės Shqipe" (1891) botohet pėr herė stė parė i pėrkthyer nė shqip, nė prag tė 100-vjetorit tė Kongresit tė Manastirit. Lidhjet e kėsaj ngjarjeje dhe tė autorit tė veprės monumentale, Gustav Meyer na i shpjegon mė poshtė iniciatorja e kėtij botimi, Ledi Shamku-Shkreli e cila para sw gjithash komenton arsyet e pėrjashtimit nga rrathėt zyrtarė tė shkencės shqiptare tė kėsaj vepre, gjer mė dje.

Gustav Meyeri, gjuhėtar, albanolog, ballkanolog dhe indoeuropianist gjerman u lind mė 25 nėntor 1850 nė Gros–Shtrehlic (Shlezie) tė Silezisė sė Epėrme. Nė vitin 1867 fillon studimet pėr Filologji Klasike, Indoevropianistikė, Greqishte tė re dhe Sanskritisht nė Universitetin e Breslaut dhe diplomohet nė vitin 1871. Nė periudhėn 1871-1874 jep mėsim nė Gjimnazin Ernestin tė Gotės dhe mė pas nė Gjimnazin Gjerman tė Pragės. Mė 1876 fillon si asistent profesor pėr gramatikėn e krahasuar tė greqishtes dhe latinishtes nė Universitetin Karl- Ferdinand. Nė 1875 merr titullin profesor pėr sanskritishten dhe gjuhėsinė e krahasuar nė Universitetin e Gracit, ku edhe emėrohet profesor i brendshėm deri nė vitin 1881. Nė 1897 preket nga njė sėmundje e rėndė, e cila, tre vjet mė vonė, do ta largojė pėrgjithmonė nga mjediset e universitetit. At Justin Rrota thotė se Meyeri "diq nė njė shmendore [ēmendinė]" nė moshėn 50-vjeēare, mė 28 gusht 1900 nė Feldhof afėr Gracit ku ai kish dhėnė mėsim. Gustav Meyeri ia kushtoi jetėn e tij studimit tė Greqishtes sė Re dhe tė Gjuhės Shqipe, e cila prej tij u klasifikua pėr herė tė parė si gjuhė e veēantė nė grupin e gjuhėve indoeuropiane.

Pėr pėrkthimin nė shqip tė "Fjalori Etimologjik i Gjuhės Shqipe" e realizuar nga dr. Anila Omari, iniciativa u mor nga Rrethi Gjuhėsor i Tiranės dhe u ndoq nga studiuesja Ledi Shamku-Shkreli nė tė gjitha fazat e punės, ndėrsa prof. Seit Mansaku ka bėrė redaktimin e veprės e cila botohet nga "Ēabej" nė kolanėn "Excipere".

Ndėrsa pėrgatitej dalja nga shtypi i "Fjalorit etimologjik i gjuhės shqipe", u ndodhėm pėrballė dy perceptimeve qė dy njerėz tė shkencės po i bėnin veprės: i pari qė e quan njė rrugėtim tė gjatė tė Meyerit, ndėrsa tjetri njė Meyer pa rubė. Ku ėshtė e pazakonta e veprės qė po vjen?

Po, ėshtė e vėrtetė, rrugėtim tė gjatė tė Meyerit e quan prof. Seit Mansaku daljen nė dritė tė kėtij Fjalori. Ėshtė e habitshme qė ne shqiptarėt kemi pritė kaq gjatė pėr ta botuar kėtė vepėr pėr tė cilėn Ēabej thotė se "pėrbėn njė bazė jo vetėm pėr studimet shqiptare, por edhe pėrgjithėsisht pėr studimet ballkanistike". Meyeri shkroi shumė, por Fjalori Etimologjik i Gjuhės Shqipe, botuar nė Strasburg mė 1891 ėshtė vepra qė e bėn atė "themelues tė albanistikės" - nėse citojmė sėrish Ēabejn. Nė fund tė viteve Dyzet, gjuhėtari i shquar Justin Rrota shkruante me pezm se "Fjalori etimollogjģk i Meyer-it qėndron edhe sod mbas mā se njė gjymsė shekulli, si i vetmi nė kėtź gjinģ". Mjerisht Meyeri nuk u pėrkthye as nė Kosovė, ku ishte krijuar njė traditė e mirė pėr botime albanologjike, gjė qė nuk ndodhte nė Tiranėn e ngurtė. "Rrugėtim i gjatė" duhet konsideruar me tė drejtė pėrshfaqja pėr herė tė parė nė gjuhėn shqipe e kėtij Fjalori, jo veē pėr kohėn qė ka kaluar por edhe pėr qėndrimin tejet sektar qė gjuhėsia jonė institucionale, e mbasviteve Dyzet, pat mbajtė ndaj opusit tė Meyerit, e nė mėnyrė tė veēantė ndaj Fjalorit tė tij. E pėr tė qėndruar te pyetja juaj, e pazakonta e kėsaj vepre qė vjen, ėshtė se mė nė fund ajo shfaqet pa rubė interpretimesh, mbas disa dhjetėvjetshash ku pėr tė nuk pati asnjė kritikė pozitive. Tani kushdo mund ta takojė gjuhėtarin Meyer!


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

2Normal Re: Takimi i shumėpritur me Meyerin prej Tue Jan 15 2008, 02:57

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Ai "na shpaloi njė shqipe larg melodive me buzuq" thoni ju pėr ta vėnė theksin tek teza latine tė cilės Meyeri i mėshoi mė fort se asaj greke. Me fjalė tė thjeshta ku mbėshtetet kjo tezė?

Nėse Meyeri ka nxjerrė nė pah ndikimin latin mė tepėr se atė grek, kėtė nuk e ka bėrė pėr ndonjė dashuri tė veēantė tė tijėn ndaj latinitetit, pėrkundrazi, Meyeri ishte njė grecist i shkėlqyer; ai boton mė t'mirėn gramatikė tė greqishtes pėr kohėn. Por objektiviteti prej shkencėtari e mban larg atė nga sedrat kombėtare. Ai thotė se "patriotėt shqiptarė dhe grekėt nevojtarė pėr aneksim, tė cilėt e kanė tė domosdoshme dogmėn pėr lashtėsinė e madhe tė ēdo fjale si mbėshtetje pėr teorinė e tyre pelasgjike ose ēfarėdolloj teorie tjetėr, kur tė marrin nė dorė librin tim nuk do tė gėzohen shumė pėr mozaikun shumėngjyrėsh qė paraqitet kėtu". Ndaj mė tė palumturit e kėtij objektiviteti janė grekėt tė cilėt i sikletos ndikimi mė i madh latin mbi shqipen se ai i greqishtes. Meyeri e mbėshtet tezėn e tij nė statistikėn e inventarit tė shqipes e nėse ai sot kritikohet pėr "tolerancė ndaj huazimeve", kjo tolerancė ishte proporcionale. Afėrmendsh Roma e sundoi 5-6 shekuj Ilirinė, grekėt jo. Madje qe elementi shqiptar qė mė pas depėrtoi thellė nė Greqi.

Ē'ishte ai oksidentalizėm pėr tė cilin regjimi i kohės do tė linte jashtė rrathėve zyrtarė tė shkencės veprėn nė fjalė?

Me thėnė tė drejtėn, jashtė rrathėve zyrtarė tė shkencės mbeti pjesa mė e madhe e albanistėve tė huaj a shqiptarė qofshin, dikush pėr oksidentalizėm, dikush pėr nacionalizėm, dikush si kuisling, dikush si klerik, dikush i papartishėm e kėshtu me radhė. Kėtij "objektiviteti shkencor" tė institucioneve tona nuk i shpėtoi as Ēabej, i cili studimet etimologjike i pat mbėshtetė nė njė masė tė madhe mbi Meyerin. Dhe vėllimi i parė i veprės sė tij madhore nuk gjente rrugėn e botimit pėr shkak tė bibliografisė oksidentale. E ky vėllim doli vetėm kur Ēabej qe nė shtrat tė vdekjes. Tė jemi objektivė e tė mos harrojmė se ē'pėrfaqėsonin njė numėr njerėzish nė Akademinė e Shkencave t'asaj kohe! Duke goditur korpusin historik oksidental tė kulturės sonė si rezultat i orientimit politik, fillimisht nga Beogradi e mė pas nga Moska, nė albanologjinė zyrtare u krijua njė krizė e brendshme morale, pasi formimi i etnosit shqiptar nuk mund tė ndodhte sui generis, jashtė trajektoreve logjike nė tė cilat u patėn formuar edhe kombet e tjera t'Europės aty nė kapėrcyell mes Lashtėsisė e Mesjetės. Kohė kur Protoshqipja kishte pėrthithur tashmė terminologji universale tė botės sė atėhershme. Tagliavini veēon sidomos sferėn sociale tė leksikut si atė mė tė ndikuar nga latinishtja. E nuk kish si tė ndodhte ndryshe. Dioqezat e Ilirikut Jugor dhe Maqedonisė vareshin n'atė kohė tė formimit etnik nga Papa i Romės e jo nga Kostandinopoja. Popujt e rinj qė erdhėn nė Ballkan nuk mund ta kishin pėrthithur atė latinitet. Pa e zgjatur, mund tė pohohet se duke goditur versantin historik perėndimor, tė cilin kultura jonė e ka pėrthithur nė mėnyrė tė natyrshme, zgjidhej problemi partiak, por mjegullohej ai kombėtar, duke i bėrė kėsisoj njė atentat tė paprecedent autoktonisė sonė, pėr tė cilėn paradoksalisht flitej aq shumė.

Cili ėshtė fati i letėrkėmbimeve qė gjuhėtari ka pasur me iluministė shqiptarė? Personalisht ēfarė ju ka lėnė mbresė aq sa tė thoni qė "veē dijes, ata qė punuan pėr ne kishin edhe vetėdijen se po i shėrbenin rizgjimit kombėtar".


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

3Normal Re: Takimi i shumėpritur me Meyerin prej Tue Jan 15 2008, 02:58

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Dimė ende shumė pak mbi trashėgiminė dorėshkrimore (tė pabotuar) qė ka lėnė Meyeri. J. Kastrati botoi nė v. 1967 "Dymbėdhjetė letra tė Ndre Mjedės dėrgue albanologut Gustav Meyerit, gjatė viteve 1892-1893"; ėshtė botuar edhe diēka nė Kosovė aty nga fillimi i viteve Shtatėdhjetė mbi disa letra qė Meyeri ka shkėmbyer me Kamardėn, De Radėn, Kristoforidhin, Berin, Skiroin apo Noqitin. Gjithsesi kėto pėrshfaqje tė ēmueshme kanė qenė mė shumė njė ngjėrim, qė dėshmon se ka ekzistuar njė pishtullar tejet i gjerė i Meyerit i cili pret tė nxirret nė dritė. Ka kohė qė studiuesi kosovar B. Baliu ka njoftuar se hulumtues shqiptarė tė arkivave, nė bashkėpunim me Universitetin e Gracit, po pėrgatisin letėrkėmbimin e plotė tė Gustav Meyerit me rilindasit tanė.

Personalisht mendoj se pėr dijen e Meyerit nuk ia vlen tė zgjatemi, ndėrsa mė ka goditė vetėdija e tij pėr rolin qė luante nė Lėvizjen pėr Rizgjim Kombėtar tė shqiptarėve. Historiografia jonė nuk e ka pėrmendur kurrė Meyerin si rilindas, pasi pėr ne rilindasit nuk mund tė ishin tė huaj, dhe kjo ėshtė qesharake. E pėr mė tepėr, ėshtė ēmuar mė fort, p.sh., roli i Lord Bajronit se ai i Gustav Meyerit, dhe kjo ėshtė ende mė qesharake. Meyeri militoi pėr lejimin dhe zyrtarizimin e shqipes nė vilajetet shqiptare. Veēanėrisht mbresėlėnės ėshtė fakti se ai i shkruan mėse njė herė, dhe personalisht, Portės sė Lartė pėr kėtė tė drejtė tė dhunuar tė kombit shqiptar, saku kish pėrgatitur dhe kursin "Shkurtore e Gramatikės Shqipe" v.1888, nė rast se shkollat hapeshin. Ato nuk u lejuan, por siē na njofton N. Mjedja, Gramatika e Meyerit shėrbeu pėr "pėrsosjen e shkollave" ilegale nė gjuhėn shqipe qė nė Shkodėr ekzistonin prej kohėsh.

Ē'mund tė shtohet sot mė shumė tek kritikat qė i janė bėrė veprės dikur? Ēfarė rivlerėsoi dhe kundėrshtoi Ēabej nė studimet etimologjike tė Meyerit?

Natyrisht qė kritikat e sotme kanė njė tjetėr natyrė nga ato qė u patėn bėrė gjer dje. Ruba e politikės nuk pengon mė kritikėn objektive shkencore. Vepra e Meyerit sot mund tė shihet nė njė dritė krejt tjetėr, ashtu sikurse shihen nė dritė tjetėr edhe veprat e Aristotelit, Tomė Akuinit, Darvinit, Saussurit, Rizės apo Trockit. Kritika ndaj Meyerit mund dhe duhet bėrė sipas tė njėjtave shtigje qė ndoqėn fjala vjen Pederseni, Jokli, Ēabej, Kamsi, Ashta apo Orel, tė cilėt nė nderim tė madh tė veprės sė Meyerit, rishqyrtuan, rivlerėsuan, zhvilluan e pėrsosėn pėrfundimet e tij, gjithė me dashjen pėr tė ngritur atė qė Kolė Ashta e pat quajtur "pėrmendore e leksikut historik".

Sa i pėrket Ēabejt, vepra e tij etimologjike ėshtė shembulli mė i pėrsosur i asaj qė ju e quani "shtesė e kritikės". Ēabej e korrigjoi Meyerin nė shumė pika duke e trajtuar atė si njė monument. Ēabej nuk e rrėzon atė ngrehinė. Ai e restauron me teknikat bashkėkohore, pa qėllimin e keq pėr t'ia ndryshuar thelbin. Ēabej thotė se Meyeri "ėshtė pėrfolur shpeshherė qė e kishte mbiēmuar disi elementin e huaj nė visarin e fjalėve tė shqipes. Kėto kritika duan gjykuar me frymė objektive. Gustav Meyeri ėshtė munduar me sa mundi tė mbledhė leksikun e shqipes qė dihej nė kohė tė tij...". Dhe shton se ai ishte "47 vjeē kur e la veprimtarinė e tij shkencore... Po tė kishte jetuar mė gjatė mbase do tė kishte kryer dhe njė ribotim tė zgjeruar tė Fjalorit tė tij". Pėr ta mbrojtur nga kritika e kohės, Ēabej ėshtė i pari qė i sjell ndėrmend Tiranės zyrtare se Meyeri pėr atė vepėr kish marrė njė ēmim tė vlerė nga Akademia Franceze, duke theksuar jo pa qėllim shprehjen "nuk besoj tė dihet ndėrkaq qė ky dijetar me kėtė vepėr mori ēmimin Werner tė Akademisė Franceze". Ėshtė e qartė se kujt ia drejtonte ai kėto fjalė.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

4Normal Re: Takimi i shumėpritur me Meyerin prej Tue Jan 15 2008, 02:58

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Gustav Meyeri pa rubė

Kush ishte dhe ēfarė dha pėr shqipen ky albanolog rilindas. Me rastin e botimit tė "Fjalori Etimologjik i Shqipes" dhe njė takim i vonuar me njeriun Gustav Meyer. Edhe pse jep dorė nė tezėn e autoktonisė sė shqiptarėve, bėhet i sikletshėm pėr shkencėn e re shqiptare. Versanti i latinitetit nė veprėn e tij u pėrkthye nė Shqipėrinė e pas '44-ės, si prirje pėr oksidentalizėm

"Gustav Meyeri mund tė quhet themeluesi i albanistikės. Me veprat e tij, me Fjalorin etimologjik (1891), me Gramatikėn e shqipes (1888) e me Studimet shqiptare (I-VI), ky dijetar ėshtė edhe themeluesi i albanistikės".

"A ka nji verigė qė e lidh shqipen t'onė tė soēme me indoevropishten mijvjeēare? Nji kompetent i madh si Gustav Meyer-i, ma i madhi Albanolog i shekullit tė kaluem, vjen e e vėrteton plotsisht dhe themelon mbi tź tė tanė veprimin e tij pėr gjuhėn shqipe. E ē'fat i keq pėr gjuhėn t'onė vdeka e tij aq e pakohshme".

"Meyer-i ashtė ma i madhi pėrfaqsues i albanologjis tė shekullit t'kaluem, dhe bashkė me Pedersen-in dhe Jokl-in formon triadėn albanologjike. I shtym prej Schuchardt-it i u kushtue me gjithė shpirt gjuhėsģs shqipe".

Radhėt e mėsipėrme shkruar pėrkatėsisht nga E. Ēabej, M. Kruja e J. Rrota nuk lenė vend pėr mėdyshje, ashtu siē davaritet pakjartėsia e njė shtatoreje kur, n'pėrurim tė saj, ajo zblohet nga ruba me tė cilėn mbahej mbėshtjellė. Rubė veē mbi Meyerin? Mė gjanisht, ky njegullim i deritashėm i kėsaj figure pat rezultuar si njėfarė rube mbi shqiptarinė vetė. Personalisht i takoj atij brezi studentėsh pėr tė cilėt s'patėn ekzistuar kurrė punėtorė tė gjuhėsisė si Matģ Logoreci, Ndre Mjedja, Jeronim De Rada, Mustafa Kruja, Nikoll Gazulli, Justin Rrota, Karl Gurakuqi e Martin Camaj, e sakaq do punėtorė tė tjerė, vijues tė t'lartpėrmendurve, zėra tė kthjellėt e tė sinqertė si Eqrem Ēabej, Aleksandėr Xhuvani, Kolė Ashta e Pashko Geci, kishin ndėrru jetė. Kėto vakume, tė krijuara kund me hir e kund me pahir (ofshé!), afėrmendsh patėn shkaktuar nė dijen tonė mbi Shqipėrinė dhe Shqiptarėt edhe do gjeratore tė rrezikshme, nė thellėsitė e tė cilave thuajse u patėn mbytė njė mori figurash tė tjera; e ndėr to edhe Gustav Meyer.

I pasjellė kurrė nė shqip, pėrpos ndonjė fillese ndėrmarrė nė rizgjim tė filologjisė shqiptare aty nga vitet Tridhjetė, Meyeri u cilėsua mė sė shumti nga shkenca jonė e mėpastajme si njė qėmtues veēuar i tė dhėnave mbi shqipen, apo si dikush qė, gjithsesi, paskėsh njohur veē enklavat dhe paskėsh jetuar po ashtu brenda qerthullit tė hulumtimeve vetanake. A pėrnjimend qe kaq i veēuar Gustav Meyeri? A vėrtetė ishte kaq i izoluar objekti i studimeve tė tij? Ndalemi dorėsėpari tek ai vetė.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

5Normal Re: Takimi i shumėpritur me Meyerin prej Tue Jan 15 2008, 02:58

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Sikundėr u dėshmua mė lart, Meyeri qe produkt intelektual i Schuchardtit tė madh si dhe vijues i Hahnit, pėr ne ende mė tė madh. Albanistika e Meyerit, siē dėfton vetė vepra e tij, merr shteg aty nga viti 1881 nxitur kryesisht nga "Albanesische Studien" e von Hahnit, qė ish pėrshfaqė mė 1854. Vėrtet se landorėsia e studimeve tė tij bunon kryesisht prej diasporave tė Italisė, Greqisė e Dalmacisė, porse marrėdhėniet pishtullare tė Meyerit me shqiptarė e arbėreshė ishin tejet tė shpeshta; sa pėr njė shembull: vetėm nga Ndré Mjedja rezulton se ai ka marrė mbi njė dyzinė letrash me natyrė linguistike nė periudhėn 1892-1893, pra afro njė letėr nė muaj. E po ashtu, dihet se Meyeri kishte raport pishtullar dhe me figura si Kristoforidhi, Skiroi, Kamarda, Noqiti, Dozoni, Mitko, Kampareti, De Rada, Beri etj. etj. Brendia e tyre dėfton se ata nuk shkėmbenin veē konsiderata, por edhe lėndė burimore shqipe. Diēka aspak e re kjo pėr albanistėt tanė t'asaj kohe, mjaft tė kujtojmė Nikoll Gazullin qė mbante letėrkėmbim tė rregullt, pėr vite me radhė, me Norbert Joklin pėr punė tė shqipes - letėrkėmbim qė i takon periudhės kur pėrkatėsisht shqiptari ynė punonte pėr "Fjalorin e Fjalėve tė Rralla", e m'anė tjetėr austriaku hartonte "Fjalorin Etimologjik tė Shqipes".

Tė tilla dėshmi pėr kėmbime tė ndėrsjella literature, gjykimesh shkencore apo dhe landorėsie gjuhėsore ka edhe nė letrat e Meyerit. Pra del vetiu se "themeluesi i albanistikės", jo vetėm qė nisi punėn mbi njė truall tė pamistifikuar siē qe vepra e Hahnit dhe Miklosichit, por hulumtimet e tij nuk u zhvilluan aspak tė shkėputura nga mendimi bashkėkohės shqiptar.

Po pėr objektin e studimeve tė tij ē'mund tė thuhet?

Nėse vihen bashkė teserinat shumėngjyrėshe tė mozaikut qė trashėgojmė nga Meyeri, ajo ēka shkakton dorėsėpari admirim e mirėnjohje ėshtė spektri tejet i gjerė i dijes sė tij arbėnore. Njėqindedhjetė vjet nga sot, me dorė tė Meyerit u botua pėr herė tė parė (!) njė fragment nga Eposi i Kreshnikėve, duke u shoqėruar sakaq edhe me njė studim krahasimtar mbi tiparet e qenėsishme tė epikės legjendare tė shqiptarėve. Pėrfundimi i Meyerit qe se qoftė pėr nga mosha, qoftė pėr nga estetika e kėngės, ky epos shkon krahpėrkrah me Das Nibelungenlied apo me La Chanson de Roland. E kjo nuk qe thjesht njė regtimė folklorike nė opusin e Meyerit; pas kėtij pesėmbėdhjetėvargėshi ai botoi nė Fletoret e veta edhe njė mori kėngėsh popullore, pėrrallash, legjendash e proverbash, gjithė me bindjen se studimi dhe rindėrtimi i evolucionit tė shqipes, e i gramatikės sė saj nuk mund tė kryhej pa kėto materiale burimore. Si profesionist, ai kish vetėdije tė fortė pėr rolin e tij nė kuadėr tė albanistikės qė po lindte, dhe pėr rrjedhojė s'mund t'i lejonte vetes kurrfarė pėrfundimi mbi gjuhėn shqipe pa njohur shpirtin dhe historinė e popullit qė e fliste kėtė gjuhė. Kjo metodė e bėri tė mbėrrinte nė pėrfundimin qė: sikurse eposi mesjetar arbėnor (i cili kish ndjekė rrugėtimin e tij nė thuajse tė njėjtat shtigje qė pat ndjekė edhe eposi mesjetar frėng a gjerman) ashtu edhe protoshqipja nuk u pat zhvilluar jashtė kontekstit europian bashkėkohės. Vragat e latinitetit tė hershėm nė trup tė saj, nuk duhet tė ishin njė motiv inferioriteti. Nė fund tė fundit ato vragė kishin ngulitur lashtėsinė e njė pėrplasjeje kulturore me pėrmasa biblike, dhe e dėshmonin vjetėrsinė e gjindjes arbėnore nė Ballkanin Perėndimor, mė qartė se ēka mundur ta dėshmojė e gjithė arkeologjia nė shek XX. Me pėrjashtim tė protoshqipes, tė gjitha idiomat ilire e iliro-trake u romanizuan krejtėsisht pėr t'u shqymbė mė pas nėn valėn shkiavone.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

6Normal Re: Takimi i shumėpritur me Meyerin prej Tue Jan 15 2008, 02:59

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
Siē dėshmohet edhe nga letėrkėmbimi me Mjedjen, Meyeri ngulmon t'i pėrcjellė mesazhe kontekstuale gjuhėtarit shkodran. Nė kėtė dritė, qoftė puna e Meyerit, qoftė mendėsia e tij, janė tė njinjishme me gjithė atė proces rivlerėsues qė nisi t'i bėjė traditės krejt Plejada jonė diturore, laike dhe fetare, nė agun e Pavarėsisė. Pėr mė tepėr, kjo Plejadė rivlerėsoi jo thjesht landorėsinė e kėsaj tradite, por ēka ėshtė mė e rėndėsishmja ajo modernizoi edhe filozofinė e rolit tė saj nė kulturėn kombėtare, duke e konsideruar sine qua non punėn me traditėn si mė t'parin hap pėr t'u ndėrmarrė nė procesin e gjatė qė lidhet me gjuhėn dhe kulturėn. At Shtjefėn Gjeēovi, qė nuk u botua thuajse kurrė nė Shqipėrinė e pasluftės, shkoi ende mė tej: nė simbiozat iliro-romake ai pa jo vetėm njė civilizim tė lartė iliro-trak, por edhe njė ndikim tė drejtpėrdrejtė tė latinėve nga bota iliro-trake me sfond pelazg. Jo mė kot edhe studimet fillestare tė Meyerit janė tė kėsaj natyre, edhe botimet nistore tė Visareve tė Kombit janė publikime tė vjeljeve nga tradita, por edhe punimet e para tė Eqrem Ēabejt janė me natyrė ekskluzivisht etnolinguistike e folkloristike.

Meyeri nga sa duket renditet ndėr ata qė e themeluan tek ne kėtė filozofi pune, e cila ishte paralele me kahjet kulturore tė romantikėve tė gjysėmshekullit XIX nė Europėn rrotull nesh, si nė Gjermani apo Itali, mu aty nė rizgjim tė ēėshtjeve kombėtare e tė ndėrgjegjes atdhetare. Meyeri e kish mėse tė qartė se nė rizgjimin e kėsaj ndėrgjegjeje roli parėsor dhe mė i fuqishėm mbetej ai i shkollės, ndaj pėrkundėr veprimit aktiv fanariot e grekofil, ai i shkruan mėse njė herė letra proteste Perandorit Osman t'asokohe duke i kėrkuar dekretimin e ēeljes sė shkollave shqipe pėr shqiptarėt. Meyeri priti me bindjen se shkollat shqipe kanė me u hapė, porse pritja e tij nuk do ishte aspak pasive. Mė 1888 ai hartoi njė Kurzgefasst albanesische Gramatik pėr Shqipėrinė qė po rizgjohej. Kjo gramatikė nuk ishte aspak e tipit erudit, por mirėfilli didaktik, pasi qe e thjeshtėzuar dhe e mbėshtetur prej copash leximi – folklorike e tė kultivuara. Nė kėtė pikė ai veproi njėlloj si miku i tij De Rada, i cili nė vlagėn pėr t'i dhėnė Shqipėrisė njė gjuhė tė normuar u vu e hartoi njė gramatikė tė posaēme pėr shkolla. E qė tė dy kėta punėtorė tė mendjes e tė shpirtit qenė bash nė hullinė e F. Da Lecces, G. Junggut, A. Xanonit, P. Babit, P. Doēit, "Veprave Pijore", e mandej tė krejt punėtorėve tė Komisisė Letrare.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

7Normal Re: Takimi i shumėpritur me Meyerin prej Tue Jan 15 2008, 02:59

Ma-Origano

avatar
Moderator/e
Moderator/e
ju flm per mirkuptimin


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi