Portali aLbdigital.net
Pėrshendetje Vizitor i Nderuar...

Me sa duket, ju nuk jeni Identifikuar akoma ne Faqen tone,

ndaj ju paraqitet ky mesazh pėr tju Kujtuar se ju mund tė Identifikoheni qė tė merrni pjese nė

diskutimet dhe Temat e shumta tė Forumit tone.

...Nė qofte se ende nuk keni njė Llogari personale nė Forum, mund ta hapni nje tė tille duke u Regjistruar

...Regjistrimi Ėshte falas dhe ju merr kohe maksimumi 1 min...

Me Respekt dhe Kenaqesi:

Staffi i Forumit aLbdigital.net

You are not connected. Please login or register

Portali aLbdigital.net » »» Arti Dhe Kultura «« » Historia Shqiptare » Rrėzimi i diktaturės komuniste sipas shtypit perėndimor

Rrėzimi i diktaturės komuniste sipas shtypit perėndimor

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Ndryshimi i sistemit, njė kėndvėshtrim ndryshe


Duke filluar qė nga ky numėr, gazeta “Albania” sjell pėr lexuesit e saj njė cikėl shkrimesh qė pėrcjell proceset e ndryshimeve demokratike, duke nisur qė nė zanafillė. Por, kėsaj radhe nuk janė protagonistėt e gjallė, apo ata qė kanė lėnė memuaret e tyre qė flasin pėr kushtet nė tė cilat u krijuan, pėr ardhjen e demokracisė dhe momentet qė e shoqėruan vit pas viti, duke filluar qė nga 1986-a. Pėrmes njė cikli shkrimesh tė sė pėrditshmes prestigjioze amerikane, “New York Times”, vijnė momente tė rralla dhe tė patreguara mė parė pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike tė Shqipėrisė me Perėndimin, imazhin qė kishin tė huaj pėr bastionin e fundit tė komunizmit, eksodet masive drejt Italisė dhe Greqisė, ekzilin e shkrimtarit tė madh Ismail Kadare drejt Francės, ardhjen e Peres De Cuelar nė Shqipėri, udhėtimin e presidentit Ramiz Alia nė pallatin e xhamtė tė OKB-sė nė Nju-Jork apo edhe vizitėn e sekretarit Amerikan tė Shtetit Xhejms Bejker nė Tiranė. Tė gjitha kėto ngjarje do tė vijnė pėrmes kėndvėshtrimit tė gazetarėve amerikanė, tė cilėt nė raportimet e tyre tė asaj kohe sjellin detaje dhe momente tė panjohura deri tani.
Nė artikullin qė po publikojmė sot flitet pėr njė takim jozyrtar qė ish-ambasadori ynė nė OKB, Bashkim Pitarka, bėri me diplomatė amerikanė dhe rusė, i realizuar me ndėrmjetėsimin e njė diplomati francez. Artikulli i shkruar mė 8 shkurt tė vitit 1987 nga Elaine Sciolino flet pėr “grackėn” qė iu bė ambasadorit shqiptar nga pėrfaqėsuesit e Perėndimit, tė cilėt i merrnin informacionet pėr shtetin komunist kryesisht pėrmes kanaleve qė kishin me vende tė tjera. Nė kėtė artikull jepen detaje tė mėnyrės sesi Uashingtoni zyrtar kėrkonte shtigje komunikimi dhe marrėdhėnie me Shqipėrinė komuniste, apo vendet e Bllokut Lindor, tė cilat ishin shumė tė vėshtira pėr t’u hapur.

Pėrgatiti: Albert Gjoka




Kur njė dremitje bėhet njė akt diplomatik

Nga ELAINE SCIOLINO
Publikuar mė 8 shkurt 1987

Kur shefi i ri i delegacionit tė Shqipėrisė nė Kombet e Bashkuara, Bashkim Pitarka, arriti nė drekėn e dhėnė nė apartamentin e shefit tė delegacionit francez, ai dukej i nxehur teksa shikonte tre diplomatėt amerikanė. “Unė nuk do t’i shtrėngoj duart me amerikanėt dhe rusėt”, - tha diplomati shqiptar me zė tė lartė dhe tė zhurmshėm. “Mė kanė urdhėruar”. Joseph V. Reed, zėvendėsshefi i delegacionit amerikan, i zgjati dorėn si “pjesėtar i racės njerėzore”, por Pitarka e ktheu mbrapsht dhe i nervozuar pėr pritjen e rezervuar, dukej i sigurt se ata nuk ishin ulur nė njė radhė mospėrfillėse nė dhomėn e ngrėnies.
Disa veprime delikate nė diplomaci zgjidhen me lidhjet pėrmes vendeve qė nuk kanė marrėdhėnie formale. Shtetet e Bashkuara, si dhe vendet e tjera, pėrdorin pėrgatitjet e komplikuara, tė cilat variojnė sipas shkallės sė miqėsisė apo edhe nevojave praktike. Pėr shembull, Uashingtoni u pėrfaqėsua nė Iran pėrmes Ambasadės Zvicerane nė kohėn kur radikalėt islamikė pushtuan Ambasadėn Amerikane nė vitin 1979. Pėr shkak tė synimeve iraniane dhe frikės pėr sigurinė e tyre, asnjė nga diplomatėt amerikanė nuk punonte mė atje. Nė Uashington, Irani ėshtė pėrfaqėsuar teknikisht nga Ambasada Algjeriane, por ajo operon edhe me zyra nėpėr disa qytete. Shtetet e Bashkuara i lejojnė iranianėt tė punojnė atje, pėr tė bashkėpunuar me kėrkesat e partnerėve tė qindra iranianėve nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Iranianėt kanė pėrfaqėsuar Teheranin nė Uashington. Ata ishin tė pajisur me pasaporta ose me leje qėndrimi. Kėto kanale zakonisht nuk funksionojnė plotėsisht, sepse Irani dyshonte nė neutralitetin e Zvicrės. Gjatė negociatave, javėn e fundit pėr lirimin e korrespondentit tė “Wall Street Journal”, Gerald F. Seib, autoritetet zvicerane ishin tė paafta tė merrnin ndonjė pėrgjigje nga zyrat e Ministrisė sė Jashtme. Turqia dhe Pakistani, tė cilat kanė marrėdhėnie tė mira me tė dyja palėt, ndihmuan nė realizimin e kėsaj marrėveshjeje.
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės i shkėputėn marrėdhėniet diplomatike me Libanin, pasi njė turmė njerėzish dogjėn Ambasadėn Amerikane nė vitin 1979 dhe Belgjika pėrfaqėsoi interesat e kėtij vendi. Demonstruesit antiamerikanė marshonin shpesh edhe pėrpara Ambasadės sė Belgjikės nė Tripoli.
Nė rastin e Shqipėrisė, e cila pėrjashton ēdo kontakt me secilėn superfuqi dhe disa qeveri tė tjera qė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės nuk i njohin, pėr shembull Koreja e Veriut, Vietnami, Kamboxhia dhe Angola, pa lidhje formale, marrėdhėniet janė pėrfaqėsuar nėpėrmjet shteteve tė treta.
Por zyrtarėt amerikanė dhe vietnamezė takohen rregullisht nė Hanoi dhe nė qytetin Ho Chi Minh dhe diskutonin pėr fatin e amerikanėve tė humbur qė nga koha e Luftės sė Vietnamit. Angola ėshtė njė tjetėr rast delikat. Zyrtarė e Departamentit tė Shtetit pranuan se vetėm njė marrėveshje informale me ambasadat perėndimore ndihmoi nė mbrojtjen e shtetasve amerikanėve atje.
Nė Kubė, pėrsėri biznesi amerikan ėshtė i pėrfshirė nga njė seksion interesash nėn rrethanat dhe pėrkujdesjen zvicerane, qė operon mė shumė si njė ambasadė. Ajo ka rreth 20 diplomatė amerikanė brenda saj. Havana dhe Uashingtoni kanė pėrdorur interesat e tyre rajonale pėr negociata me objektiva si ndėshkimi i rrėmbyesve tė avionėve dhe emigrimit tė kubanėve nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Por disa ēėshtje si trupat kubane nė Angola, janė diskutuar nė nivelet mė tė larta. Nė Nikaragua dhe Afganistan, megjithėse Uashingtoni financon edhe rebelėt antiqeveri, megjithatė ka marrėdhėnie diplomatike dhe ambasadė. Por vendi i ambasadorit ėshtė i lirė nė Kabul qė prej vitit 1979, kur u krye vrasja e ambasadorit amerikan Adolph Dubs.
Mbase vendi mė i pėrshtatshėm pėr lidhjet mes vendeve qė kishin armiqėsi ose nuk kishin marrėdhėnie, ishin Kombet e Bashkuara, ku shumė vende mbanin pėrfaqėsuesit e tyre. Bisedimet pėr rivendosjen e marrėdhėnieve tė Shteteve tė Bashkuara me Mongolinė muajin e fundit u drejtuan nga shefi i delegacionit amerikan, Vernon A. Walters dhe zėvendėsshefi Herbert S. Okun, tė cilėt flisnin rusisht, gjuhė e pėrdorur kryesisht nga pjesa dėrrmuese e diplomatėve mongolezė.
Ēėshtjet e Departamentit tė Shtetit udhėzoheshin me shpjegime nė detaje duke pėrcaktuar edhe mėnyrėn e drejtimit pėr zyrtarėt, tė cilėt takoheshin me diplomatė nga vendet kundėrshtare. “Dremitem tek ata dy herė, thotė ai, kur ata nuk reagojnė, unė tėrhiqem”.


Albania
26 Shtator 2007


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Shpėtimi i jahtit, interpretime pėr “shkrirje akujsh”


Shpėtimi dhe lėnia e lirė e njė jahti amerikan me katėr persona nė bord nga autoritetet shqiptare solli njė pėshtjellim tė ēuditshėm tek Uashingtoni zyrtar nė qershorin e vitin 1987. Qė prej ndėrprerjes sė marrėdhėnieve diplomatike nuk kishte patur asnjė shenjė afrimi. Dhėnia e ndihmės dhe lirimi i tyre pa asnjė lloj problemi solli reagime tė ndryshme tek autoritetet amerikane, ku disa prej tė cilėve e interpretuan si njė shenjė pėr “shkrirjen e akujve” mes dy vendeve. Tė gjithė ngjarjen dhe interpretimet nė lidhje me tė, e ndodhur nė qershorin e vitit 1987, e sjell artikulli i radhės sė “New York Times”, qė gazeta ofron pėr lexuesit, ku trajtohen edhe hamendėsimet pėr njė hapje tė mundshme tė Shqipėrisė me Perėndimin, si dhe opinionet e ndryshme tė diplomatėve tė ndryshėm.


Si e lanė tė lirė shqiptarėt jahtin amerikan nė vitin 1987


Nga HENRY KAMM

Nė largimin e ftohtė nga armiqėsia e gjatė e tij me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Shqipėria shpėtoi (ēliroi) njė jaht privat tė njė amerikani qė kishte hyrė nė ujėrat territoriale gjatė njė stuhie qė kishte ndodhur nė qershor, duke i strehuar katėr udhėtarėt e tij pėr tri ditė me radhė dhe duke i lejuar ata mė pas qė tė vazhdojnė udhėtimin pasi ishte pėrmirėsuar moti. Nė njė mėnyrė krejt tė jashtėzakonshme, kur ekzistonte njė atmosferė mosnjohjeje mes dy vendeve qė nga fundi i Luftės sė Dytė Botėrore, Ambasada Shqiptare kėtu kishte njoftuar Ambasadėn Amerikane pėr shpėtimin e tyre, si dhe marrjen e njė shprese formale diplomatike tė falėnderimit nga Shtetet e Bashkuara. Tė dyja ambasadat konfirmuan shpėtimin e tyre dhe shkėmbimin e shkresave zyrtare pėr transferimin e personave tė shpėtuar, por thanė se incidenti nuk kishte shėnuar ndonjė shenjė domethėnėse nė marrėdhėniet midis dy shteteve. Megjithatė, njė diplomat shqiptar tha se ai e dinte, por nuk kishte dėrguar ndonjė shkresė tjetėr nė drejtim tė autoriteteve amerikane, ku tė shprehej kėrkesa pėr viza nga delegacioni nė Kombet e Bashkuara.
Njė zbutje nga pozicionet
Njė nga katėr personat e shpėtuar ishte njė femėr belge, por qė pa asnjė njoftim, ishte dėrguar tek Ambasada e Belgjikės. Njė diplomat perėndimor tha se rasti i shpėtimit nuk ishte nė pajtim me veprimet e shkuara tė autoriteteve shqiptare. Mė tej ai vijon se dėrgimi i njė mesazhi njerėzor tek Shtetet e Bashkuara, i cili nuk ishte ndodhur, ndikoi nė zbutjen e klimės sė marrėdhėnieve, krahasuar me pozicionet e mėparshme. Shqipėria ėshtė ekstremisht vigjilente pėr ruajtjen e vijės bregdetare tė saj nė Adriatik, e cila kufizohej nė Veri me Jugosllavinė, ndėrsa nė Jug me Greqinė.
Nė papėrkulshmėrinė e saj, qeveria e Tiranės kishte mbajtur nėn kontroll tė gjithė shtetasit prej 2.9 milionėsh qė tė jepnin sinjale tė vazhdueshme pėr spiunėt e dyshimtė dhe kishte mosbesim pėr kėdo qė i afrohej territorit tė vendit.
Po nė fundin e vitit 1987, njė anije e rojave tregtare shqiptare, nė vendin ku ndodhi shpėtimi, qėlloi dhe vrau dy pushues francezė, tė cilėt kishin ardhur nga ishulli grek i Korfuzit nė njė ekskursion pėr zhytje nė ujė pėr tė nxjerrė perla.
Diplomati thotė duke pėrshkruar incidentin e qershorit se koha e keqe bėri qė velat ta ēonin anijen drejt bregut dhe ata tė kėrkonin ndihmė. Ata ishin shpėtuar dhe iu ishin dhėnė tė gjitha ndihmat e nevojshme dhe mė pas kishin vazhduar qetėsisht udhėtimin nė det”.
“Ne nuk mund t’i linim ata tė mbyteshin”, - vazhdonte diplomati. Ēdokush mund tė kishte bėrė tė njėjtėn gjė. Unė jam i sigurt se edhe amerikanėt mund tė kishin bėrė tė njėjtėn gjė. Njė ambasador europian tha: “Ky ėshtė njė rast i veēantė kur shqiptarėt bėjnė gjėra tė zakonshme”.
Brenda nė jaht ishte pronari amerikan, njė ēift amerikan dhe njė femėr me shtetėsi belge. Ambasada Amerikane tha se ndalimi dhe marrja e emrave tė tyre ishte bėrė nė mėnyrė tė rregullt. Njė diplomat shqiptar pohoi se incidenti i shpėtimit nuk ėshtė njė sinjal pėr ndryshimin e qėndrimit ndaj Shteteve tė Bashkuara. Pėr kėtė ngjarje, njė zyrtar i vjetėr amerikan mendon se ėshtė shenjė afrimi dhe se
Shtetet e Bashkuara duhet tė ndėrmarrin hapat pėr njė marrėdhėnie normale me Shqipėrinė. Por ai thotė se di se nuk ka iniciativė nga pala tjetėr.
Qė nga vdekja e udhėheqėsit kryesor komunist shqiptar, Enver Hoxha, nė vitin 1985, edhe pasardhėsi i tij, Ramiz Alia, e ka ēuar vendin e tij nė drejtim tė ngadaltė pėr hapjen e madhe me Europėn Perėndimore. Lidhjet e pakta kanė qenė krijuar me Gjermaninė Perėndimore, me shpresėn se marrėdhėniet diplomatike do tė hapen shumė shpejt edhe me Francėn, Italinė dhe Greqinė, me tė cilėn marrėdhėniet tashmė ekzistojnė.


Artikulli ėshtė botuar mė 13 shtator tė vitit 1987
Titulli ėshtė redaksional


Pėrgatiti: Albert Gjoka

Albania
28/09/2007


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Deklarata e Reis Maliles nė OKB: Jemi gati pėr hapje


Nga Paul Lewis

Dy nga vendet mė tė izoluara tė regjimeve komuniste, Afganistani dhe Shqipėria kanė bėrė tė qartė sot nė Asamblenė e Pėrgjithshme se pėr arsye tė ndryshme, janė duke parė mundėsinė pėr tė dalė nga izolimin e tyre.
Pėrfaqėsuesi i qeverisė afgane qė mbėshtetet nga sovjetikėt, ministri i Jashtėm Abdul Ėakil i bėri thirrje Pakistanit dhe liderėve guerilas tė fshehur, qė tė nisin bisedimet rreth rinjohjes sė qeverisė kombėtare dhe tė mbyllin luftėn qė ka “rrėnuar ekonominė tonė kombėtare”.
“Progresi i ekonomisė kombėtare tė Afganistanit nė 50 vitet e fundit, ėshtė bllokuar nė masėn e ¾ tė saj”, - tha ministri i Jashtėm, duke pėrmendur 2000 shkolla, 350 ura dhe 258 fabrika, tė realizuara pėrmes projekteve tė zhvillimit tė Afganistanit, por qė tani janė shkatėrruar tėrėsisht.”
Ministri i Jashtėm afgan foli edhe pėr “progresion radikal” nė negociatat e Gjenevės midis qeverisė sė tij dhe Pakistanit, tė cilėn e pėrfaqėsojnė guerilasit, pėr pėrcaktimin e kohės sė bisedimeve dhe tėrheqjen e rusėve. Ai nėnvizoi mospėrputhjet rreth kohės sė pakėt tė bisedimeve, “vetėm 8 muaj''
Gjithashtu, ai paraqiti zotimin pėr koncesionet sovjetike nė kėto bisedime, duke thėnė se nė ruandin tjetėr tė negociatave, ende pa pėrvojė, do tė provohet pėrfundimisht nėse Pakistani si negociator pėr guerilasit shfaq realizėm politik. Plani i Kabulit ėshtė kritikuar, por ende ka lider tė rėndėsishėm guerilas qė janė dakort tė diskutojnė pėr planin e rinjohjes sė qeverisė sė Kabulit, i cili mund tė krijojė njė koalicion efektiv qeverisės, tė kontrolluar nga Partia Komuniste Afgane, pas tėrheqjes sė sovjetikėve. Javėn e fundit kryeministri Mohammad Khan Junejo, i njohur si rezultativ nė Pakistan, hodhi poshtė propozimet e tij dhe pėrcaktoi alternativat me liderėt guerilas.
Folėsi (pėrfaqėsuesi) pėr Shqipėrinė, e cila ka ndjekur kryesisht politikėn e izolimit total, ministri i Jashtėm Reis Malile bėri tė qartė sot se “vendi i tij ka planifikuar qė tė vazhdojė ngrohjen graduale tė marrėdhėnieve me Lindjen dhe Perėndimin, sipas rrugės, tė cilėn Ramiz Alia ndėrmori qė pas vdekjes sė Enver Hoxha nė vitin 1985.
Zoti Malile tha pėrmes fjalimit tė tij tė shprehur nė mėnyrė disi tė papėrcaktuar, se “Shqipėria ėshtė pėr paqe dhe stabilitet pėr rajonin e Ballkanit dhe ėshtė gati tė marrė pjesė nė takimet dhe bisedimet dy apo shumė-palėshe”. Ai shtoi se “Shqipėria ėshtė nė favor tė zhvillimit tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare dhe do tė vazhdojė tė marrė pjesė aktivisht nė kėto marrėdhėnie”.
Fjalimet nga ēdo vend tjetėr, si edhe komentet, kaluan pa u vėnė re nė Asamblenė e Pėrgjithshme. Por, nė rastin e Shqipėrisė, diplomatėt thanė se “ato ishin tė dhėna domethėnėse, tė pohuara nga vendimi i qeverisė sė re se tė zvogėlojė gradualisht deri nė heqjen e barrierave hermetike nė kėtė bastion tė fundit tė komunizmit stalinist me shumicėn e vendeve tė botės.
Ditėn e sotme, nė fjalėn e tij, njė anėtar i koalicionit tė Kamboxhias, kundėrshtoi pushtimin vietnamez tė mbėshtetur nga Bashkimi Sovjetik tė vendit tė tij dhe akuzoi Hanoin pėr pėrdorimin e gjenocidit, si dhe synimin pėr ndryshimin dhe eliminimin e kulturės kamboxhiane brenda njė federate tė drejtuar nga vietnamezėt.
“Lufta e padrejtė dhe e pandėrprerė nga liderėt e Hanoit nuk ėshtė luftė e zakonshme agresioni, por njė luftė genocidi”, - tha pėrfaqėsuesi kamboxhian Son Sann, i cili ėshtė kryeministri i qeverisė kamboxhiane nė ekzil, e njohur edhe nga Kombet e Bashkuara. Ai tha se “qėllimi pėrfundimtar ėshtė qė Kamboxhia tė “vietnamizohet” me trup dhe me shpirt”


Artikulli ėshtė nė publikuar nė “New York Times” mė 29 shtator 1987
Titulli ėshtė redaksional


Albania
09/29/2007


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Si u prit Ismail Kadare nga lexuesit amerikanė nė vitin 1987


Pa dyshim qė nė tė gjitha kohėrat vepra e Ismail Kadaresė “Kronikė nė gur” ėshtė vlerėsuar nga tė gjithė. Ky fakt provohet kur edhe vetė sheh sesi u prit kjo vepėr nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės rreth 20 vjet mė parė. E pėrditshmja amerikane i kushton rėndėsi daljes sė kėsaj vepre, bashkė me disa tė tjera tė Kadaresė nė Amerikė. Ndonėse ishte i njohur shumė nė Europė, shkrimtari shqiptar vjen me shumė mistere pėr lexuesit e kontinentit tjetėr. Ėshtė Leonie Caldecott, njė ndėr gazetarėt qė shkruante edhe pėr mediat britanike, qė bėri artikullin pėr veprėn e pėrkthyer tė Kadaresė, e cila ishte edhe autore e njė libri tė njohur pėr kohėn. Vlerėsimet pėr kėtė libėr vijnė si rezultat i njohjes sė hollėsishme tė veprės, por me pak njohje pėr Ismail Kadarenė, i vetmi shkrimtar shqiptar qė njihej nė Perėndim.


Leonie Caldecott*

Nė qendėr tė “Kronikė nė gur” ėshtė njė skemė nė tė cilėn rrėfimtari, njė djalė i ri shqiptar, kur qytetin e kishte pėrfshirė njė peripeci e Luftės sė Dytė Botėrore, ėshtė marrė nga gjyshi qė tė vizitojė shtėpinė e njė shpikėsi. Ai kishte thėnė se kishte dizajnuar njė aeroplan tė fuqishėm qė punonte me parim e “perpetum mobile”. Si njė banor i qytetit qė sė fundi ka nisur tė pėrballet me bombardimet nga ajri, sajesa e mrekullueshme ishte jo vetėm njė mbrojtjen praktike, por gjithashtu, “nderi” tek njerėzi e turpėruar nga makina e luftės qė ishte sulur kundėr tyre. Megjithatė, djali kuptonte se sajesa e shkėrmoqur, model elefanti, paraqitej njė dėshtim i pashpresė.
Ky perceptim ėshtė mbėshtetur pjesėrisht nė realizėm dhe pjesėrisht mbi fantazinė, e cila bazohej nga kohėt e kėqija. Ēdo fuqi ushtarake ka njė kėrcėnim tė vazhdueshėm nė dukje, siē ishte edhe njė bombardues italian, qė kohėt e fundit kishte rėnė poshtė nė qytetin e vjetėr dhe tė gurtė. Kjo pėrplasje, tė cilėn e besonin pleqtė e urtė dhe tė menēur, ėshtė shkėmbyer pėr sigurinė metalike tė teknologjisė moderne, e zhveshur nga tė gjitha trishtimet e kėtij romani imponues. Hedhjet e Ismail Kadaresė nė rrėfenjėn e tij, nė skena tė tilla si kjo dhe tė tjera, janė ēelėsa tė sigurt marrėdhėniesh. Pjesėmarrja e djalit nė botėn e qytetit magjik dhe ngjarjet qė e rrethojnė atė, tė sjellin ndėr mend lidhjen e ngushtė me gjyshin e tij, qė vepron si pėrcjellės pėr thashethemet vendase, tė mbetura akoma si njė ndėr shumė elementet normale dhe tė qėndrueshme nė jetėn e nipit tė tij. Kjo i pėrmbledh tė gjitha nė dhėnien e ēudirave tė personazheve qė lėvizin brenda dhe jashtė jetės, tė tillė si djali verdhacuk qė fanitet nė puset e qytetit dhe rezervuarėt pas rėnies sė errėsirės, duke kėrkuar pėr trupin e njė vajze qė e dashuron dhe qė ėshtė i bindur se atė e ka vrarė familja e saj, pas nxjerrjes sė sekretit pėr njė pėrqafim pasionant gjatė njė sulmi ajror.
Personazhi, pėrmes ndėrgjegjes sė njė fėmije, me njė adoleshencė tė shkurtėr, i jep mundėsinė Kadaresė tė mjegullojė linjėn midis faktit dhe fantazisė, pa njė moment flijues tė realizimit thelbėsor tė novelės. Sjellja armiqėsore nė tė cilėn djali percepton mjedisin e tij, pėr shembull, ai shikon ujin, njėkohėsisht “si mik dhe armik tė qytetit tė gurtė”, ku “nuk ishte e lehtė tė ishe fėmijė”. Pikėrisht kjo ėshtė thelbėsore nė rrugėn e shkrimtarit pėr tė pėrcjellė tė vėrtetėn rreth situatės. Pėrmes njė niveli tė moskuptimit tė gjėrave nga fėmija, ngjarjet qė ndikojnė nė jetėn e tij, shumė paragjykime nga tė rriturit garantojnė njė largpamje qė pėrēon vuajtjen e kėtij njeriu, mė tepėr shpirtėrisht sesa ēdo shprese tjetėr qė mund ta bėjė. Qė nė fillim tė romanit ai dhe miqtė e tij mė tė mirė zhytėn nė krupėn pėr kasaphanėn e qenieve kafshėrore. Nga fundi ideja e gjakut ka mbisunduar qytetin mė shumė nė hapėsirė nė lidhje me varjet, vrasjet dhe therjet e shokėve, kushėrinjve dhe fqinjėve qė janė pėrshkruar me njė vėshtrim tė njėtrajtshėm, tė vlerėsuara pashmangshėm. Si nė skenėn te shtėpia e shpikjes, gjendja shpirtėrore e fėmijėve ka kaluar nga gėzimi, pėrmes mėrzisė tek indiferenca.
Nė kėtė mėnyrė, Kadareja ia ka dalė mbanė tė krijojė njė rrėfenjė qė kapėrcen tragjedinė specifike tė Shqipėrisė. Rritja nė moshė e rrėfimtarit tė tij pa emėr qėndron si njė fillim brezash nė tėrėsi brenda efekteve tė mpira tė dhunės. Nė tė njėjtėn kohė, fėmija ėshtė nė disa sense thjesht ri-jetimi i historisė sė kėtij njeriu, i cili qė nė shekujt e kaluar dhe deri tani ka pėrjetuar gjendje qė vijnė nga pushtimet e panumėrta tė ushtrive qė nga italianėt, grekėt dhe mė parė turqit. Madje shprehitė e pėrcjella pėr kontroll nga partizanėt komunistė shqiptarė kanė tė njėjtat shenja dalluese, nė tė cilat simpatia njerėzore ėshtė sakrifikuar tek ideologjia dhe jo tek drejtėsia.
Vepra e Ismail Kadaresė (e pėrkthyer nė anglisht), e cila ka pėrfshirė poezi dhe tetė novela tė tjera, akoma nuk ka fituar vėmendje nė SHBA, ndėrsa ėshtė shijuar nė Europė. Rrėfimet e tij janė krahasuar me ato tė Gabriel Garcia Marquez. Sigurisht ai nxit tė njėjtin dyshim ironik nė kuptimin e jetės sė parė, nė mėnyrė magjike nga njė fėmijė, e cila ėshtė shumė mė e madhe dhe realiste sesa ajo e tė rriturve. Suksesi i “Kronikė nė gur” ėshtė ajo qė nuk e ka bėrė tė nevojshėm qė tė shmanget nga njėsimi i shijimit estetik tė kohės, hapėsirės dhe veprimit, tė realizuara nė kėtė ndėrthurje tė realizmit me fantazinė.

Publikuar mė 24 janar 1988 nė gazetėn “New York Times”
Titulli ėshtė redaksional

Albania
1 Tetor 2007


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Sekretet e zbuluara nga gazetari amerikan nė Shqipėrinė e vitit 1989


Nga Marvine Howe*

Pėr shumė vjet dėshiroja qė tė vizitoja Shqipėrinė, tokėn e shqiponjės, e njohur pėr prejardhjen e saj nga Iliria e lashtė dhe qė ka konsumuar historinė e saj duke luftuar kundėr pushtuesve tė huaj. Por Shqipėria (emėr i thėnė nga gazetari, - shėn. red.), e njohur si Albania, ka qenė vendi mė i kontrolluar dhe mė i izoluar nė Europė. E drejtuar nga lideri stalinist Enver Hoxha pėr 40 vjet, Shqipėria i ktheu krahėt SHBA-ve, Bashkimit Sovjetik dhe Kinės, duke preferuar qė tė ecė e vetme. Gjer nė kohėt e fundit, Republika Popullore Socialiste e Shqipėrisė ishte pothuajse e mbyllur pėr amerikanėt, pėrveē ndonjė pėrjashtimi tė pėrzgjedhur me kujdes tė shqiptaro-amerikanėve. Por tani, presidenti Ramiz Alia, i cili mori drejtimin qė pas vdekjes sė zotit Hoxha nė vitin 1985, ka filluar qė tė hapė portat nė mėnyrė tė limituar pėr turistėt e huaj. Pėrafėrsisht, 100 mijė shtetas tė huaj vizituan Shqipėrinė kėtė vit, ku vetėm njė grusht prej tyre janė amerikanė.
Nė fund tė tetorit unė iu bashkova njė grupi grek tė organizuar nė Athinė pėr njė tur 6-ditor nė Shqipėri. Pėrshtypjet tona nė pėrgjithėsi pėr shtetin komunist tė Ballkanit, qė shtrihej pėrgjatė Adriatikut, ishin tė ndryshme.
Kishte njė sharmė tė paepur dhe tė thyer vendi malor, i cili ishte mė i vogėl sesa Marylandi dhe qė kishte njė popullsi vetėm 3 milionė banorė. Shqipėria, e cila shtrihet mes Jugosllavisė nė Veri dhe Greqisė nė Jug, botėrisht ėshtė njohur nė vitin 1950. Shoqėria e izoluar shqiptare dukej se kishte shpėtuar nga sėmundjet moderne, si: pėrdorimi i drogės, alkoolit, krimit tė dhunshėm, SIDA-s dhe mbipopullimit tė makinave. Ajo ishte praktikisht njė parajsė mjedisore, me njė ajėr pėrgjithėsisht tė pandotur, parqe, plazhe dhe natyrė tė pastėr, si dhe ushqime tė freskėta. Shteti garantonte strehimin pėr qytetarėt, shėrbimin shėndetėsor falas, shkollimin dhe mundėsitė kulturore. Por, kėto avantazhe kishin njė kosto (haraē): heqjen totale tė lirisė sė fjalės dhe lėvizjes; nxjerrjen jashtė ligjit tė tė gjitha besimeve fetare dhe ndalimin e ushtrimit tė tyre; zhdukjen e pronės private, pėrfshirė edhe pėrdorimin e makinave personale.
Sigurimi (i thėnė nga autori me kėtė emėr, - shėn. red.) ose policia sekrete ishte kudo dhe cilido qė bėnte vetėm njė shenjė mund tė ndėshkohej deri nė 3 vjet burg.
Gjatė gjithė kohės dhe kontakteve tona ishim tė kontrolluar dhe sa mė shumė shkonim tutje, ēuditeshim sesi Shqipėria dukej e arratisur nga vorbulla e ndryshimeve qė ishte pėrfshirė pjesa mė e madhe e vendeve tė Europės Juglindore.
Unė mėsova rreth turit nga pėrfaqėsuesi grek i “Albturist”, agjencia shtetėrore turistike zyrtare.
Ishim njė grup me 22 persona, ku shumica ishin grekė, dy greko-australianė, njė greko-amerikan. Disa anėtarė tė grupit kishin qenė nė Shqipėri edhe mė parė dhe po shkonin pėr tė takuar tė afėrmit e tyre, pasi rreth 200 mijė grekė etnikė jetonin nė Jugun e Shqipėrisė (e dhėnė kjo qė gazetari mund ta ketė marrė nga bashkudhėtarėt, shtetas grekė, – shėn. red.), por shumica prej nesh ishim kureshtarė pėr tė mėsuar rreth jetės sė shtetit tė fundit stalinist nė Europė.
Ishte njė verė xixėlluese indiane nė Greqi, e cila ka tė mirat e saj. Udhėtimi ynė 320 kilometra nga veriu drejt kufirit shqiptar u ndoq nga ishulli i mrekullueshėm i Korfuzit. Pastaj kaluam pėrmes zonės kodrinore me liqene nė Janinė drejt kufirit grek dhe mė fund nė Kakavijė.
Pa kaluar ende asnjė person nė anėn tjetėr tė kufirit, shoferi ynė gazmor i autobusit, Kostas Mantalas, qė kishte marrė mė shumė se 40 ekskursionistė pėr t’i ēuar drejt Shqipėrisė, na shpjegoi shkurtimisht se ēfarė duhej tė bėnim: Ne duhej tė deklaronim monedhat e huaja dhe ēdo gjė me vlerė si orėt, stolitė e ēmuara dhe kamerat. Kostas paralajmėroi se gjėja kryesore ishte qė tė mos kishim materiale pornografike apo edhe religjioze. Po ashtu, tė mos fotografohej nė kufi sepse ishte zonė ushtarake. Nė tė vėrtetė, kufiri dukej si njė kamp ushtarak me njė gardh me tela me gjemba dhe bunkerė tė vegjėl, tė gjithė mbi kodra. Zyrtarėt shqiptarė, njerėzisht, na ftuan qė tė nxirrnin jashtė bagazhet pėr inspektim, duke nėnvizuar se tė gjitha dhuratat pėr shqiptarėt duhet tė deklaroheshin dhe tė paguanim taksat doganore. Ne takuam nė kufi dy shoqėruesit shqiptarė tė turit, qė e prezantuan veten e tyre si Spiro dhe Eleftheria; ata flisnin greqisht, por jo anglisht, por bashkudhėtarėt e mi grekė do tė shėrbenin si pėrkthyes. Ndėrsa ne pėrshkonim rrugėn nė cep tė jugut tė Shqipėrisė, rruga kalonte pėrmes maleve tė zymta. Nuk kishte trafik, pėrveē ndonjė kalimtari tė rastėsishėm; disa transportonin mallra me gomar ose me karroca qė tėrhiqeshin nga qetė. “Pėrgjithėsisht, kjo hapėsirė ishte e shkretuar gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, por tani tė gjitha krahinat kanė ujė dhe elektricitet”, - tha Spiro, duke treguar hidrocentralin “Josif Stalin”. Destinacioni ynė i parė ishte Saranda, e njohur si perla e Rivierės Shqiptare. Nga larg qyteti ngjante si njė amfiteatėr pėrreth gjirit me palma. Ndryshimi kryesor ishte se kėtu nuk kishte makina private. Ne takuam njė grup turistėsh francezė qė kishin qenė duke notuar dhe shijuar ujin e pastėr dhe temperaturėn e butė. U vendosėm nė hotel “Butrinti”, qė ishte mė i miri i qytetit. Dhoma ime ishte e pastėr. Kishte ujė tė bollshėm dhe tė ngrohtė, por nuk kishte perde; mekanizmat e banjės nuk punonin gjithmonė, ndėrsa letra e tualetit ishte vrazhdė; krevati ishte i pėrkulshėm, si dhe nuk kishte radio apo televizor. Por unė kisha njė ballkon nė dhomėn time, me pamje nga ishulli, me njė perde te dera e jashtme e tij. Kur dola pėr njė shėtitje pėrgjatė bregut, pashė vetėm njė grup burrash dhe djemsh qė po bėnin ritualin e tyre tė pėrnatshėm nė shėtitoren qė kishte njė kafe qendrore. Dritat ishin tė zbehta dhe mungesa e makinave nė qytet tė krijonte njė ndjesi tė frikshme.
“Ne presim turistė grekė, italianė, francezė, gjermanė, por jo rusė dhe amerikanė”, - tha njė shitėse nė librarinė kryesore, e cila shihte me kureshtje dhe mosbesim turistin amerikan. Kėtu nuk ka asnjė revistė apo gazetė nė gjuhė tė huaj, por vetėm kujtimet e Enver Hoxhės nė gjuhėn angleze dhe frėnge. Nė hollin e hotelit disa shqiptarė ishin duke biseduar me tė afėrmit-vizitorė qė vinin nga jashtė, por ata nuk lejoheshin qė tė qėndronin brenda hotelit turistik ose qė tė hanin drekė apo darkė me turistėt nė mjediset e tij. Dreka, si edhe tė gjitha vaktet, ishin ēėshtje grupi, pasi kontrolloheshin nga dy shoqėruesit shqiptarė. Nuk kishte meny alternative, por ushqimi kishte shije dhe ishte kuzhinė e njėjtė ose e ngjashme me atė greke.
Qė nė natėn e parė ne kishim supė pule, mish dhe perime si dhe krem (puding) pėr ėmbėlsirė. Pijet ishin veēmas, por nuk ishin tė shtrenjta. Nė lokal ishte afishuar njė shishe “Merlot” i kuq dhe njė shishe me ujė mineral “Glina”, qė kushtonin 15 lekė, rreth 2 dollarė. Pėr argėtimin nė mbrėmje kishte njė klub nate, ku ndodhej njė orkestėr energjike qė argėtonte grupet e turistėve me muzikė tradicionale shqiptare dhe greke. Ditėn tjetėr, pas njė mėngjesi me omėletė, bukė, mjaltė tė freskėt dhe njė kafe shumė tė hollė, ne bėmė njė udhėtim tė shkurtėr nė Sarandė. Dyqanet ushqimore dukeshin tė mbushura me mallra qė kultivoheshin nė kėtė zonė, si: lakra, presh, piper, domate, portokaj, mandarina dhe mollė, por nuk kishte prodhime tė importuara. Nė pazarin e pėrditshėm qumėshti ishte me shumicė, prej tė cilit prodhohej njė djathė i bardhė. Nuk kishte kasap, por mėsova nga vendasit se mishi ishte me racion, pėrgjithėsisht, rreth 2 pounds pėr familje ēdo dy javė. Sipas banorėve vendas, bagėtitė ishin e vetmja gjė qė kishin dhe se ishte mundėsi pėr eksportin e tyre.

Vijon nė numrin tjetėr

Autori ėshtė reporter i stafit “Metropolitan” i “New York Times”

Shkrimi ėshtė publikuar mė 10 dhjetor 1989
Titulli ėshtė redaksional


Pėrgatiti: Albert Gjoka

Albania
2 Tetor 2007


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Fundi i aventurės nė Shqipėrinė komuniste tė vitit ‘89


Marvine Howe


Vijon nga numri i kaluar

Duke u larguar nga Saranda udhėtojmė nė brendėsi tė rrugės, pėrgjatė vargmalit perėndimor, - “e vetmja moēalishte e hapur pėrpara 1944-s”, - thotė Spiro. Tani lugina e lumit Drino prodhonte mė shumė grurė, oriz, bathė dhe rriteshin dhentė. Pashė makineri tė vogla bujqėsore dhe vetėm njė grua qė punonte nė arė, e cila po prashiste me shat.
Mbi luginė, si mbretėri pėrrallore shtrihej Gjirokastra, e cila tė jepte pėrshtypjen e njė kėshtjelle tė argjendtė.

Qyteti i gurtė
Vendlindja e Enver Hoxhės dhe e shkrimtarit mė tė mirė bashkėkohor, Ismail Kadare, Gjirokastra, ishte shpallur njė monument kulture. Shtėpia e z. Hoxha tani ėshtė Muzeu i Luftės pėr Ēlirimin Kombėtar. Nga fortesa majė malit, qyteti mesjetar, me rrugėt e kalldrėmta e tė ngushta dhe shtėpitė e gurta me tjegullat e rrasėta, ngjante si argjend.
Kalaja ėshtė tani Muzeu Kombėtar i Armatimeve, ku kishte tė ekspozuar argjent tė hershėm, pushkė tė florinjta dhe kama, armė tė rigjetura nga gjermanėt dhe italianėt nė Luftėn e Dytė Botėrore dhe njė avion spiun tė Forcave Ajrore tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės qė kishte rėnė nė vitin 1950.
Kur ra muzgu, qarkullimi nė qytet bėhej tmerrsisht i rrezikshėm. Kishte vetėm pak karroca dhe biēikleta, tė gjitha kėto pa llamba ndriēimi, por kishte shumė kėmbėsorė, dele, mace, gomerė dhe pula. Madje, Kosta dukej paksa i demoralizuar, aq sa ai mezi dukej mes flatrave tė gjelave tė detit.

Udhėtimi drejt kryeqytetit

Nė fund tė njė dite shumė tė gjatė, ne arritėn nė Tiranė, kryeqyteti me 250 mijė banorė dhe me drita shkėlqyese pėrgjatė shėtitoreve. Nė orėn kur ne kishim mbėrritur, vetėm njė aks rrugor ishte i mbushur me kėmbėsorė, ndėrsa tė tjerėt me autobusė me kamionēina.
Ne qendruam tek Hotel Tirana, e vetmja ndėrtesė e lartė e qytetit, nga ku dukej i gjerė sheshi “Skėnderbej”, ku ishte ngritur nė qendėr tė tij statuja vigane e z. Hoxha.
Hoteli, i cili kishte nė njėrin krah Muzeun Historik Kombėtar dhe nė tjetrin Pallatin e Kulturės, ishte i mbipopulluar me vizitorė tė huaj, kryesisht gjermanė. Unė takova dy femra shqiptaro-amerikane, njėra nga Massachusetts dhe tjetra nga Florida, qė kishin ardhur pėr tė vizituar tė afėrmit e tyre. Ato kishin aplikuar pėr vizė njė vit mė parė, pėrmes Misionit tė Shqipėrisė nė Itali dhe thanė se ishin tė gėzuara me turin e tyre dyjavor.
Nė mėngjes dola qė tė shoh qytetin. Kishte ndėrtesa me apartamente moderne, por monotone, konkretisht, blloqe banimi pa sharm, tė shfrytėzuara nė mėnyrė tė varfėr.
Njerėzit qė dukeshin pėrgjithėsisht tė relaksuar kishin veshje pulovrash me ngjyra tė shndritshme dhe pantallona e bluza demode. Nė takimet me tė huajt, ata ishin paksa tė ndrojtur, por miqėsorė.
Hapėsira monumentale pėrreth hotelit ishte impresionuese. Xhamia e bukur e shekullit XIX e Et’hem Beut, tani ėshtė muze. Ora e qytetit e vitit 1830; statuja kalorsiake e Skėnderbeut, heroi kombėtar i shekullit XV; statujat e Stalinit, Leninit, Hoxhės dhe muzeu i tij.
Ne vizituan Muzeun Historik Kombėtar, njė godinė e kėndshme, moderne me eksponate qė shfaqnin qė nga jeta e ilirėve tė hershėm e deri tek arkivat e udhėheqjes komuniste tė proletariatit. Por ne nuk mundėm tė vizitonim edhe 170 muzeume tė tjera tė qytetit.

Drejt zonės bregdetare
Mė vonė, ne udhėtuam pėrreth 25 milje drej Durrėsit, nė portin kryesor tė vendit dhe pasuritė bregdetare. Durrėsi ėshtė qyteti i hershėm i Epidamnos, i themeluar qė tė vitin 627 para erės sė re dhe Muzeu Arkeologjik i tij pėrmbante disa statuja tė bukura greke dhe romake. Prapa tij ėshtė njė amfiteatėr i ndėrtuar nė shekullin e dytė para erės sė re dhe qė mbante 15 mijė persona dhe njė faltore tė vogėl tė Shėn Stefanit me disa mozaikė tė bukur.
Ne hėngrėm drekė nė hotelin “Adriatiku”, njė nga gjashtė hotelet mė tė mėdhenj tė Durrėsit qė ishte nė bregdet, rreth 2.5 milje larg qytetit. Menaxheri tha se gjithnjė e mė shumė europianė, sidomos gjermano-perėndimorėt, po vijnė nė kėtė qytet, ku qėndronin kėtu pėr dy javė, duke filluar qė nga muaji mars deri nė nėntor.

Edhe njė natė nė Tiranė

Gjatė kthimit nė Tiranė, ne zbuluam se nuk kushtonte shumė qė tė blenim nė dyqanet kryesore. Kėpucėt dhe veshjet ishin relativisht tė pamjaftueshme dhe tė shtrenjta. Vendi mė i mirė pėr tė blerė dhurata ishte dyqani nė hollin e hotelit, i cili ofronte variete tė ndryshme tė punimeve me bakėr me ngjyrė tė kuqe dhe tė kuqėrremtė, stoli me argjend tė rėndė, punime dore tė ndryshme dhe pipa me shqopė. Mund tė paguaje edhe nė dollarė dhe ēmimet ishin tė arsyeshme. Nė mbrėmje grupit tonė iu bashkuan edhe tė tjerė pėr tek Opera e Shtetit dhe pamė njė shfaqje shumė profesionale tė “Paliaēos”, me njė biletė qė kushtonte 50 cent. Pas shfaqjes, ne shkuam te njė kafe e madhe qė ndodhej nė katin e dytė tė Pallatit tė Kulturės, e tejmbushur me njerėz tė tė gjitha moshave dhe pimė raki, njė pije ballkanike e ngjashme me “Slivovitz” dhe limonatė. Hėngrėm edhe vezė tė rrahura. Pėrpara largimit nga Tirana, ne bėmė turin e zakonshėm te varri i Enver Hoxhės dhe Varrezat e Dėshmorėve qė kishin rėnė pėr ēlirimin e venditt, qė ndodhej nė njė kodėr, mbi kryeqytet.
Nė pėrfundim tė udhėtimit tonė, ndjeva keqardhje se ne nuk mund tė shkonim pėr tė parė Shkodrėn dhe Alpet e Veriut qė thonė se janė shumė mė tė bukura, por mė tė varfra dhe tė shpėrfillura se jugu.

Drejt jugut

Drejt jugut ne udhėtuam pėrgjatė majave tė maleve me njė pamje tė mrekullueshme nė tė dyja anėt. Rruga me kthesa zbriste poshtė drejt luginės sė lumit Shkumbin, me industrinė e tij metalurgjike qė nxirrte tym tė zi dhe mjegulla tė dendura bloze. Elbasani, ndonėse ėshtė qendėr industriale, ka edhe mure tė rralla qė datojnė qė nė shekullin XV dhe xhami e kishė tė vjetėr, tė dyja tė mbyllura tashmė.
Teksa ndiqnim Luginėn e Shkumbinit, ne arritėm te Liqeni i Ohrit, qė ndodhej nė njė distancė prej 18 miljesh pėr sė gjati dhe 9 milje pėr sė gjeri, larg me kufijtė e Jugosllavisė. Nė Pogradec, njė pasuri liqeni e populluar, hėngrėm pėr drekė njė troftė tė freskėt.

Ndalesa e fundit
Ndalesa jonė e fundit, Korēa, ėshtė njė qytet (atraktiv) me rreth 60 mijė banorė. Pasi bėmė rezervimet nė hotelin “Iliria”, tė shtunėn nė mbrėmje, ne iu bashkuam banorėve qė po shėtisnin nė bulevardin “Republika” me banesa dykatėshe hijerėnda anash, ku disa ishin tė hapura pėr publikun dhe pėrdoreshin si galeri arti.
Gjatė udhėtimit tonė, disa grekė qaheshin se nuk mund tė shfaqnin asgjė nga pasuritė e kishave tė mrekullueshme ortodokse, tė cilat janė mbyllur dhe janė kthyer nė muzeume tė brendshme. Nė ditėn e fundit, grupi shkoi te Muzeu i Artit Mesjetar Shqiptar, i cili kishte ikona tė bukura tė shekullit XII, veshje ceremoniale tė shndritshme, piktura tė bukura nė dru, tė shekullit XVII, me copėza zbukurimesh prej argjendi.
Pak mė vonė, me disa pjesėtarė grekė tė grupit tonė, ne brodhėm nė pjesėn e vjetėr tė qytetit me rrugica tė shtruara dhe tė ngushta dhe shtėpi tė ndėrtuara me gurė dhe me ēati me tjegulla tė kuqe.
Ne takuam njė tė moshuar shqiptaro-grek, qė dėshironte tė fliste nė gjuhėn e nėnės sė tij. Njė i ri greko-shqiptar iu afrua njė greku dhe iu lut atij qė ta shoqėronte pėr te tė afėrmit e tij nė Greqi. Por ai iu pėrgjigj se do ta merrte atė vetėm nėse do tė arratisej.
Nė tė majtė tė Korēės ne pamė tė vetmin shartim nė tė gjithė ekskursionin tonė. Ishte njė varrezė ushtarake franceze, e ngritur nė nderim tė ushtarėve francezė tė rėnė nė Luftėn e Parė Botėrore.
Nė kufi, njė mercedes qeveritar ishte duke pritur qė tė merrte dy shoqėruesit shqiptarė qė do tė ktheheshin nė Tiranė. Zyrtarėt e kufirit shqiptarė i panė nė mėnyrė tė pėrciptė bagazhet tona, por u treguan tė kujdesshėm gjatė kontrollit tė autobusit, si dhe numėruan disa herė tė gjithė udhėtarėt. Shqetėsimi i tyre kryesor ishte se mos ndonjė shqiptar ishte fshehur me synimin pėr tė ardhur me ne. Njė roje ushtarake, me njė uniformė ngjyrė gri nė ulli, me njė yll tė kuq nė kapele, ishte i gėzuar qė kishte patur shansin tė bisedonte me njė turist amerikan. “E kam mėsuar anglishten time nė kursin e Oxfordit, por nuk e kam praktikuar asnjėherė”, - tha ai me keqardhje.



Autori ėshtė reporter i stafit “Metropolitan” i New York Times
Shkrimi ėshtė publikuar mė 10 dhjetor 1989
Titulli ėshtė redaksional



Albania
3 tetor 2007


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Si e liberalizoi Ramiz Alia tė drejtėn e besimit


Nga MARVINE HOWE

Njė organizatė amerikane e tė drejtave tė njeriut ka akuzuar qeverinė komuniste tė Shqipėrisė se ka shtypur lirinė e besimit, tė shprehjes dhe lėvizjes. Shqipėria, njė vend me 3.2 milionė banorė, instaloi ateizmin nė Kushtetutėn e saj, duke nxjerrė jashtė ligjit tė gjitha besimet”, thuhet nė draft-raportin e organizatės. Ai thotė se liria e shprehjes, lėvizjes dhe shoqėrimit janė ulur nė mėnyrė drastike dhe disidenca (mendimi kundėr) ėshtė ndėshkuar ashpėr me dhunim fizik dhe burgosje pėr periudha tė gjata.
Ekspertėt e Minnesotas tė Komitetit Ndėrkombėtar tė tė Drejtave tė Njeriut, njė grup i pavarur me mė shumė se 800 juristė, profesorė dhe gjykatės, ėshtė duke nxjerrė njė raport pėr Shqipėrinė nė fund tė kėtij muaji. Komiteti e ka ndėrmarrė projektin pėr Shqipėrinė si pjesė e njė serie studimesh pėr vendet ku praktikat e tė drejtave tė njeriut kanė njė shmangie mė tė madhe sesa standardet ndėrkombėtare. Komiteti kėrkon nga qeveria shqiptare qė tė shfuqizojė ligjet pėr ndalimin e besimeve fetare dhe ushtrimin e tyre, dhėnien fund tė torturave dhe arrestimeve arbitrare, garantimin e lirisė sė shprehjes, mbrojtjen e minoriteteve dhe garantimin e lėvizjes sė tyre brenda dhe jashtė vendit.

Disa pėrmirėsime krahasuar mė parė
Nė rishikim e periudhės 40-vjeēare tė shtypjes sė tė drejtave tė njeriut, Komiteti tėrheq vėmendjen pėr disa pėrmirėsime qė kur vdiq udhėheqėsi stalinist, Enver Hoxha, nė vitin 1985; ndryshimet simbolike ndodhen me Ramiz Alinė, pasardhės i zotit Hoxha, qeveria e tė cilit ka ndaluar kremtimin e ditėlindjes sė Stalinit.
“Theksojmė vėshtirėsitė nė investigimin nė Shqipėri, - thotė burimet zyrtare tė Komitetit, - “pas pėrgjigjes negative tė autoriteteve nė Tiranė, nė kryeqytetin shqiptar, rreth kėrkesės pėr tė lejuar vėzhgimin e gjendjes sė tė drejtave tė njeriut”. Letrat iu dėrguan zotit Alia dhe Misionit shqiptar nė Kombet e Bashkuara, ku i kėrkoheshin komente rreth raportit tė propozuar, si dhe pėr problemet e pazgjidhura ende. Nė pamundėsi tė njė vėzhgimi nė terren, Komiteti u bazua nė njė studim 2-vjeēar tė bėrė me intervista tė marra emigrantėve shqiptarė qė jetojnė nė Shtetet e Bashkuara, Greqi, Itali, Jugosllavi, tė cilėt pėrgjigjeshin pa e identifikuar emrin e tyre, sepse mund tė kishin probleme tė afėrmit e tyre nė Shqipėri. Aty ka gjithashtu intervista me specialistė, udhėheqės nė ekzil, akademikė, gazetarė, diplomatė dhe anėtarė tė tjerė tė grupeve tė tė drejtave qė kishin njohje pėr Shqipėrinė. Shqipėria cilėsohej njė bastion i shtypjes sė brendshme dhe vetizolimit”, - thotė ish-zėvendėspresidenti Walter F. Mondale, njė anėtar i Komitetit, teksa shkruan hyrjen e raportit dhe qė shpreson se mund tė ndihmojė duke inkurajuar qeverinė shqiptare qė tė ndryshojė praktikat e tė drejtave tė njeriut dhe tė ndihmojė njerėzit qė vuajtėn pėr njė kohė tė gjatė nė kėtė vend ballkanik.
Tortura cilėsohet e zakonshme
Duke bėrė tė ditur se njė numėr i tė burgosurve politikė nuk janė njohur, raporti pėrshkruan nė detaje mėnyrėn e funksionimit tė njė sistemi tė gjerė tė kampeve tė burgut dhe tė punės ku njerėzit mbaheshin brenda pėr shkak tė besimit apo dhe dogmave tė tyre.
Megjithėse njė numėr tė dėnuarish politikė kanė besuar se duhet tė marrė fund njė gjė e tillė, raporti thotė se ka njė shenjė tė vogėl tė uljes sė personave, pasi ka shkelje tė procedurave tė marrjes sė provave dhe dėshmive si dhe tė torturave nė qeli, tė cilat raportohet se ishin bėrė pjesė e zakonshme nė sistemin e drejtėsisė.
Njė dėshmitar, i identifikuar si J., ishte arrestuar nė vitin 1986, pas refuzimit tė votės pėr kandidatin lokal tė Partisė Komuniste dhe ishte dėnuar deri nė 10 vjet burgim.
Ai ishte goditur nė mėnyrė tė vazhdueshme nė kokė, fytyrė dhe stomak me doreza metalike dhe qė e kishin lėnė brenda nė qeli aq shumė saqė ai nuk mund tė lėvizte kokėn pėr 6 muaj me radhė. Dokumentet tregojnė sesi W., njė banor nga pjesa lindore e vendit, ishte ndaluar qė tė udhėtonte brenda Shqipėrisė dhe ishte arrestuar pėr 24 orė, ku ishte rrahur me njė shkop gome.
Udhėtimi midis qyteteve kėrkonte leje dhe aprovim mė parė nga autoritetet nė secilin qytet pėr ēdo udhėtim qė do tė propozoje. Sipas kėtij studimi, ēdo person konsiderohej i rrezikshėm pėr shoqėrinė dhe mund tė dėnohej deri nė 5 vjet pėr transferim (ekzil) brenda vendit. Ai thotė se ishte i shpeshtė keqtrajtimi i anėtarėve tė familjeve qė kishin njerėzit jashtė vendit, siē ishte rasti i W., prindėrit e tė cilit ishin dėrguar nė internim pas arratisje sė tij nė vitin 1987.
Sanksionet pėr arratisjet
Shqiptarėt e kanė tė ndaluar, me pėrjashtim tė misioneve tė aprovuara zyrtarisht dhe nėn rregullat tė forta penale, qė tė dalin jashtė vendit. Ata dėnoheshin nga 10 vjet burg deri nė vdekje. A. A., njė emigrant qė ka shėrbyer si roje nė kufirin me Greqinė nė mesin e vitit 1980, thotė se njė tel rrethues metalik, me rrymė elektrike, ishte pėr tė ndaluar kėdo qė pėrpiqej qė tė arratisej jashtė vendit dhe sapo e prekte dikush atė, ai lėshonte alarm dhe drita.
“Komunistėt, menjėherė pas ardhjes nė pushtet nė vitin 1944, organizuan aktivitete kundėr besimeve, ekzekutuan dhe burgosėn priftėrinj dhe tė tjerė klerikė”, - thotė raporti. Nė pranverėn e 1966-s, Shqipėria lanēoi njė revolucion ideologjik dhe kulturor nė mbėshtetje tė aleates sė saj, Kinės.
“Nė shtator tė vitit 1967, tė gjitha ndėrtesat, pėrfshirė 2169 kisha, xhami dhe manastire, u mbyllėn. Disa u kthyen nė vende banimi, qendra kulturore, magazina ose stalla bagėtish”, - thotė raporti.

Mbėshtetja e ateizmit
Neni 37 i Kushtetutės sė vitit 1976 thotė se “shteti njeh dhe mbėshtet cilindo qė mbėshtet propagandėn ateiste pėr qėllimin e rrėnjosjes sė pikėpamjes botėrore tė materializimit shkencor tek njerėzit”.
“Tė gjithė ata qė besonin nė fe dėnoheshin ashpėr”, - thotė personi i intervistuar. Njė emigrant i identifikuar si I., thotė se njė burrė nė vendlindjen e tij, qė ishte besimtar, nė vitin 1988 u dėnua me 5 vjet burg. Njė tjetėr emigrant, i quajtur L., tha se njeh persona qė janė dėnuar deri nė 10 vjet burgim sepse kanė pasur librin e Biblės.
Pėr lajmėrimin se mund tė kishte njė politikė lehtėsuese, raporti citon njė letėr tė pėrfaqėsuesit tė Shqipėrisė nė OKB, nė maj tė vitit 1988, qė thotė se “ēėshtja e besimit fetar nė Shqipėri tashmė ėshtė konsideruar si njė e drejtė, njė ēėshtje private qė ėshtė nė ndėrgjegjen e ēdo individi”. Gjithashtu, studimi nėnvizon rėndėsinė e vizitės se tre klerikėve shqiptarė nė vitin 1988. At Artur Liolinit, drejtues i lartė i Dioqezės Ortodokse Shqiptare nė SHBA, Imamit Vehbi Islami, drejtor i Qendrės Islame Shqiptare nė Harper Woods, nė Miēigan dhe priftit jezuit Ndoc Kelmendi. Ndryshimi i qėndrimit u reflektua edhe pėr Nėnė Terezėn, me origjinė shqiptare, qė i ishte refuzuar dhėnia e vizės, por qė u lejua tė kthehej nė Shqipėri nė gusht tė vitit 1989 qė tė vizitonte varret e prindėrve tė saj. Dhe, At Liolin, qė ishte ftuar sėrish pėr vizitėn e dytė nė nėntor qė tė merrte pjesė nė 45-vjetorin e ēlirimit tė vendit nga pushtimi nazifashist.
“Konstatojmė se politika e qeverisė ‘Alia’ pėr ushtrimin e besimeve duket mė pak e ngurtė sesa e paraardhėsit tė tij”, - paralajmėron raporti, duke shtuar se “shprehja e besimit fetar mund pėrcillet vetėm nė disa mėnyra tė kufizuara dhe ende pėrbėn njė rrezik tė madh individual dhe shoqėror”.

Shkrimi ėshtė publikuar nė New York Times mė 21 janar 1990
Titulli ėshtė redaksional



Albania
4 Tetor 2007


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Skenari qė solli nė Shqipėri kreun e OKB-sė, Perez De Cuellar


PAUL LEWIS

Zyrtarė dhe diplomatė tė Kombeve tė Bashkuara thanė sot se sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara ka rėnė dakord parimisht tė vizitojė Shqipėrinė, bastionin e fundit tė stalinizmit nė Europė, njė vend tė akuzuar pėr abuzimet serioze me tė drejtat e njeriut. Sekretari i Pėrgjithshėm, Javier Perez de Cuellar, ishte ftuar nga ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, Reis Malile, kur ai kishte marrė pjesė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB-sė nė muajin tetor. Ėshtė hera e parė qė Shqipėria fton kreun e OKB-sė qė tė bėjė njė vizitė zyrtare.
Ftesa pėr kreun e OKB-sė
Ftesa do t’i bėhet z. Perez de Cuellar, njė nga zyrtarėt e huaj mė tė moshuar qė Shqipėria ka pranuar kohėt e fundit. Pėrfaqėsuesi i Shqipėrisė nė OKB, Bashkim Pitarka, konfirmoi ftesėn dhe pranimin e saj nga sekretari i Pėrgjithshėm, duke thėnė se ftesa pasqyron “vlerėsimin e lartė qė qeveria shqiptare ka pėr z. Perez de Cuellar dhe dėshirėn e saj qė tė “bashkėpunojė shumė ngushtė me tė gjitha strukturat e Kombeve tė Bashkuara''. “Ende nuk ka njė datė fikse, por “vizita mund tė jetė nė muajin maj, kur edhe sekretari i Pėrgjithshėm ka parashikuar tė udhėtojė nė Ēekosllovaki dhe Hungari”, - thanė zyrtarėt e OKB-sė.
Refuzimi i demokratizimit
Ofrimi i ftesės sė Shqipėrisė pėr sekretarin e Pėrgjithshėm bėhet pėrpara refuzimit tė hapur tė ndryshimeve gjithėpėrfshirėse demokratike nė Bashkimin Sovjetik dhe Europėn Lindore nė fillim tė kėtij muaji dhe deklarimit se ato mund tė vazhdojnė tė jenė besnikė tė rrugės sė tyre tė marksizmit shtypės. Ftesa vjen gjithashtu pas publikimit tė raporteve tė fundit se autoritetet kanė shtypur brutalisht tė gjitha trazirat dhe demonstratat e frymėzuara nga ndryshimet politike nė Europėn Juglindore.
Njė fjalimin e tij me rastin e Vitit tė Ri, udhėheqėsi shqiptar, Ramiz Alia, tha se kryengritjet popullore qė kanė pėrfunduar kundėr Partive Komuniste nė Europėn Juglindore nuk do tė ndikojnė nė vendin e tij sepse qeveria i shėrben nė mėnyrė strikte linjės marksiste. “Prandaj, si dje, dhe sot, por edhe nė tė ardhmen, ne do ta ndjekim atė besnikėrisht”, – tha ai.
Kur Shqipėria kremtoi ditėn e saj kombėtare tė 11 Janarit, gazeta e pėrditshme e Partisė Komuniste, “Zėri i Popullit”, akuzoi shqiptarėt nė ekzil pėr shprehje pakėnaqėsie dhe thoshte se ata janė duke u pėrpjekur qė tė rikthejnė monarkinė.
Gazeta nuk pranon qė tė cilėsohet “rrėshqitje nė rrugėn kapitaliste, perestrojka dhe reformizmi borgjez, thirrje kėto “tė paperceptueshme pėr partinė dhe njerėzit tanė”
Raportimet pėr trazira
Pėrpara kėtij muaji, gazetat jugosllave raportonin se njė gjendje kritike ėshtė deklaruar nė qytetin verior tė Shkodrės, pas protestave popullore atje dhe masave tė sigurisė qė ishin marrė rreth e rrotull vendit tė qėndrimit tė liderėve komunistė nė kryeqytet. Njė roje kufitare shqiptare ishte arratisur nė Greqi javėn e kaluar. Po ashtu raportohej se ushtria dhe policia kishin hapur zjarr mbi demonstruesit nė Shkodėr dhe qė trazira tė ngjashme ka gjithashtu edhe nė Korēė dhe Sarandė. Shqipėria ėshtė nėn vėzhgimin e Komisionit tė tė Drejtave tė Njeriut tė Kombeve tė Bashkuara. Ekspertėt e tė drejtave tė njeriut thonė se pėr mė tepėr, ndryshimet kundėr qeverisė mund tė ndodhin kėtė vit si rezultat i trazirave tė kohėve tė fundit.
Diplomatėt perėndimorė besojnė se vendimi i Shqipėrisė pėr tė ftuar sekretarin e Pėrgjithshėm tė OKB-sė, pėr mė tepėr shėnon rritjen e hapjes graduale nė drejtim tė botės qė ka qenė nė rrugėn e vendit mė tė izoluar tė Europės, qė prej vdekjes sė udhėheqėsit tė linjės sė ashpėr, Enver Hoxhės, nė vitin 1985.
Disa lidhje tė reja tregtare
Pasi nuk ka patur kontakte me pjesėn mė tė madhe tė shteteve tė botės pėr shumė vjet, Shqipėria ka nisur tė zhvillojė disa lidhje tė kufizuara tregtare me Austrinė, Italinė, Gjermaninė Perėndimore dhe Britaninė. Janarin e kaluar ky vend ishte pritės i njė takimi tė zėvendėsministrave tė jashtėm tė shteteve tė Ballkanit.
Gjatė kėtij viti, ministrat e jashtėm tė shteteve tė Ballkanit, Greqisė, Turqisė, Bullgarisė, Jugosllavisė dhe Rumanisė, do tė takohen nė Tiranė.
Kur mbajti fjalimin e tij nė Asamblenė e Pėrgjithshme nė muajin tetor, ministri i Jashtėm Malile shprehu qėndrimin e tij qė ai e quajti “procesi i bashkėpunimit tė Ballkanit”, duke thėnė se Shqipėria tani dėshironte tė krijonte lidhje tė ngushta me fqinjėt e saj. Por ai i kushtoi shumė rėndėsi nė fjalėn e tij mėsymjes jugosllave pėr persekutimin e shqiptarėve etnikė (nė Kosovė, - shėn. Red).
Shqipėria ka ftuar edhe disa nga krerėt e agjencive tė specializuara tė Kombeve tė Bashkuara qė tė vizitojnė vendin vitet e fundit, pėrfshirė dr. Nafis Sadik, qė drejton Agjencinė e OKB-sė pėr Planifikimin Familjar dhe Edouard Saouma, drejtorin e Pėrgjithshėm tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara pėr Bujqėsinė dhe Ushqimin.


Artikulli ėshtė publikuar nė “New York Times” mė 19 janar 1990
Titulli ėshtė redaksional

Albania
5 Tetor 2007


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
“New York Times”-i paralajmėron ndryshimin: “Shqipėria, dominoja e fundit”


Rrymat demokratike nė Europėn Lindore pėrfundimisht u shtrinė nė kufijtė e mbyllur tė Shqipėrisė. Ky territor hermetik ballkanik, pėr dekada ka injoruar ēdo rrjedhė liberalizuese nė botėn komuniste. Por tani mbėshtetėsit e sundimtarėt stalinistė janė duke orientuar strukturat e policisė, tė cilat po marrin masa kundėr disidentėve nė qytetet veriore. Pėrmes raporteve qė vazhdojnė tė jenė tė pakonfirmuara, pakėnaqėsia nė Tiranė ėshtė e dukshme. Nuk mund tė ndodhė mė qė tė rezistojė tirania.
Nė Shqipėri, mė parė, gjithēka ishte e ndaluar: tė gjitha format e besimit, mendimi ndryshe (disidenca, - shėnim redaksional) ēdo pronėsi e automjeteve. Rrugėt gėlojnė me statujat e Stalinit dhe Enver Hoxhės, i cili sundoi me dorė tė hekurt pėr 40 vjet me radhė deri nė vdekjen e tij nė vitin 1985. Shqipėria ėshtė njė vend me qerre dhe baraka, i varfėr, qė pėr lėndė djegėse mijėra familje pėrdorin bajga kafshėsh dhe plehra. Me gjithė rėnien e regjimeve autokratike kudo nė Europėn Lindore, ajo vazhdon tė jetė nėn vėzhgimin e kujdesshėm pėr abuzimet flagrant tė tė drejtave tė njeriut. Kėtu viktimizohen edhe pjesėtarė tė minoritetit grek, numri i tė cilėve ėshtė rreth 400 mijė nė vendin me 3 milionė banorė. Ata e kanė tė ndaluar qė tė mėsojnė gjuhėn e tyre dhe tė ushtrojnė besimin e tyre tė krishterė ortodoksė.
Refugjatėt tregojnė histori tė tmerrshme tė dhunės sė egėr, fakte tė besueshme qė e justifikojnė tani kėrkesėn pėr njė hetim nga Komisioni i tė Drejtave tė Njeriut tė Kombeve tė Bashkuara. Sipas njė refugjati qė i tha Marvine Howe tė Times-it, “nėse Shqipėria do tė hapė kufijtė, edhe breshkat do tė dalin jashtė saj”. Akoma, pėrkrahėsit e linjės sė ashpėr janė tė nervozuar, por janė tė informuar nė lėkundshmėrinė e tyre. Pasardhėsi i zotit Enver Hoxha ka nisur tė pėrpiqet pėr t’i dhėnė fund izolimit total tė Shqipėrisė dhe tė pėrmirėsojė lidhjet diplomatike dhe tregtare me Europėn Perėndimore.
Shqipėria ka ftuar pėr njė vizitė zyrtare sekretarin e Pėrgjithshėm tė Kombeve tė Bashkuara. Nė vitin 1989, 10 mijė turistė, pėrfshirė edhe zonjėn e surprizuar Howe, ishin lejuar qė tė hynin, megjithėse ishin nėn kontrollin e vazhdueshėm. Tė jeni tė sigurt se kėto veprime janė shoqėruar me njė fushatė propagande tė partiakėve shqiptarė, duke u shprehur kundėr “tė drejtės sė rrugės kapitaliste, Perestrojkės dhe reformizmit borgjez”. Por Shqipėria nuk ėshtė gjigante si Kina. Ajo ėshtė mbetja e fundit e njė regjimi tė vjetėr, qė ėshtė nė grahmat e vdekjes nė Europė. Dhe nuk ka mure tė larta, mjafton qė t’i shtyjnė kėta njerėz qė janė pėr tė vėrtetėn, qė pastaj nė njė kohė tjetėr ata tė sjellin lirinė.

Artikulli ėshtė publikuar mė 26 janar 1990
Titulli ėshtė redaksional
Pėrgatiti: Albert Gjoka

Dhuna serbe, shqiptaro-amerikanėt protestė te Shtėpia e Bardhė

Njė grup shqiptaro-amerikanėsh demonstruan nė ditėn e tretė pėrpara Shtėpisė sė Bardhė, ku i luteshin administratės sė Bushit qė t’i kėrkonte qeverisė jugosllave qė tė ndalonte vrasjen e shqiptarėve etnikė nė rajonin e Kosovės.
Sipas raportimeve nga Jugosllavia, 29 shqiptarė etnikė janė vrarė nė dy javėt e fundit si pasojė e pėrplasjeve nė Kosovė midis shqiptarėve etnikė dhe forcave tė sigurisė. Njė djalė shqiptar, 28 vjeē, ishte vrarė nė Kosovė nė njė pėrleshje tė ngjashme. Shqiptarėt etnikė janė 90 pėr qind e Kosovės, e cila ėshtė njė krahinė autonome nė Republikėn e Serbisė. Qė nga viti 1981 shqiptarėt etnikė kanė kėrkuar qė tė shkėputen nga Republika e Jugosllavisė dhe tė bashkėpunojnė me fqinjėn, Shqipėrinė. Demonstruesit nė Lafayette Park, pjesa mė e madhe tė cilėve nga Detroiti, krijuan njė grup, nėn drejtimin e Kėshillit shqiptaro-amerikan, i cili do t’i drejtojė njė letėr presidentit Bush, ku do t’i kėrkojnė atij qė tė pėrdorė autoritetin e tij qė tė mėnjanojė njė katastrofė tė pashmangshme. Gjok Martini, kryetari i Kėshillit, tha se “ne jemi kėtu qė tė shpėtojmė njerėzit tanė”. Nė duart e demonstruesve mbaheshin flamujt shqiptarė dhe amerikanė dhe kishin parulla ku denoncohej presidenti i Serbisė, Sllobodan Millosheviē, si njė “i ēmendur”.

Artikulli ėshtė publikuar mė 8 shkurt 1990


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
SHBA-ja i propozoi Shqipėrisė marrėdhėnie diplomatike qė nė vitin 1974


David Binder

Qeveria e Shqipėrisė, njė nga regjimet mė besnike tė komunizmit nė mbarė botėn, sinjalizoi sot se ėshtė e gatshme tė nisė marrėdhėniet me Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimin Sovjetik. Presidenti Ramiz Alia e bėri tė ditur ndryshimin e politikės publike tė armiqėsisė me Uashingtonin dhe Moskėn nė kėto tri dekada si rezultat i zhvillimeve ndėrkombėtare tė kohėve tė fundit. Ai tha se, “problemi i rilidhjes sė marrėdhėnieve diplomatike me SHBA-tė dhe Bashkimin Sovjetik ėshtė nė agjendė”.
Nė njė fjalim qė mbajti tė martėn para Komitetit Qendror tė drejtuar nga Partia Komuniste, i cili ėshtė bėrė publik sot nga Agjencia Telegrafike Shqiptare, presidenti Alia foli pėr hendekun e madh tė ndarjes sė vendit tė tij nga dy superfuqitė, por ai shtoi se “ne do tė takohemi si miku me mikun”.
Propozimi qė nė 1974-n
“Nė qoftė se tani Shtetet e Bashkuara dhe Rusia shprehen tė gatshme se do tė ndryshojnė me tė vėrtetė qėndrimin e tyre ndaj Shqipėrisė, ne nuk kemi ndonjė arsye qė tė mos e mirėpresim kėtė”, - tha Alia, i cili ėshtė sekretari i Parė i Partisė nė kėta pesė vitet e fundit.
Sipas zyrtarėve tė Departamentit tė Shtetit, ka patur bisedime jodirekte midis pėrfaqėsuesve tė Tiranės dhe Uashingtonit rreth lidhjeve diplomatike, megjithėse qeveria e Shteteve tė Bashkuara i ka bėrė publike propozimet rreth dėshirės sė saj pėr normalizimin e marrėdhėnieve me Shqipėrinė qė nė vitin 1974. Nė 28 Nėntorin e fundit, kur Shqipėria kishte ditėn e festės kombėtare, nė qėndrimin e drejtorit pėr Ēėshtjet e Europės Lindore, James W. Sėwihart, dhėnė pėr shėrbimin shqip te “Zėri i Amerikės”, u shpreh se, “sigurisht, ne nuk shohim pengesa madhore” pėr vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Tiranėn dhe shtoi se administrata ėshtė “gjithmonė e gatshme pėr dialog”.
Ndėrprerja e marrėdhėnieve mė 1939-n
Marrėdhėniet zyrtare tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės janė ndėrprerė me Shqipėrinė nė qershor tė vitit 1939, pas pushtimit tė vendit nga Italia e Benito Musolinit.
Misioni i Shteteve tė Bashkuara ėshtė dėrguar nė Tiranė nė vitin1945 me qėllim qė tė pėrgatitej rifillimi i marrėdhėnieve qeveritare, por ishin tė vėshtira bisedimet nga qeveria e re komuniste e sapoinstaluar dhe, pėr pasojė, vitin tjetėr ai u kthye mbrapsht nė vendin e tij.
Shqipėria, njė vend me 3. 3 milionė banorė, e ka krijuar shtetin para 78 vjetėsh.
Qė nė fillim, njė krijesė e fuqive tė mėdha europiane, ajo, mė pas, ėshtė pushtuar pėr intervale tė ndryshme kohe nga Italia, Gjermania, Jugosllavia, Bashkimi Sovjetik dhe Kina. Bashkimi Sovjetik pėr periudhėn e tij kishte interesa tė forta nė zhvillimin e lidhjeve tė ngushta me Shqipėrinė qė nga momenti i krijimit tė Partisė Komuniste nė vitin 1942, e cila ishte nėn mbikėqyrjen e komunistėve jugosllavė.
Partia jugosllave e drejtuar nga Tito mbeti mbizotėruese nė Tiranė derisa Stalini i ndėrpreu ato nė vitin 1949. Qė atėherė dhe deri nė vitin 1960, Shqipėria ishte njė shtet satelit i Bashkimit Sovjetik, duke e lejuar qė tė zgjerohet, duke vendosur bazat ajrore dhe detare sovjetike.
Nė vitin 1961, drejtuesi i Partisė Komuniste, Enver Hoxha, pėrdori ndarjet midis Mao Ce Dunit dhe Nikita S. Hrushovit qė tė shpėtojė (ēlirohet) nga ndikimi rus, duke u kthyer pas pak tek Kina, si njė padron nė marrėdhėniet, tė cilat pėrfunduan nė vitin 1978.
Pėr 25 vitet e fundit, Moska, rreptėsisht, i ka ardhur rrotull Shqipėrisė, sidomos mė me shumė intensitet 5 vjet mė parė, qė kur vdiq Enver Hoxha. Deri nė fillimet e kėtij viti, Tirana ka refuzuar propozimet ruse. Nė shkurt, zėvendėsministri i Jashtėm, Sokrat Plaka, tha nė njė intervistė pėr “Reuters” se vendi i tij mund tė rifillojė marrėdhėniet me Moskėn dhe Uashingtonin.
Lidhjet me rusėt mund tė nisin shpejt
Sipas diplomatėve, qysh atėherė, ambasadorėt shqiptarė dhe rusė tė akredituar nė Turqi janė takuar nė Ankara, ku kanė diskutuar pėr lidhjet diplomatike
Njė diplomat amerikan i vendosur nė Ballkan tha se muajin e fundit Tirana dhe Moska janė shprehur pėr normalizimin e marrėdhėnieve sa mė shpejt.
Rivendosja e marrėdhėnieve midis Shteteve tė Bashkuara dhe Shqipėrisė ėshtė nxitur nga pjesėtarė tė komunitetit shqiptaro-amerikan pėr disa vjet dhe qė kanė qenė inkurajuar pa shumė bujė nga qeveria “Alia”, e cila nė vjeshtėn e kaluar ftoi disa shqiptaro-amerikanė nė Tiranė.
Sipas zyrtarėve tė qeverisė amerikane, “disa anėtarė demokratė tė Kongresit, pėrfshirė edhe pėrfaqėsuesin e Massachusetts, Josef P. Kennedi, si dhe senatorin e Arizonas, Denis DeConcini, kanė kėrkuar qė tė vizitojnė Shqipėrinė. Xhejms E. Mahoney, asistenti ekzekutiv i z. Kenedi, tha se kėrkesa e kongresmenit ka marrė njė pėrgjigje pozitive disa javė mė parė me njė ftesė tė ofruar nga Bashkim Pitarka, pėrfaqėsuesi i Shqipėrisė nė Kombet e Bashkuara. Zoti Mahoney tha nė njė intervistė telefonike pėr gazetėn se “ai ėshtė shprehur se do ta shoqėrojė zotin Kenedi nė Tiranė gjatė muajit qershor.
Kėrkohen lidhjet me Komunitetin
Nė fjalimin e tij tė sė martės, presidenti Alia bėri konstatimet rreth marrėdhėnieve me Moskėn dhe Uashingtonin nė kontekstin e bisedimeve mė tė zgjeruara rreth rolit tė Shqipėrisė nė dritėn e ndryshimeve nė Europėn Lindore dhe Perėndimore. Pa specifika, ai shpalli qėndrimin e qeverisė sė tij nė procesin e bashkėpunimit dhe sigurisė europiane dhe pjesėmarrjen e vendit tė tij nė takimet e organizuara pėr kėtė qėllim”. Kjo tė lė tė kuptosh se Shqipėria do tė marrė pjesė nė tė ashtuquajturat takimet e Helsinkit, ku aktualisht janė tė pranishme 35 vende, pėrfshirė edhe SHBA-tė dhe Kanadanė. Ai tha se Shqipėria do tė lėvizė nė drejtim tė Tregut tė Pėrbashkėt Europian, pėrfshirė edhe lidhjet diplomatike me Komunitetin. Mė specifikisht, ai tha se Shqipėria ėshtė e interesuar tė normalizojė marrėdhėniet me Britaninė, duke thėnė se kjo mund tė realizohet nėse Londra do tė kthejė arin e fshehur shqiptar, tė konfiskuar nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore dhe tė heqė dorė nga pretendimet e Aleancės kundėr Shqipėrisė. Bisedimet rreth pretendimeve tė floririt thjesht vetėm kanė bėrė zhurmė nė kėto vjet, por pa dhėnė rezultat.


Shkrimi ėshtė publikuar mė 20 prill 1990
Titulli ėshtė redaksional


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Si u interpretua hapja e kufijve dhe liria e besimit nė vitin 1990


DAVID BINDER

Shqipėria shpalli sot njė seri ligjesh qė mund tė sjellin liberalizimin mė tė gjerė nė shumicėn e vendeve komuniste europiane. Kėto pėrfshijnė masat pėr lėvizjen e lirė jashtė kufijve dhe kthimin e sė drejtės sė ushtrimit tė besimit.
Shqipėria ėshtė i vetmi vend nė botė qė ka tė ndaluar ligjėrisht tė gjitha besimet dhe ka mbyllur tė gjitha objektet e kultit. Nė kėta katėr muajt e fundit, udhėheqja shqiptare ka shtrirė dorėn e bashkėpunimit me Europėn Perėndimore, SHBA-tė dhe Bashkimin Sovjetik pėr tė nxjerrė veten nga periudha e gjatė e izolimit.
Ndėrkohė, Shqipėria ka pėrmirėsuar marrėdhėniet e saj nė kėto vitet e fundit me Gjermaninė Perėndimore, Francėn, Italinė dhe vende tė tjera tė Perėndimit dhe ka filluar nė kėto katėr javėt e fundit tė konsiderojė rifillimin e marrėdhėnieve me Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimin Sovjetik.

Vizita e liderit tė OKB-sė


Kohėt e fundit, Shqipėria jo vetėm ka propozuar marrėdhėniet me Komunitetin Europian, por edhe pėr tė marrė pjesė nė Konferencėn pėr Sigurinė dhe Bashkėpunimin nė Europė (OSBE). Tė premten, sekretari i Pėrgjithshėm i OKB-sė, Javier Perez de Cuellar, do tė arrijė pėr njė vizitė 24-orėshe nė Shqipėri, e para e kėtij lloji. Pėr herė tė parė nė kėto dekada janė ftuar gazetarė nga Bashkimi Sovjetik dhe Shtetet e Bashkuara. Kjo jep shenjat e rigjallėrimit tė besimit se Shqipėria ėshtė duke u pėrpjekur tė luajė njė rol aktiv nė komunitetin ndėrkombėtar.
Shtesat ligjore tė sistemeve penale dhe tė drejtėsisė, si dhe ēėshtje tė tjera, janė aprovuar unanimisht nga Asambleja Parlamentare tė martėn nė mbrėmje dhe janė njoftuar sot nga Agjencia Telegrafike Shqiptare. Parlamentarėt shqiptarė janė shprehur pro ligjeve si asnjėherė tjetėr nė votėn e tyre.

E drejta pėr tė udhėtuar


Pėr qytetarėt e zakonshėm qė kanė qenė ndaluar pėr tė udhėtuar qė kur Shqipėria u pėrfshi nėn sistemin komunist nė fundin e vitit 1944, mesa duket, e drejta e udhėtimit ėshtė mė domethėnėsja e masave tė ndėrmarra. Nė njė raport pėr Asamblenė, zėvendės-kryeministri Manush Myftiu foli pėr njė ligj, sipas tė cilit, nė bazė tė kėrkesės, ēdo shtetas shqiptar do tė ketė tė drejtė pėr tė marrė njė pasaportė dhe pėr tė udhėtuar kudo. “Nuk ėshtė e qartė se kur rregullorja do tė ketė efekt”, - tha Myftiu.
Gjithashtu, Asambleja reduktoi numrin e krimeve kapitale dhe aprovoi njė ligj qė arrin tė heqė ndėshkimet penale pėr tentativat e arratisjes jashtė kufijve.
Qindra shqiptarė janė arratisur nė kėto katėr dekadat e fundit, ndėrsa njė numėr i madh personash janė vrarė teksa pėrpiqeshin pėr t’u larguar.
Zoti Myftiu, i cili ėshtė 71 vjeē, tha se qė tani e tutje “dezertimi” qė ishte njė krim, nuk do tė konsiderohet si “tradhti ndaj atdheut”.

Izolimi

Shqipėria pėr disa vjet ka qenė njė shtet rebel nė botėn komuniste. Fillimisht, ajo ishte njė aleate e ngushtė e Bashkimit Sovjetik qė kur ndėrpreu marrėdhėniet me fqinjin jugosllav nė 1948-n, kur Tito u shkėput me Stalinin. Pas vdekjes sė Stalinit nė vitin 1953, Shqipėria kundėrshtoi tendencat liberalizuese nė Bashkimin Sovjetik. Ajo i ndėrpreu marrėdhėniet me Moskėn nė vitin 1961 dhe u lidh me Kinėn pas hendekut qė u krijua mes Pekinit dhe Moskės. Aleanca mes Shqipėrisė dhe Kinės u zbeh pas afrimit midis Uashingtonit dhe Pekinit nė vitin 1972 dhe mė tepėr u shkatėrruan kur vdiq Mao Ce Duni nė vitin 1976. Mė vonė, pėr disa vjet, Shqipėria mbeti e izoluar thuajse komplet nga e gjithė bota.

Stalini nderohet akoma

Regjimi i presidentit Ramiz Alia akoma nuk kishte bėrė tė qartė se si banorėt e vendit 3.3-milionėsh do tė arrinin tė drejtat e tyre me ligjet e reja. Qė nė vitin 1944, tė drejtat e individėve kanė qenė diktuar nga strukturat e larta tė centralizuara, tė krijuara sipas modelit tė Stalinit, statuja e tė cilit qėndronte pėrballė asaj tė Leninit nė bulevardin kryesor tė kėtij kryeqyteti. Perėndimorėt qė jetojnė kėtu thonė se ata besojnė se zoti Alia ėshtė duke zgjuar njė fushatė liberalizimi kundėr forcės sė pushtetit qė do tė kishte ndėrtuar sistemi qė nė kohėn e paraardhėsit tė tij, Enver Hoxhės. Njėri prej tyre thotė se “ka njė luftė pėrēarėse qė po vazhdon”. "Ėshtė hequr dėnimi qė parashikohej pėr propagandėn fetare. Ai tha se, “ēėshtja e besimit fetar ėshtė njė problem qė i takon ndėrgjegjes sė ēdo individi”.
Zoti Myftiu tha se Shqipėria do tė vazhdojė tė mbėshtesė “propagandėn ateiste”. Qėndrimi i tij nuk bėn tė qartė se si myslimanėt, katolikėt dhe ortodoksėt do tė jenė nė gjendje tė rifillojnė ushtrimin e besimeve tė tyre fetare. Pėrpara ardhjes sė sistemit komunist, Shqipėria kishte rreth 70% myslimanė, 20% ortodoksė dhe 10% katolikė.

Ndryshimet nė Kodin Penal

Nė sesionin dyditor tė tij, Asambleja ia kushtoi ndryshimeve nė Kodin Penal. Ato pėrfshijnė njė reduktim tė ndėshkimit tė personave tė dėnuar me vdekje nga 34 nė 11 vjet. Krimet akoma do tė ndėshkohen me vdekje pėr veprat penale si pėr “tradhti ndaj atdheut dhe spiunazh, aktivitete terroriste dhe sabotazhi, pėrvetėsim tė pronės socialiste nė kushte tė veēanta, grabitje tė pronės socialiste dhe vrasje”. Parlamenti vendosi gjithashtu qė grave shqiptare, nė shumicėn e rasteve, nuk do t’u jepet dėnimi kapital.
Nė kuadrin e reformave tė drejtėsisė, Parlamenti aprovoi urdhrin e Enver Halilit, anėtar i Komitetit Qendror tė Partisė Komuniste dhe ministėr i Drejtėsisė.
Myftiu tha se, “ai ėshtė drejtuar nė krijimin e njė sistemi tė ri gjyqėsor dhe tė pėrfaqėsisė ligjore tė mbrojtjes (avokaturėn). Ndonėse ndalimi i besimit mesa duket ėshtė hequr, njė udhėtar qė bėri 100 milje, pėrmes njė ekskursioni nga kufiri jugosllav nė Hanin e Hotit deri nė kryeqytet, sot gjeti vetėm njė objekt kulti, njė xhami nė qendėr tė Tiranės, e cila ėshtė kthyer nė njė muze.

Pamjet brenda vendit

Njė vizitor nė Shqipėri gjen pamje nė disa rrugė qė tė kujtojnė fillimin e kėtij shekulli. Fushat duket tė jenė tė ruajtura mirė, me punėn qė bėjnė grupet e burrave dhe grave me lopata, cfurqe dhe shata. Ndodhen tufa delesh, dhish dhe lopėsh nėpėr rrugė.
Teksa udhėton me makinė nėpėr autostradė, nga kufiri drejt Tiranės, sheh qindra, madje, mijėra shqiptarė qė janė duke qėndruar ose vrapuar nė kėmbė, si dhe njė sėrė bunkerėsh bosh tė rreshtuar njėri pas tjetrit.
Trafiku nėpėr rrugėt e vendit, qė nga kufiri drejt kryeqytetit, ka kamionė 30-vjeēarė si dhe qindra karroca, ku ndoshta gjysma e tyre tėrhiqen nga gomerė, por pothuajse nuk ka makina.

Artikulli ėshtė publikuar mė 10 maj 1990
Titulli ėshtė redaksional


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Si e pritėn shefin e OKB-sė, Peres de Cuellar, nė Tiranė


David Binder

Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Javier Perez de Cuellar, udhėtoi drejt Shqipėrisė, ku sot nisi bisedimet me udhėheqėsit komunistė shqiptarė. Shqiptarėt e shohin vizitėn si njė mundėsi nė ecjen pėrpara tė hapjes sė vendit tė tyre nga izolimi. Kjo ėshtė vizita e parė zyrtare e Sekretarit tė Pėrgjithshėm, qė bėhet me ftesė tė presidentit Ramiz Alia. Mijėra shqiptarė, tė rreshtuar nė rrugėt e ngushta nga aeroporti dhe mijėra tė tjera qė qėndronin pėrgjatė rrugėve tė kryeqytetit me 300 mijė banorė, i kishin ngulur sytė varganit me 8 makina qė sillte tė ftuarit dhe miqtė.
Grumbulli i njerėzve qėndronte nė qetėsi, si dhe makinat kalonin normalisht pėrgjatė rrugėve tė mbushura me kalimtarė, karroca, kamionė tė vjetėr dhe autobusė. Por ata kishin ngulitur shikimet te “parada” qė po kalonte.

Turi nė Europėn Lindore

Publiciteti i shumtė i vizitės sė zotit Perez de Cuellar, qė ėshtė duke bėrė turin nė vendet e Europės Lindore nė kuadrin e Kombeve tė Bashkuara, ishte vlerėsuar shumė si nga shtypi shqiptar, ashtu dhe nga prania e dhjetėra pėrfaqėsuesve tė mediave nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Spanjės, Brazilit, Francės, Portugalisė, Kinės, Japonisė, Gjermanisė Perėndimore dhe Italisė.
Nė mėnyrė tė dukshme, zoti Alia e pėrdori praninė e shefit tė Kombeve tė Bashkuar dhe tė gazetarėve tė huaj pėr qėllimet e tij, qė tė mėnjanojė elementėt qė ishin kundėr politikave demokratizuese tė tij, besnikė tė stalinizmit, tė mbetur nė organizatėn politike tė Partisė sė Punės, e quajtur kėtu si Partia Komuniste.
Zoti Alia ėshtė nė pushtet qėkur vdiq, nė vitin 1985, paraardhėsi i tij, Enver Hoxha, por vetėm sė fundi ai ka lėvizur nė ndryshimin e politikave autoritare tė njeriut qė sundoi Shqipėrinė pėr katėr dekada.
Zyrtarė tė qeverisė shqiptare dhe gazetarė, por edhe Ismail Kadareja, shkrimtari mė i lexuar nė vend, nė njė intervistė tė shkurtėr tė dhėnė sot, nėnvizoi se “vizita e zotit Perez de Cuellar do tė konsiderohet si pjesė e procesit tė demokratizimit nė Shqipėri”. “Ka hare tek njerėzit rreth zhvillimeve tė kėtyre ditėve”, - tha ai.

Ndjesia e ndryshimit rrėnjėsor

Ka njė ndjesi kėtu, qė pėr herė tė parė qė prej Luftės sė Dytė Botėrore, Shqipėria ėshtė duke shkuar drejt ndryshimit rrėnjėsor; nga mbajtja nėn kontroll nė mėnyrė tė ashpėr e shtetit komunist, tek njė shoqėri gjithnjė e mė pėrfshirėse dhe futja e elementėve tė demokracisė. Vizita nisi me protokollin tradicional nė aeroport. Sekretari i Pėrgjithshėm shtrėngoi duart me ambasadorėt e shteteve tė Lindjes dhe Perėndimit qė ndodheshin kėtu.
Nė fjalimin e mirėseardhjes, ministri i Jashtėm Reis Malile, vuri theksin nė reflektimin e pozicionit tė ri tė Shqipėrisė. Petraq Pojani, pėrfaqėsuesi i Ministrisė sė Jashtme, tha se zoti Malile shprehu dėshirėn qė “Shqipėria tė forcojė bashkėpunimin me Kombet e Bashkuara dhe tė bėjė ēdo pėrpjekje qė tė kontribuojė nė strukturat e OKB-sė, ku Shqipėria pėr njė kohė relativisht tė gjatė ka qenė njė anėtare joaktive”.
Zoti Malile theksoi se Shqipėria ėshtė “njė vend i vogėl”. Popullsia e tij ėshtė 3.3 milionėshe. Por ai tha se “qė tani e tutje, Shqipėria ka menduar qė tė marrė pjesė aktivisht jo vetėm nė Kombet e Bashkuara, por edhe nė bisedimet pėr bashkėpunimin e 6 shteteve tė Ballkanit, tė nisura dy vjet mė parė nė Beograd dhe nė Konferencėn e Sigurisė dhe Bashkėpunimit nė Europė me 35 anėtarė.

Ēėshtja e tė 6-tėve nė Ambasadėn Italiane

Nė fjalėn e tij, zoti Perez de Cuellar vlerėsoi “qėndrimin e fortė pėr pavarėsi tė Shqipėrisė. Ndonėse bisedimet e tij u fokusuan pėr ēėshtjet e pėrgjithshme ndėrkombėtare, ka mundėsi qė sekretari i Pėrgjithshėm mund tė jetė pėrplasur pėr njė ēėshtje tė veēantė. Gjashtė shqiptarė kanė kėrkuar strehim politik nė Ambasadėn Italiane qė nė dhjetorin e vitit 1985 dhe kanė refuzuar qė tė largohen megjithėse u ėshtė dhėnė njė shpresė pėr viza dalėse. Kjo nuk ka ndryshuar, megjithėse Parlamenti kėtė javė kaloi njė ligj qė lejon tė gjithė shqiptarėt qė tė udhėtojnė kudo. Sipas njė zyrtari shqiptar, zoti Perez de Cuellar mund tė ketė kėrkuar qė tė pajisen me njė leje diplomatike 6 shqiptarėt dhe tė largohen nėn kujdesin e Kombeve tė Bashkuara.


Artikulli ėshtė publikuar mė 12 maj 1990
Titulli ėshtė redaksional


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Incidenti me djalin e Enver Hoxhės nė hotel “Dajti”


David Binder

Kudo ka njė peizazh, kryesisht fshatar, ku pėllasin gomarėt, hingėllijnė kuajt dhe kėndojnė gjelat, pėrveē kryeqytetit, qė pėrgjithėsisht ka strukturė moderne, por mė sė shumti duket si njė bunker me majė tė rrumbullakėt. Mijėra e mijėra prej tyre shfaqen nė peizazh, pamja e tė cilėve tė ngjan me statujat parahistorike.
Nė qoftė se Gjermania Lindore ėshtė vendi i ndėrtimit tė mureve, Shqipėria ėshtė vendi i ndėrtimit tė rreth 100 mijė bunkerėve. Tė dyja kėto vende, nė vitin 1960 e nisėn ndėrtimin e tyre kur qeveritė komuniste besuan se njė botė armiqėsore ishte duke u konfliktuar me ta. Nė Shqipėri bunkerėt janė pėrdorur vetėm nė raste tė veēanta pėr stėrvitje ushtarake, ndėrsa disa pre tyre janė shkatėrruar. Pėrtej dalloheshin postat ushtarake, qė tė jepnin pėrshtypjen e njė fshati bukolik, gjė qė tė sillte ndėr mend tė kaluarėn e varfėr tė kėtij vendi, njerėzit e tė cilit nė pjesėn me tė madhe tė kohės mbetėn tė pushtuar pėr rreth 500 vjet nga Perandoria Otomane dhe mė pas humbi vėmendja e botės ndaj Shqipėrisė pėrgjatė 40 viteve tė fundit.
***
Ka njė mosbesim tė madh dhe ulje nė mėnyrė tė dukshme tė fuqisė sė qeverisė komuniste tė drejtuar nga presidentit Ramiz Alia, i cili nisi hapjen e vendit qė ka qenė i mbyllur pėr shumė dekada. Fillimisht, nė mėnyrė tė kujdesshme dhe me modesti tė madhe, shqiptarėt e zakonshėm bisedojnė me vizitorėt perėndimorė nėpėr rrugė dhe flasin rreth zemėrimit tė tyre mbi tė ardhmen e programit tė “demokratizimit” tė ndėrmarrė nga Ramiz Alia. Disa shqiptarė flasin pėr protestat e kėsaj pranvere, tė ndodhura nė njė ndeshje futbolli nė Kavajė, qytet i cili ndodhet nė bregdetin e Adriatikut, ku parullat ishin drejtuar kundėr doktrinės staliniste tė Ramiz Alisė, pasardhėsi i Enver Hoxhės, qė e cilėsonin fundin e “dinastisė Hoxha”.
Kjo shfaqet haptas nė dėshmitė e sigurta se nė fillim tė muajit maj, kur Sokol Hoxha, djali i diktatorit, qė vdiq 5 vjet mė parė, i pranishėm nė ceremoninė e hapjes sė shėrbimit telefonik me vendet perėndimore nė hotel “Dajti”, u pėrball me njė grumbull njerėzish qė thėrrisnin nė rrugė “Niku, Niku!” – njė lidhje referuese kjo qė bėhej me diktatorin e fundit tė Rumanisė, Nikolae Ēaushesku. Sokol Hoxha ėshtė drejtor i Postės Shqiptare dhe shėrbimit telefonik (sot Albtelekomi, - shėn. red.). Tirana vlonte me historitė e demonstrimeve, goditjeve dhe konflikteve tė dhunshme nė qytete tė ndryshme gjatė kėtyre pesė muajve tė fundit, por informacioni akoma ishte i kontrolluar rreptėsisht dhe ishte e pamundur tė ndaje faktet nga trillimet.

****
Ndonėse fermat dhe fabrikat e Shqipėrisė tė ngjajnė me ato tė shekullit tė 19-tė, nga takimi i vizitorėve perėndimorė me shqiptarėt del se ata kanė njė nivel tė lartė arsimimi dhe edukimi. Ka njerėz tė moshave 20, 30, 40 apo 50 vjeē, qė tregohet se janė tė mirinformuar rreth ngjarjeve nė ēdo cep tė botės dhe rreth zhvillimeve nė fushat e specialiteteve tė tyre si letėrsia, ekonomia, inxhinieria, megjithėse ata nuk kanė pasur kurrė mundėsi qė tė udhėtojnė jashtė Shqipėrisė.
Shumica prej tyre dėrgoheshin nė stazh pėr tė punuar njė muaj ēdo vit nėpėr kooperativa. “Kjo ėshtė njė farė leje e zakonshme”, - thotė Gramoz Pashko, njė profesor i Ekonomisė nė Universitetin e Tiranės, duke treguar punėn e tij me lopata nė fushė, sė bashku me studentėt e tij gjatė tetorit tė kaluar. “Arti ėshtė vetėm gjysma e qėllimit tė planifikuar pėr punonjėsit e specializuar”, - thotė ai. “Gjithashtu, ne shohim se kanė ndryshuar marrėdhėniet, sidomos tek tė rinjtė studentė”. Nė fakt marrėdhėniet mes gjinive kanė ndryshuar shumė gjatė sundimit komunist nė vendin qė tradicionalisht ka qenė patriarkal. Nė fillim tė shekullit ishte bėrė e zakonshme pėr njė fis qė tė merrte gurėt dhe tė vriste njė femėr qė kishte bėrė tradhti bashkėshortore dhe ku gjakmarrja ishte njė mėnyrė jetese. Nė njė studim tė ri tė titulluar “Femra, Martesa dhe Familja, - tradicionalizmi pėrballė modernizmit nė Shqipėri”, profesor Pashko tregonte se nė tė kaluarėn e afėrt, martesat bėheshin dhe pėrcaktoheshin nga prindėrit dhe “dashuria nė martesė” ishte njė gjė e panjohur.
Nė bazė tė njė vėzhgimi mbarėkombėtar tė bėrė gjashtė vjet mė parė tek 1308 shqiptarė tė testuar, del se dashuria ishte renditur (vlerėsuar) nga 43% e tė anketuarve njė vlerė e jashtėzakonshme nė martesė, e ndjekur nga besnikėria, nė 38.8 pėr qind.
Ngjashmėrisht, vėzhgimi zbuloi se martesat e ndėrmarra nga ēiftet qė janė lidhur qė nė 1960-n janė arritur me dėshirėn e ēiftit, duke shėnuar njė numėr nė rritje tė tyre.
****
Nėn drejtimin e presidentit Alia, ndryshime tė ngjashme kanė ndodhur nė drejtimin publik tė shqiptarėve. Veshjet e fundeve tė shkurta te femrat, pantallonave tė shkurtra dhe xhinseve tek meshkujt, shfaqen gjatė shėtitjeve tė mbrėmjes nga tė rinjtė nėpėr qytete. Tė gjitha kėto ishin tė ndaluara vetėm katėr vjet mė parė. Ngjashmėrisht, nė kundėrshtim me praktikat strikte staliniste tė njė viti mė parė, tashmė fshatarėt lejohet tė shesin, jo vetėm perimet, por edhe shpendė dhe mish tė freskėt jashtė dyqaneve kryesore tė Tiranės dhe autoritetet bashkiake kanė lejuar vendosjen e tezgave nga tregtarėt.

Shkrimi ėshtė publikuar mė 15 maj 1990


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
“Gramoz Pashko pro ndryshimeve, Profesor Luarasi kundėr pluralizmit”

Flasin dy ekspertėt e Ekonomisė dhe Drejtėsisė pėr “New York Times” nė maj tė vitit 1990. Qėndrimet e tyre pėr sistemin


David Binder

“Presidenti Ramiz Alia do tė lėvizė gradualisht nė ndryshimin e sistemit besnik stalinist nė vendin qė u mbyll nga bota pėr katėr dekada”, - shprehen dy nga kėshilltarėt e tij.
“Gjithnjė e mė tepėr Shqipėria do tė pėrpiqet tė ruajė elementėt thelbėsorė tė praktikave tradicionale komuniste, mė shumė sesa ēdo vend tjetėr i Europės Lindore, nė jetėn e tij sociale, ekonomike dhe politike”, - thanė ata nė njė intervistė tė dhėnė sė fundi. “I konsideroj kėto hapa si shumė tė kujdesshme, aq sa nuk do tė krijojnė shqetėsime nė tė ardhmen”, - thotė profesor Gramoz Pashko, ekonomisti i Universitetit tė Tiranės. “Ne jemi kundėr pluralizmit politik”, - thotė Aleks Luarasi, njė profesor i tė drejtės. “Ne nuk do tė lejojnė tė krijohen parti tė tjera politike”, - shprehet ai. Me fjalė tė tjera, Shqipėria ka ndėr mend tė ecė nė rrugėn e vet tė komunizmit, pavarėsisht nga dėshtimi i sistemeve komuniste nė vendet e Europės, thonė dy kėshilltarėt.

Ekonomia, nė gjendje tė mjeruar


Profesor Pashko, 35-vjeēar, thotė se ekonomia shtetėrore shqiptare, tė cilėn diplomatėt perėndimorė e kishin pėrshkruar si tejet mizore, e kishte detyruar qeverinė “Alia” qė tė pranojė pėrfshirjen e disa mekanizmave tė kufizuara tė tregut; ndryshimin (liberalizimin) e ēmimeve pėr disa produkte tė konsumit, ndėrmarrjet e vogla dhe tė reja, industritė e shėrbimeve dhe njė mospėrputhje mė tė madhe nė tė ardhurat personale.
Ndjekėsit e doktrinės marksiste, pasuesit doktrinės marksiste, paguhen kėtu nė njė nivel prej 500-600 lekėsh nė muaj. Monedha vendase ėshtė shkėmbyer kėtu rreth 7 lekė pėr njė dollar, megjithėse nuk ka matje tė fuqisė sė tij blerėse nė ekonominė e centralizuar. Tė gjithė punojnė 48 orė nė javė.
Sipas Pashkos, “njė tjetėr faktor dinamik i ndryshimit tė strukturave tė ekonomisė sė tij ėshtė rėnia deri nė zhdukjen e eksporteve kryesore tė Shqipėrisė drejt tregjeve tė huaja vitet e fundit, pėrfshirė kromin, bakrin dhe nikelin. Eksportet kanė kompensuar vetėm 10% tė prodhimit kombėtar bruto, por janė jetėsore pėr zhvillimin.
Zoti Pashko thotė se forca orientuese mė e madhe pėr ndryshimit ėshtė trysnia demografike e njė popullsie qė ėshtė duke u shtuar me 2% nė vit, niveli mė i lartė nė Europė. “Problemi mė i madh ėshtė tė gjesh punė pėr mė shumė se 70 mijė persona ēdo vit, tė cilėt hyjė nė tregun e punės”, - thotė ai, duke shtuar se Kushtetuta garanton njė punė pėr tė gjithė ata shqiptarė qė janė tė rritur.
Deri tani, Shqipėria e ka pėrballuar kėtė problem duke u kacavjerrė te krahu i lirė i punės, i pamekanizuar, veēanėrisht nė sektorin e bujqėsisė.

Ndarja me trashėgiminė Hoxha

Kur ishte zbuluar se planet e presidentit Alia pėrfshinin elementėt e tregut tė lirė dhe
lejimin e njė marrėveshjeje pėr investimet e huaja, kėtu, drejtpėrsėdrejti u hodhėn poshtė politikat e ashpra tė Enver Hoxhės, udhėheqėsit kohėgjatė qė vdiq nė vitin 1985, tė drejtuara tani nga pushteti i zotit Alia, zoti Pashko u pėrgjigj: “Le tė themi se tani ngjarjet janė nė evoluim”.
Shqiptarėt hezitojnė tė diskutojnė pėr rolin e ish-udhėheqėsit kėtu dhe thonė se ai e kishte nisur mirė si njė drejtues i partizanėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Zoti Pashko, duke iu referuar trashėgimisė Hoxha, thotė: “Ne shpėrfillėm infrastrukturėn dhe ngritjen e ndėrmarrjeve tė vogla. Ne kemi nevojė tė ndryshojmė. Ne i dimė problemet. Pėr shembull, ndėrmarrjet qė janė jo eficiente, ne duhet qė t’i lėmė tė mbyllem. Nė kėtė vend do tė ketė njė lloj inflacioni, por shteti do tė duhet tė kontrollojė ēmimet”.
Profesor Luarasi, i cili ka qenė duke punuar deri nė shkurt pėr rishikimin e Kodit Penal, thotė se ndryshimet ishin kuptuar nė qėndrimet e komunitetit ndėrkombėtar rreth tė drejtave njerėzore nė pėrgjithėsi. Profesori 49-vjeēar thotė se “kategoritė e tė drejtave tė njeriut, nė tė cilat Shqipėria ėshtė duke bėrė ndryshime, pėrfshijnė lirinė e besimit, tė lėvizjes dhe tė fjalės.
Liria e tė mbledhurit (grumbulluarit), tashmė ėshtė lejuar me Kushtetutė, por ai paralajmėroi se kjo nuk pėrfshin tė drejtėn pėr krijimin e lėvizjeve politike opozitare. Nė mbyllje, “Kodi Penal duhet tė zbatohet, si njė ngushėllim i fundit”, - thotė ai.

Shkrimi ėshtė publikuar mė 25 maj 1990
Titulli ėshtė redaksional


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
“New York Times” : Shqiptaret e ambasadave donin te iknin ne SHBA


Refugjatėt shqiptarė qė u larguan nga vendi i tyre thanė sot se ata shpresojnė nė guximin e tyre pėr tė inkurajuar mė tepėr bashkėpatriotėt e tyre qė tė rezistojnė ndaj vijės sė ashpėr komuniste nė Shqipėri. Por shumė nga ata pranojė se arratisja e tyre, me sa duket, do tė sjellė probleme pėr njerėzit qė lanė pas dhe disa thonė se “janė tė frikėsuar se tė afėrmit e tyre mund tė pėrballen me dhunė”.
“Unė mendoj se ata po largohen se kanė njė kohė tė vėshtirė”, - thotė njė vajzė, e cila ėshtė nė mes tė 4500 personave qė ndodheshin nė bordin e anijes sė nisur pėr nė Itali dhe Francė. Ajo ishte larguar tė premten pasi kishte marrė strehim nė njė nga ambasadat perėndimore nė kryeqytetin shqiptar.
Por njė grua qė punonte nė njė fabrikė kėpucėsh, shton se as ajo dhe as bashkėshorti ndienin keqardhje nė kėtė moment rreth vendimit qė kishin marrė pėr t’u larguar drejt Perėndimit sė bashku me djalin e tyre 3-vjeēar. “E ardhmja e fėmijės tonė ėshtė nė pikėpyetje. Ne nuk do ta lėmė atė qė tė rritet kėtu”, - thotė gruaja.
Dita e parė e lirisė
Pėr mė shumė se 800 shqiptarė qė janė stacionuar nė Itali, kjo ėshtė dita e parė e lirisė, qė po ecėn pas kangjellave tė mbyllura tė njė depoje ushtarake, gjysmė tė shkatėrruar, e cila ndodhet jashtė portit tė Adriatikut. Kushtet ishin raportuar tė njėjta pėr 3100 tė tjerėt qė kishin gjetur njė strehė nė Ambasadėn e Gjermanisė Perėndimore dhe nė vagonėt e trenave, tė cilėt mė vonė do tė niseshin nė destinacionin e pritjes nė Gjermani.
Ministri i Jashtėm francez tha se njė anije qė mban rreth 550 shqiptarė do tė ankorohet nė Marsejė tė dielėn. “Anija ishte planifikuar tė vinte sot, por e kishte ndėrprerė udhėtimin pasi njė grua shtatzėnė ishte sėmurė dhe e kishin dėrguar drejt Italisė”, - thotė agjencia e lajmeve France Press. Njė aeroplan qė mbante nė bord 56 shqiptarė arriti sot nė Varshavė, ndėrsa 39 tė tjerė fluturuan nga Tirana drejt Budapestit. Asociated Press raportoi se mė shumė se pesė shqiptarė udhėtuan nga Budapesti nė kryeqytetin bullgar, nė Sofje.
Realitete tė zymta
Pasi ishin marrė tė dhėnat pėr tė gjithė ata qė ishin arratisur nė shenjė revolte ndaj qeverisė staliniste, nė vendin e vetėm tė mbetur nė Europėn Lindore, shqiptarėt qė ishin transportuar nė Itali ishin zgjuar nė mėngjes tė gjithė nė radhė, ku u lexohej nė fytyrė njė realitet i zymtė i njė jete tė re. Shqetėsimi rreth rrezikut qė u kanosej kushėrinjve tė tyre nė Shqipėri ishte i pranishėm nė refuzimin e tyre pėr tė dhėnė identitetin e tyre tė vėrtetė. Hezitimi i tyre tė premten ishte gjėja mė e vogėl. Shqetėsimet u shtuan kur disa tregonin histori pushkatimesh dhe rrahjesh tė personave qė ishin sė bashku me ta nė pėrpjekjet e kota pėr t’u kacavjerrė dhe pėr tė hyrė brenda ambasadave.
Nga tė ardhurit e rinj kishte gjithnjė e mė shumė tė sėmurė sot dhe dy grupe prej tyre kishin qenė nė spital pėr tė marrė ndihmėn mjekėsore. Ata u trajtuan me ilaēe pėr sėmundjet dhe plagosjet qė kishin.
Prefekti i Brindizit thotė se “ėshtė e sigurt se refugjatėt duhet tė kenė qėndruar nė kamp mė shumė sesa ditėt qė ishin planifikuar. Disa janė nė kushte tė vėshtira nga ato qė kishin nė fillim. Gjithashtu, Kryqi i Kuq Italian njoftoi se njė qendėr e re, qė do tė shėrbejė pėr mė shumė se 300 persona, ėshtė duke u hapur sė shpejti dhe do tė ofrojė shėrbim tė specializuar dhe trajtim mjekėsor.
Shqiptarėt ishin ushqyer mirė pėr herė tė parė, ndonėse i kishin gostitur nė drekė me mish viēi tė freskėt dhe makarona tė konservuara, qė shpėrndaheshin me shporta nė varkėn e ushtrisė. Por ata vazhdonin tė ishin tė palarė dhe tė parruar sepse kishte problem me ujin. Dhe meqė ata refuzonin detajet rreth identitetit tė tyre pėr nėpunėsit ushtarakė tė ngarkuar pėr regjistrimin e tyre, kjo e bėnte tė qartė se dalja nė krye tė punės ishte e ngatėrruar dhe e gjatė. Pjesa mė e madhe e tyre ishin tė rinj dhe kishte njė pėrzierje nė miredukimin e tyre, i cili ishte i varfėr nė shkrimin dhe shqiptim.
Pothuajse tė gjithė thoshin se qėllimi pėrfundimtar ishte tė shkonin nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Kanada, ose nė Australi. Por punonjės ose intelektualė, ku kishte edhe tė njohur, nuk ishin tė gatshėm qė tani tė bėnin njė kapėrcim nga bota e tyre e vogėl pėr t‘u integruar nė jetėn moderne, pasi ajo nga brenda ishte njė shoqėri fshatare, e dhunshme dhe obsesive.
Megjithatė, ata janė tė gatshėm ta bėjnė kėtė udhėtim. Njė burrė me profesion mekanik, thotė se dėshiron tė jetojė nė Itali, por synimi e tij ėshtė qė tė arrijė nė Shtetet e Bashkuara. “Kjo nuk do tė thotė se nuk i pėlqejnė italianėt, por se dėshiron tė shkojė sa mė larg Shqipėrisė qė tė jetė e mundur”.
Tė shikosh Perėndimin
Si tė tjerėt, ai, nė tė shumtėn e kohės sorollatet rreth oborrit tė depos. Shumė tė tjerė janė grumbulluar pėr tė marrė kėpucė, pantallona, bluza dhe rroba tė brendshme qė ushtarėt shpėrndanin, ndėrsa disa tė tjerė akoma ishin ngulitur pėrpara njė ekrani tė madh televizori dhe po shikonin njė film perėndimor.
Zoti Mazzitello thotė se kėrkesat kryesore tė tyre ishin cigare, pulla postare pėr letrat qė do tė dėrgonin, karta telefonike qė tė lidheshin me njerėzit e tyre nė shtėpi. Njė i ri, qė kishte arritur tė lidhej me njė shok nė Tiranė, tha se “qyteti ishte nė qetėsi dhe se ambasadat perėndimore ishin mbyllur pėr t’u pastruar”. Njė burrė, qė kishte bėrė njė telefonatė me Tiranėn, u shpreh se njė shok i tij i kishte thėnė se “tė moshuarit kishin njė opinion tė keq pėr ne tė larguarit, ndėrsa tė rinjtė kishin lėshuar thirrjet: Iu lumtė, iu lumtė!”


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Si udhėtuan 51 shqiptarėt e ambasadave me avionin e Havelit


PRAGĖ - “51 shqiptarėt qė kėrkuan strehim nė Ambasadėn e Ēekisė nė Tiranė nė kryeqytetin shqiptar, udhėtuan drejt Pragės qė nė mėngjes herėt, pasi ata kanė tė garantuar strehimin politik”, - thanė burimet zyrtare kėtu dhe nė Tiranė. Tė 51 personat janė pjesė e 6 mijė shqiptarėve qė janė grumbulluar dhe kanė hyrė brenda duke thyer dyert e ambasadave nė Tiranė nė javėt e fundit qė tė shpėtojnė nga qeveria e fundit staliniste nė Europėn Lindore.
Udhėtim me avionin e Havelit
Zyrtarėt e Ministrisė sė Jashtme tė Ēekosllavakisė thanė tė hėnėn vonė se 51 shqiptarėt e ambasadės nė Tiranė kanė qenė pajisur me pasaportė dhe ishin lejuar tė largoheshin nga vendi. Shqipėria ka premtuar se tė gjithė atyre qė tani janė nė ambasadat e huaja do t’u jepen pasaporta. Qeveria e Pragės dėrgoi njė avion Tupolev-154, i pėrdorur nga presidenti Vaclav Havel, pėr tė marrė tė gjithė refugjatėt, 49 burra dhe 2 gra.
“Zėvendėsministri i Jashtėm i Ēekosllavakisė, Vojtech Wagner, tha se veshje dhe pak para ishin siguruar pėr emigrantėt”, - raportonte agjencia shtetėrore e lajmeve.
Pasi mbėrritėn kėtu, shqiptarėt dukeshin tė lodhur prej udhėtimit me avion. Shumica prej tyre dukeshin sikur tė ishin nė fillimet e shekullit XX, me veshje tė shkujdesura si kėmisha me krahė tė shkurtra ose bluza. Njeriu i parė qė po zbriste nga avioni mbante njė fotografi tė Presidentit Havel.
Shqiptarėt refuzonin t’iu pėrgjigjeshin pyetjeve tė gazetarėve. Ata u vendosėn nė njė autobus tė siguruar nga qeveria qė do t’i orientonte te vendi i porositur pėr t’u akomoduar. Zoti Wagner tha se shumica e tyre nuk do tė qėndrojnė gjatė. “Se ēfarė do tė ndodhė mė vonė, nuk mund tė them gjė, sepse me pėrjashtim tė dy prej tyre, tė gjithė dėshirojnė tė shkojnė dikund tjetėr”, - citonte njė agjenci fjalėn e tij. Shumica e shqiptarėve janė shprehur pėr tė shkuar nė Australi, Shtetet e Bashkuara ose vendet e tjera tė Europės Perėndimore. ( “Nė Uashington, zėdhėnėsi i Departamentit Amerikan tė Shtetit, Richard Boucher, tha se ai nuk kishte informacione rreth kėrkesave pėr tė udhėtuar nė SHBA dhe nuk ka komente nga politika amerikane nėse do tė ketė tė tilla kėrkesa”, - raportonte “The Associated Press”. Nuk ka njė Ambasadė tė Shteteve tė Bashkuara nė Tiranė).
Ata kėrkonin azilim. Disa u ishin shmangur plumbave tė policisė dhe kishin kėrkuar strehim qė mė 28 qershor. Autoritetet shqiptare premtuan tė shtunėn se do tė jepnin lejet e udhėtimit.
Era e ndryshimeve
Udhėheqėsi komunist shqiptar, Ramiz Alia, ka nisur kėtė vit tė bėjė disa ndryshime tė kujdesshme ekonomike nė pėrpjekjet qė tė pėrmirėsojė dhe rrisė standardet e jetesės, duke krijuar lehtėsira pėr punonjėsit dhe fermerėt. Pėr 45 vjet me radhė, udhėtimi jashtė Shqipėrisė ka qenė edhe virtualisht thuajse i pamundur. Por, udhėheqėsit shqiptarė kanė filluar tė shtrijnė lidhjet jashtė vendit qė nė vitin 1985 dhe ata sė fundi kanė nisur tė zbatojnė reformat.
Njė paketė me rregulla tė reja, qė ka hyrė nė fuqi tė martėn e kaluar, i jep tė drejtė shtetit qė tė japė pasaporta pėr tė gjithė ata qė kanė moshė mbi 16 vjeē. Rreth 3 mijė veta qė kėrkuan azilim kanė qenė tė vendosur nė Ambasadėn e Gjermanisė Perėndimore nė Tiranė. Hanns Schumacher, zėdhėnėsi i Ministrisė sė Jashtme tė Gjermanisė Perėndimore, tha nė Bon se njė i dėrguar i Kombeve tė Bashkuara ishte paraqitur te ambasadat e Shqipėrisė nė Gjermaninė Perėndimore, Itali, Francė dhe Greqi, pėr tė bėrė bisedime me qeverinė shqiptare.
Nė pėrfundim, janė marrė tė gjithė shqiptarėt nė ambasadat e Ēekosllavakisė, Gjermanisė Perėndimore, Hungarisė dhe Francės, ndėrsa rreth 1000 janė nė Ambasadėn e Italisė dhe 30 tė tjerė nė Ambasadėn e Greqisė.
Zyrtarėt perėndimorė kanė shprehur pakėnaqėsinė se autoritetet shqiptare nuk u kanė siguruar atyre lejen qė tė udhėtojnė dhe nuk kanė garantuar nevojat minimale pėr kujdesjen e refugjatėve. Por ambasada ėshtė tejmbushur me emigrantė qė flenė nėpėr korridore dhe nė kopsht, nė kushtet qė pėrshkruhen nga diplomatėt si tejet skandaloze.
Ministri i Jashtėm francez nė Paris tha se procedurat e pajisjes me pasaporta pėr 550 emigrantėt nė ambasadėn e saj nė Tiranė janė duke ecur me shpejtėsi. Ai thotė se “shpresojmė se ato do tė jenė tė pėrfunduara deri nga fundi i ditės”.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Si u prish imazhi i shqiptarėve pėr njė muaj nė Paris

Kur 543 refugjatėt shqiptarė udhėtuan me anije nė Marsejė muajin e kaluar, shumė prej tyre dukeshin tė gėzuar se ishin nė Francė a ngaqė po kėndonin himnin kombėtar tė vendit tė tyre. Tani, disa ngrihen dhe ata kėndojnė “Flamuri me yjet qė ndriēon”. “Amerika, Amerika”, - thoshte Arben Ahmeti, njė 24-vjeēar trupmadh, nė njė anglishte qė i ngecte teksa e ndiqnin njė duzinė kokash nė kor. “Ne vijmė nga Shqipėria dhe duam tė shkojmė nė Amerikė. Jo nė Francė. Franca O.K., por unė shkoj nė SHBA. Saimir Shima, njė shofer 23-vjeēar, ishte gjithashtu nė mesin e 4500 refugjatėve qė u lejuan tė largoheshin nga Shqipėria nė mesin e muajit korrik. “Gjithė jetėn time kam dėgjuar “Zėrin e Amerikės” teksa fliste rreth tė drejtave tė njerėzve dhe demokracisė”, - thoshte ai pėrmes njė pėrkthyesi. Mė tej, ai shprehej: “Nėse unė nuk shkoj nė Amerikė, preferoj tė kthehem mė mirė nė Tiranė, nė kryeqytetin shqiptar”.
Tė gjithė dėshirojnė SHBA-tė
Por rruga drejt Shteteve tė Bashkuara ėshtė e mbushur me pengesa. Refugjatėve u ėshtė ofruar azilimi kėtu dhe vetėm ata qė janė me kushėrinj nė Amerikė kanė shumė shanse qė tė shkojnė atje. “Nuk ka ndonjė tė dhėnė se kėta djem kanė qenė tė persekutuar”, - tha njė zyrtar amerikan. “Ata pikėrisht kėtė dėshirojnė”.
Megjithatė, shumė prej tyre janė tė paduruar qė tė largohen nga Franca. Tė mėrkurėn rreth 50 tė rinj shqiptarė, tė strehuar nė njė shkollė kėtu, demonstruan para Ambasadės sė Shteteve tė Bashkuara nė Paris. Policia u detyrua tė qėndrojė gjatė gjithė natės jashtė. Tre prej tyre u morėn nga zyrtarėt amerikanė sot dhe u dhanė formularėt pėr tė plotėsuar tė gjitha tė dhėnat. “Ne jemi 24 orė pa gjumė, pa pirė ujė apo cigare dhe pa ngrėnė”, - thotė Roland Qirjako, qė pret autobusat pėr t’u kthyer nė Emance, rreth 60 milje larg, nė perėndim tė Parisit.
“Pse ne jemi duke e kėrkuar kėtė? Ne qė nė Shqipėri kemi menduar Amerikėn. Franca ėshtė vetėm njė ndalesė, ndonėse Franca i lejoi refugjatėt qė tė vinin dhe tė qėndronin kėtu. Ndėrsa 3200 tė tjerė ishin mbledhur nė Ambasadėn e Gjermanisė Perėndimore dhe 810 kishin hyrė nė ambasadėn italiane. Mė shumė se 500 zgjodhėn misionin francez nė Tiranė si “ēelėsin” pėr te liria e tyre. Parisi, pastaj bashkėrisht Boni dhe Roma, nė mėnyrė urgjente i kėrkuan Shqipėrisė qė tė jepte pėr ta lejet e udhėtimit.
“A ėshtė kjo demokraci?
Pas pritjes sė ngrohtė nė Marsejė, refugjatėt, pėrkohėsisht, u shpėrndanė nė kampet e ushtrisė dhe shkolla. Plani ishte qė pastaj atyre t’u jepeshin shtėpi, punė dhe kurse trajnimi dhe gjuhe, pėr tė lehtėsuar integrimin e tyre brenda nė shoqėrinė franceze. Por, nė kėtė pikė, shfaqej problemi i Amerikės.
Ndėrsa rreth gjysma e refugjatėve kanė zgjedhur qėndrimin nė Francė, njė grup i vendosur tashmė nė Mourmelon ishte kthyer nga policia pas qėndrimit prej gati dy javėsh para Ambasadės sė SHBA-sė nė Paris. “Ėshtė e drejta jonė”, - thoshte njė refugjat nga grupi pėr televizionin francez. “A nuk kemi njė tė drejtė? A ėshtė kjo demokraci?”
Rreth 60 djem tė rinj, qė strehoheshin nė njė shkollė nė Emance, u larguan nė vende tė ndryshme nė Francė, por 70 tė tjerė vendosėn tė prisnin dhe pak kohė pėrgjigjen nga Ambasada e SHBA-sė. Planet pėr mbylljen e kėtij kampi tė pėrkohshėm javėn e fundit ishin shtyrė. Ndėrkohė, janė paralajmėruar plane tė reja pėr lėvizjen e tyre pas ditės sė martė.
Zhgėnjimi nga shqiptarėt
Ēuditėrisht, zyrtarėt francezė janė duke u treguar tė paduruar. Nė Itali rreth 500 shqiptarė kanė deklaruar se duan tė shkojnė nė SHBA, por ata nuk kanė protestuar. Nė Gjermaninė Perėndimore zyrtarėt amerikanė thanė se vetėm 6 refugjatė deri tani kishin aplikuar pėr viza.
Por nė Francė, kėnaqėsia e mirėpritjes sė njė muaji mė parė ishte prishur shumė shpejt. Ata refuzojnė tė gjitha rregullat”, - thotė shefi i Komisariatit tė Policisė nė Emance. “Ata refuzojnė tė lajnė dhe pastrojnė dhomat e tyre, sepse thonė se nė Shqipėri kėto punė i bėjnė gratė”. “Gjithashtu, neve na kanė mbėrritur ankesa edhe nga komuniteti kėtu rreth vjedhjeve tė vogla dhe ngacmimeve tė vajzave. Ata kanė njė problem pėrsa i pėrket shoqėrimit me persona tė tjerė.
Megjithatė, policėt bėnin roje nė hyrjet e shkollave, pėrreth pallatit tė Montlieut, ndonėse refugjatėt ishin tė lirė tė vinin dhe shkonin.
“Bota u detyrohet diēka atyre”
Njė oficer i ri, i ngarkuar nga kontigjenti i marinės qė tė kujdeset pėr ushqimin e refugjatėve, tha se vetėm katėr prej tyre kanė mbaruar njė kurs nė frėngjisht qė ėshtė organizuar kėtu”. “Ata mendojnė se bota u detyrohet diēka atyre. Ata mendojnė se Amerika do t’u japė gjithēka. Ata janė nė hall. Por, pėr momentin dhe sė fundi, ėndrra e tyre pėr Amerikėn mbetet e paprekur”, - thotė ai.
Arton Kelmendi, njė mekanik 25-vjeēar, ishte pyetur nga njė vizitor nėse “ai mendonte se rrugėt e saj janė tė shtruara me flori. “Jo”, - ishte pėrgjigjur ai nė moment. “Unė mendoj se rrugėt e Amerikės janė tė shtruara me demokraci”. “Babai im kaloi 10 vjet tė jetės nė burg nė Shqipėri. Unė jam i lirė”.
Shumė refugjatė gjithashtu flisnin duke shpresuar nė ndihmėn qė atyre u ishte premtuar nga shqiptarėt nė SHBA, veēanėrisht nė Ēikago, Detroit, Boston, Filadelfia dhe Nju Jork. “Ndodhen vetėm pak shqiptarė nė Francė”, - tha Ahmeti. “Ata nuk janė organizuar qė tė na ndihmojnė ne”.
I lidhur me atdheun
Por njė refugjat, Voltan Fishta, njė student 22-vjeēar qė mėson pėr frėngjisht nė Shqipėri dhe qė pėrkthente pėr shokėt e tij tha se “ka planifikuar tė qėndrojė nė Francė”. “Unė dėshiroj tė jem sa mė i lidhur tė jetė e mundur me Shqipėrinė”, - deklaron ai. Pėrfundimisht, kishte shumė shqiptarė qė ishin ngrehur pėr tė fluturuar drejt SHBA-sė. Zyrtarėt amerikanė nė Paris kanė premtuar se nėse formularėt janė marrė mė 27 gusht, aplikantėt do tė marrin pėrgjigjen deri mė 12 shtator. “Por miratimin pėrfundimtar pėr vizė do ta presin pas 7 apo 8 muajsh”, - thotė zyrtari.
Pėr momentin, edhe zoti Fishta ėshtė i informuar pėr lajmet se nė tė ardhmen mund tė ketė edhe ardhje tė tjera tė shqiptarėve. “Largimi ynė nuk nėnkupton se regjimi i Tiranės do tė hapet”, - thotė ai. Ai (regjimi, - shėn. red.) thyhet nga presioni i jashtėm, por ėshtė gjėja mė e vėshtirė qė mund tė ndodhė ndonjėherė. Regjimi do tė pėrpiqet tė mos e lejojė qė tė ndodhė kjo.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Si u pėrleshėn antikomunistėt me enveristėt nė Nju-Jork, kur fliste Ramiz Alia nė OKB


Udhėheqja e Shqipėrisė, me njė ndėr qeveritė komuniste tė fundit me linjėn mė tė ashpėr, ka pėrfunduar serinė e bisedimeve me Shtetet e Bashkuara pėr tė vendosur marrėdhėniet diplomatike pas njė ndėrprerjeje 51-vjeēare. Njė fakt i tillė ėshtė thėnė sot nga shefi i delegacionit tė Shqipėrisė nė Kombet e Bashkuara. “Ne i kemi shtrėnguar duart”, - tha Bashkim Pitarka. “Ne jemi gati dhe jemi duke pritur pėrgjigjen. Jemi duke pritur miratimin pėrfundimtar nga Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Ne jemi gati t’i nisim nesėr”, - deklaroi ambasadori Pitarka. Qėndrimi i tij vjen meqenėse Presidenti i Shqipėrisė, Ramiz Alia, u shfaq sot nė fjalimin e tij pėrpara Asamblesė sė Pėrgjithshme tė Kombeve tė Bashkuara, ku bėnte thirrje pėr t’i dhėnė fund vetizolimit tė vendit tė tij. Njė zėdhėnės i Departamentit tė Shtetit tha se vendosja e marrėdhėnieve diplomatike ka shenja premtuese, megjithėse ato mund tė kėrkojnė disa javė pėrpara se tė bėhet miratimi i tyre. Shtetet e Bashkuara kanė qenė tė gatshme tė vendosin marrėdhėniet diplomatike me Shqipėrinė pėr disa vjet. Por, oferta ishte refuzuar deri kėtė vit, kur Shqipėria po i jepte fund izolimit tė tij si pasojė e kolapsit tė komunizmit kudo nė Europėn Lindore.
Kushtet, tė fiksuara nė vitin 1945
Zyrtarisht, Shtetet e Bashkuara i ndėrprenė marrėdhėniet me Shqipėrinė nė qershor tė vitit 1939, pas invazionit dhe pushtimit tė vendit nga Italia. Nė vitin 1945, Shtetet e Bashkuara e kushtėzuan rifillimin e marrėdhėnieve diplomatike me zgjedhjet e lira dhe njohjen e marrėveshjeve tė paraluftės. Ata dėrguan njė mision nė Tiranė atė vit qė tė ndjekė problemin. Por, nė vitin 1946, sipas Departamentit tė Shtetit, qeveria e re komuniste kėrkoi mbylljen e misionit. Prillin e kaluar presidenti Alia tha nė Komitetin Qendror tė drejtuar nga Partia Komuniste se ai ėshtė i gatshėm qė tė vendosė lidhje diplomatike me Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimin Sovjetik.
Marrėdhėniet diplomatike me Bashkimin Sovjetik u ndėrprenė 30 vjet mė parė, kur Shqipėria u bė palė me Mao Zedong kundėr Nikita Krushovit, tė cilat u mbyllėn nė korrik tė atij viti.
“Bisedimet midis zyrtarėve tė Departamentit tė Shtetit dhe Shqipėrisė nisėn nė Nju-Jork dhe Uashington pas njoftimit nė prill”, - tha Pitarka. Ai u shpreh se “vendi i tij ėshtė i kėnaqur me rezultatet e bisedimeve”. Pitarka tha se Shtetet e Bashkuara nuk kanė vendosur kushte nė rinisjen e lidhjeve diplomatike.
Presidenti Alia erdhi nė pushtet nė vitin 1985, pas vdekjes sė Enver Hoxhės, i cili sundoi Shqipėrinė pėr katėr dekada me radhė. “Ai ka lėvizur ngadalė drejt ndryshimit tė politikave autoritare nė vend”, - thonė zyrtarėt amerikanė.
Nė fjalimin e tij pėrpara Asamblesė sė Pėrgjithshme sot, presidenti tha se “Shqipėria shpreson tė bėhet pjesėmarrėse nė takimin e “Samitit Lindje-Perėndim”, qė mbahet nė Paris nė muajin nėntor dhe do tė mirėpresė vendosjen e marrėdhėnieve tė ngushta me fqinjėt e tij europianė”.
Ai tha se vendi i tij dėshiron tė bashkėpunojė me Konferencėn pėr Sigurinė dhe Bashkėpunimin nė Europė, e pėrbėrė nga 35 shtete europiane, SHBA-tė e Kanadaja.
Zoti Alia tha se synimet pėr eliminimin “e ndarjes sė Europės brenda blloqeve dhe sferave tė influencės” kėrkon mbėshtetje tė sinqertė pėr vendin e tij.
Alarmi pėr ndėrhyrje
Por, ndėrsa udhėheqėsi shqiptar duket i gatshėm tė ndėrtojė urat e bashkėpunimit me vendet e tjera, ai ka paralajmėruar kundėrshtimin pėr ndėrhyrjet nė ēėshtjet e brendshme tė Shqipėrisė. “Arroganca, e frymėzuar nga politika e fortė, - tha ai, - e cila ėshtė reflektuar nė vazhdimėsi tė pėrpjekjeve pėr modeleve tė ndryshme, standardeve dhe skemave tė zhvillimeve politike dhe sociale dhe tė tjera, nuk janė kapėrcyer ende.
Zoti Pitarka tha sėrish se “presidenti nuk la tė nėnkuptohet se Shqipėria nuk ėshtė duke ndryshuar. Ne duhet tė shkojmė drejt proceseve tė shėndosha demokratike”, - tha ai.
Shqipėria, e cila ka njė popullsi aktuale me 3.3 milionė banorė, e ka shpallur pavarėsinė nė vitin 1912, pas mė shumė se katėr shekujsh sundimi nga Turqia.
Demonstruesit shqiptarė jashtė selisė sė Kombeve tė Bashkuara, qė ishin grumbulluar tė protestonin kundėr fjalimit tė presidentit Ramiz Alia (shėn. red.), u konfliktuan nė mesnatė me bashkatdhetarėt e tyre qė kishin ardhur pėr tė mbėshtetur dhe brohoritur pėr presidentin shqiptar. Policia, e cila nuk bėri arrestime, mbylli hyrjen brenda selisė sė Kombeve tė Bashkuara pėr gjysmė ore pasi ndodhi incidenti.

Artikulli ėshtė publikuar nė “New York Times” mė 29 shtator 1990
Titulli ėshtė redaksional


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Pėrse Kavaja u kthye nė simbolin e antikomunizmit

Reportazh i pėrgatitur nga gazetari amerikan nė nėntorin e vitit 1990, kur qyteti nė Shqipėrinė e Mesme u kthye ndėr vatrat e rezistencės. Demonstratat dhe survejimi i gazetarėve tė huaj. Zhvillimet nė Tiranė dhe nė rrethet e tjera tė vendit dhe skem


Kur njėri nga moria e automjeteve tė huaja, qė janė lejuar tė qarkullojnė nė kėtė vend, kaloi pėrmes kėtij qyteti industrial tė pistė, njerėzit qė po ecnin nė kėmbė nė rrugėn kryesore i kishin ngritur gishtėrinjtė e tyre nė formėn V.
Shenja e V-sė ėshtė njė ndėr mėnyrat, tė cilėn shoferėt e kamionėve e shpjegonin me qėndrimin mospėrfillės ndaj Partisė sė Punės, e cila ka qeverisur vendin pėr 46 vitet e fundit dhe tani duket se ėshtė duke humbur dukshėm forcėn e kontrollit.
Nė muajt e fundit, njerėzit e kėtij qyteti me 20 mijė banorė, qė ndodhet 18 milje nė jugperėndim tė Tiranės, e kanė kthyer Kavajėn nė njė vatėr tė fortė tė demonstratave antikomuniste.
Tė shtėna dhe linēime
Kishte protesta nė mars, nė qershor dhe sėrish nė korrik. Demonstrata e korrikut ku, sipas njė tė riu vendali, morėn pjesė 5 – 10 mijė persona, shėnoi njė rritje tė dhunės, ku njė burrė u qėllua pėr vdekje nga forcat e sigurisė dhe njė punonjės policie u vra nga turma.
“Qytetarėt e Kavajės i urrejnė komunistėt”, - tha njė djalė i ri. Qė nė fillim tė janarit, ka patur edhe demonstrata dhe pėrplasje tė tjera mė tė mėdha nė qytetin verior tė Shkodrės dhe nė kryeqytet (Tiranė).
Tė marra sė bashku, nė kėndvėshtrimin e shqiptarėve dhe tė diplomatėve tė paktė perėndimorė tė akredituar kėtu, kėto ngjarje e pėrfshijnė Shqipėrinė nė rrugėn qė ndėrmorėn nė vitin 1989 edhe vendet e tjera tė Europės Lindore, tė cilat janė nė kulmin e kolapsit me qeveritė e tyre komuniste.
Nė ndryshim nga rrethanat nė vendet e tjera, Shqipėria tani ėshtė pėrfshirė nė hapa tė pashkelura, me njė pėrkeqėsim tė ekonomisė, me njė pakėsim tė mallrave tė konsumit dhe, nė kėto katėr muajt e fundit, me njė frikė tė dukshme tė njerėzve pėr shtim tė forcave tė sigurisė, tė quajtura “Sigurimi”
Procesi i demokratizimit
Qė nė pranverėn e kaluar, qeveria e presidentit Ramiz Alia, i cili drejtonte gjithashtu edhe Partinė Komuniste, e njohur formalisht si Partia e Punės sė Shqipėrisė, ka bėrė pėrpjekje qė t’i pėrmbahet linjės, me njė program tė matur dhe gradual masash politike dhe ekonomike qė njihen me emrin “demokratizim” nė vendin me tė varfėr tė Europės.
Bujqit qė mblidheshin nė kooperativa me 30-50 punonjės, tani janė lejuar qė tė kultivojnė nė ngastra toke private dhe tė shesin perime dhe mish nė tregjet e hapura. Pėr herė tė parė qytetarėt janė lejuar tė udhėtojnė kudo dhe nė katėr muajt e fundit mė shumė se 25 mijė veta kanė ikur, pjesa mė e madhe e tyre, nė mėnyrė tė qėllimshme, janė larguar pėr tė mos u kthyer.
Nė bazė tė dekretit zyrtar, njerėzit janė tė lejuar tė ndjekin ritet fetare privatisht nė shtėpitė e tyre, njė liri kjo e ndaluar kur qeveria e kishte deklaruar Shqipėrinė njė shtet ateist dhe kishte mbyllur tė gjitha kishat dhe xhamitė qė nė vitin 1967.
Kėtu nė Kavajė, kristianėt kanė nisur tė paralajmėrojnė protestat publike qė nė fillimet e verės sė kaluar dhe gjatė demonstratės sė korrikut lėshuan parulla antikomuniste kundėr oficerėve tė Sigurimit qė ishin infiltruar nė radhėt e protestuesve, duke penguar ata qė ishin nė krye tė lėvizjes.
Vendi i kundėrshtive
Qė nga malet e larta tė tij, tė cilat mbulojnė 2/3 e tokės deri te fushat e ngushta pėrgjatė bregdetit tė Adriatikut, Shqipėria nė vjeshėn e vitit 1990 ishte njė vend me shumė kontraste tė mprehta sociale, madje me kundėrshti:
*Nė fushat, ku nuk ka makineri bujqėsore, gratė punojnė me mjete krahu si lopata dhe kazma, ndėrsa nė hotel “Dajti” nė kryeqytet tani ka njė pajisje pėr kartat e kreditit dhe njė faks.
*Nė Universitetin “Enver Hoxha” nė Tiranė, njė disko ofron muzikė ēdo tė shtunė nė mbrėmje, ndėrsa studentėt akoma janė tė instruktuar me njė edukatė komuniste tė bazuar nė parimet e Stalinit. Sipas njė gjykimi nė bazė tė njė numri bisedash tė sinqerta, shumė, ndoshta shumica e 4 mijė studentėve, dėshirojnė tė largohen nga Shqipėria. Akoma kishte studentė qė kishin zotėruar nė mėnyrė tė plotė dhe tė bindur tė gjithė linjėn e Partisė Komuniste, tė cilėn e shprehnin me tė huajt se “Marksi, Lenini dhe Stalini janė njė”
*Njė statujė e Stalinit qėndron akoma nė rrugėn kryesore tė Tiranės. Njė pikturė e Stalinit mbizotėron nė sheshin kryesor tė qytetit malor tė Pukės. Kėtu ka njė qytet qė mban emrin e tij. Por skulptura e Stalinit qė qėndronte nė pjesėn e poshtme tė qytetit tė Shkodrės ėshtė zhvendosur nga autoritetet komuniste verėn e kaluar, pasi protestuesit e ēmontuan nė demonstratėn e muajit janar.
Shteti i tė Drejtave tė Njeriut
Gjendja e tė Drejtave tė Njeriut nė Shqipėri paraqitet gjithashtu me kontraste, ndonėse qeveria ka kėrkuar qė tė pranohet nė Konferencėn pėr Sigurinė dhe Bashkėpunimin nė Europė. Ndėrsa nė fillimet e kėtij viti mijėra qytetarė qė ishin internuar nė zona tė ndryshme rurale pėr shkelje tė ndryshme dhe shumė tė tjerė qė janė mbajtur si tė burgosur politikė, tani janė liruar ndėrsa qeveria ka mbajtur vetėm 80 tė burgosur politikė. Mes tė dėnuarve thuhet se janė edhe ish-ministri i Tregtisė sė Jashtme Kiēo Ngjela dhe djali i tij, Spartaku, tė cilėt janė arrestuar nė vitin 1976 dhe janė mbajtur nė njė kamp tė quajtur “Kosova”.
Kundėrshtitė shqiptare janė shtuar edhe nga udhėheqja nėn drejtimin e presidentit Alia qė nė parimet e tij kishte qėndrimin e prerė: nė njėrėn anė tė “idealit tonė socialist” dhe nė anėn tjetėr dėshirėn e tij pėr “demokraci sa mė tė thellė", njė ekonomi tregu dhe lidhje tė ngushta me Europėn Perėndimore dhe Shtetet e Bashkuara.
“Ne jemi konfuzė dhe tė frustruar, por jemi mė pak tė frikėsuar”, - thotė njė inxhinier i ri nga Shkodra, i cili pėrgjigjet rreth programit tė reformave tė lanēuar nga z. Alia. “Tė gjithė ne tė rinjtė dėshirojmė tė shpėtojmė”.
Dalja jashtė
Nė tė vėrtetė mbi 25 mijė veta janė larguar legalisht me pasaporta dhe viza, si dhe 5 mijė tė tjerė fituan tė drejtėn e udhėtimit jashtė nė fillimin e korrikut pėrmes hyrjes me forcė nė ambasadat perėndimore dhe morėn azilimin. Njė numėr i madh shqiptarėsh kanė kaluar ilegalisht kufijtė e fqinjėve jugosllavė dhe grekė nė muajt e fundit. Sipas njė studiuesi nga Tirana, tė paktėn 50 persona qė tentuan tė kalojnė kufirin janė “konfirmuar tė vrarė” nga ushtarėt vitin e kaluar, por ai thotė se “numri aktual mund tė jetė mė i lartė sesa 300 – 400 persona”. Nuk ėshtė e qartė ende nėse qėllohet pėr tė vrarė megjithė ndryshimet e bėra, por njė vajzė katėrvjeēare ėshtė vrarė me armė zjarri gjatė njė arratisjeje tė hapur tė rreth 19 shqiptarėve qė po kalonin pėrmes Liqenit tė Shkodrės nė Jugosllavi nė verėn e kaluar nga njė komandė ushtarake.
Asnjė prej kėtyre ngjarjeve nuk ėshtė pėrmendur nė shtypin dhe televizionet shqiptare tė kontrolluara rreptėsisht nga shteti.
Konfuzioni aktual nė trajtimin nga ana e qeverisė tė situatės sė sigurisė ėshtė pėrmendur nga disa korrespondentė tė huaj qė vizituan Kavajėn nė kėtė pasditen e fundit.
Lėshimi i vizave siē duket do tė lejojė gjithnjė e mė shumė lirinė e lėvizjes nė Shqipėri pėr 10 ose mė shumė ditė. Ata mund tė vizitojnė ēdo qytet qė tė dėshirojnė dhe mund tė largohen nga vendi kur tė duan, nė momentin mė tė pėrshtatshėm.
Korrespondentėt ndaluan nė Durrės, pastaj vazhduan nė drejtim tė Tiranės nga rruga e Kavajės, 10 milje drejt jugut. Pėr pak minuta mė pas ata u gjendėn nė Kavajė, kur befas u shfaqen katėr makina me policė civilė dhe me uniformė. Gazetarėt ishin nė varg nė drejtim tė burgut tė internimit.
Tė gjithė qytetarėt e pranishėm nė njė kohė u mbushėn mendjen policėve qė tė lejonin korrespondentėt qė tė vazhdonin udhėtimin me paralajmėrimin se nuk duhet tė pėrsėriten veprime tė tilla qė sjellin ndryshimin e itinerarit tė tyre. Sipas njė qytetari, “Kavaja dukej si njė vend nė survejimin e Sigurimit qė para disa javėsh”.
“Ata urrejnė veēanėrisht Hoxhėn”
Nuk ėshtė e qartė pozita e presidentit Ramiz Alia nė kėto ditė nė Shqipėri. Paraardhėsi i tij, Enver Hoxha, qė vdiq nė vitin 1985, ishte “trajtuar si njė fuqi e mbinatyrshme nė vitet e fundit tė tij”, - tha sot njė teknik anijesh nė qytetin e Durrėsit. “Tani njerėzit lėshojnė parulla kundėr Hoxhės dhe tė vesė, Nexhmijes, nė Kavajė dhe nė Tiranė. Veēanėrisht nė Kavajė, ata e urrejnė Hoxhėn. Edhe zoti Alia nuk ishte i nderuar kėtu, megjithėse disa shqiptarė flisnin me njė nivel respekti dhe afeksioni pėr tė.
Ai nuk promovon ndonjė kult tė pėrngjashėm tė personalitetit tė Enver Hoxhės.
Njė teknik nga Durrėsi thotė, duke iu referuar Xhelil Gjonit, njė anėtar i linjės sė ashpėr nė Byronė Politike Komuniste dhe njė sekretar partie, se “shumė njerėz fajėsojnė Gjonin pėr dhunėn kėtu, por ai thotė se ėshtė vetė Alia. Ai ėshtė nė detyrė”.
Presidenti Alia pėrshkruhet nga njė ambasador perėndimor qė ka biseduar me tė pėr njė kohė tė gjatė si njė “njeri me kurajo personale dhe me vetėpėrmbajtje dhe duket shumė relaksues”. Gjithashtu, ėshtė njė njeri me pamje tė konsiderueshme, tė cilėn ai e shfaqi edhe nė pėrshėndetjen e njė grupi me gazetarė tė huaj nė fund tė tetorit.
Por, gjithashtu, ai do tė shfaqet si njė trajner qė “kalėron” njė tigėr, i cili e ndihmoi atė tė edukohej si njė aktivist i ri komunist dhe pastaj tė shkėlqejė nė zhvillimin e plotė tė tij. Tani, tigri ėshtė duke lėvizur me ritmin qė zoti Alia nuk mund ta kontrollojė tėrėsisht mė gjatė dhe nė mėnyrė tė besueshme ai do ta lėshojė atė, duke e zbutur paksa, por pa e pėrlarė atė.
Rasti i Rumanisė
Rumania shfaqet shpesh nė bisedat e kėtyre ditėve nė Tiranė dhe nė qytetet e tjera ku shqiptarėt diskutojnė skenarin mė tė keq tė fundit tė sundimit tė komunizmit nė vendin e tyre, qė kupton njė kryengritje tė fortė popullore kundėr diktaturės me shumė gjakderdhje siē ndodhi nė dhjetorin e kaluar nė Bukuresht.
“Ne nuk do t’ia lejojmė vetes tė kemi njė Rumani kėtu”, – thotė njė student nė Tiranė qė shoqėron vullnetarisht vizitorėt e huaj. “Sepse ne jemi njerėz gjaknxehtė dhe kėtu do tė ketė njė masakėr”, - pėrgjigjet ai.


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
Kadare: “U arratisa ne France se Ramiz Alia nderpreu komunikimin”

Ismail Kadare, shkrimtari mė i njohur i Shqipėrisė, thotė se kėrkoi strehim nė Francė njė muaj mė parė sepse “dezertimi im do tė ndihmojė demokratizimin e vendit tim mė shumė sesa ēdo veprim tjetėr qė mund tė ndėrmerrja nė Shqipėri”.
Shqipėria ėshtė vendi i fundit nė Europė i sunduar nga komunistėt dhe Ismail Kadare, novelat dhe poemat e tė cilit janė publikuar nė rreth 1 milionė kopje, ka qenė njė figurė kombėtare kėtu, e krahasuar ndoshta me popullaritetin e Mark Tuenit nė SHBA. Vepra e tij ėshtė pėrkthyer nė 15 gjuhė tė botės.
Nė pėrgjigje tė kėrkesave, shkrimtari 54-vjeēar, nė intervistėn e parė tė dhėnė qėkur u arratis, tha se ka qenė nėn kėrcėnimin e Sigurimit, policia sekrete e kudogjendur nė Shqipėri. Sipas tij, “kjo sė bashku me zhgėnjimin e tij rreth trajtimit brutal nga ana e qeverisė tė disa prej 5000 azilkėrkuesve tė ambasadave tė huaja nė Tiranė nė verėn e kėtij viti, e shtynė atė tė largohej.
“Me rastin e procesit tė demokratizimit nė Shqipėri hapi i ndryshimit ėshtė njė ēėshtje e jetės dhe vdekjes”, - thotė ai duke iu referuar programit tė shtatė muajve mė parė tė presidentit Ramiz Alia pėr ndryshim tė matur politik dhe ekonomik. “Nė qoftė se ka ndonjė dyshim se duke pėrshpejtuar tė tilla procese do tė shkaktohet shqetėsim dhe anarki dhe, si rrjedhim, plagė kombit shqiptar, unė nuk do ta ngre kurrė kėtė ēėshtje. Por unė jam i bindur se e vėrteta ėshtė ndryshe. Jam i bindur se njė ngadalėsim nė kėtė drejtim do tė ishte fatale.
“Shoh fundin e diktaturės”
Ai tha gjithashtu se ėshtė thellėsisht i sigurt se pavarėsisht nga sundimi stalinist pėr mė shumė se katėr dekada, 3.3 milionė shqiptarėt do tė jenė nė gjendje ta shkundin diktaturėn.
“Ky ėshtė njė popull me pasuri tė brendshme, - tha ai, - me njė traditė tė fortė dhe njė sens tė madh tė drejtėsisė. Populli shqiptar do tė jetė i aftė qė tė marrė hapin e duhur nė kėtė kohė tė vėshtirė. E keqja e ka prekur kėtė vend vetėm nė sipėrfaqe dhe ky ėshtė qėllimi ynė i pėrbashkėt qė ta shpėtojmė.
Si edhe nė veprat e tjera letrare tė krijuara nėn diktaturėn komuniste, vepra e Kadaresė ėshtė lexuar nė mėnyra tė ndryshme dhe nė nivele tė ndryshme. Sipas njė shprehje tė Arshi Pipės, njė kritik shqiptaro-amerikan, “ai ka njė mėnyrė tė dyfishtė tė tė shkruarit, aluduese, analogjike dhe shpesh alegorike, tė theksuara nga situata qė lėnė tė nėnkuptohen”.
Zoti Kadare ka qenė i tillė si burim polemikash nė vend edhe nė ciklin letrar. Romanet dhe vjershat e tij janė kritikuar, por edhe lavdėruar nga regjimi tiranik komunist i Enver Hoxhės, i cili vdiq nė vitin 1985. Pėr shembull, romani i tij “Kronikė nė gur”, i publikuar nė vitin 1971, portretizon deri nė detaje jetėn nė Gjirokastėr, vend ku ka lindur ai dhe Enver Hoxha. Disa nga kėto shmangie e shqyrtojnė zotin Hoxha nė njė dritė tė zbehtė.
Por te “Dimri i Madh”, njė roman qė flet pėr ndėrprerjen e marrėdhėnieve tė Shqipėrisė me Bashkimin Sovjetik nė vitin 1960, Kadare e pėrshkruan Enver Hoxhėn si njė hero kombėtar pėr tė sfiduar Nikita S. Krushovin, liderin sovjet tė asaj kohe. Pėr kėtė moment, gjithashtu, ai ka bėrė edhe njė poemė tė gjatė tė titulluar “Vitet ‘60”.
Jo “divorc”
I pyetur nėse ai mund tė rishikojė pikėpamjet e tij pėr “epokėn e Enver Hoxhės”, tė cilėn e mbajti pėr 40 vjet, Kadare pėrgjigjet: “Ka nevojė pėr mua tė ndryshojė. Pėr mė tepėr se unė nuk do tė hedh poshtė kurrė atė qė kam shkruar. Unė nuk kam qėllim tė hedh baltė nė 50 vitet e jetės sė popullit tim”. Ai nuk e hedh poshtė, pasi ka pėrfituar edhe mbrojtjen e Enver Hoxhės. “Pėr 20 vjet ata mė kanė goditur mua nė mėnyrė tė vazhdueshme. A e besoni se ndokush nė Shqipėri do tė mė kishte goditur, veēanėrisht me tė tilla metoda kaq tė ashpra, megjithėse ai ka qenė mbrojtėsi real i Enver Hoxhės?”.
Shkrimtari thotė se nėse mbroheshe prej tij, me kėtė do tė ishte “i gjithė shteti shqiptar”, falė aprovimit tė padiskutueshėm tė veprave tė tij. Nė tė vėrtetė kėtu ėshtė e vėshtirė tė gjeje njė familje shqiptare pa librat e Kadaresė dhe ēdo vizitor i huaj ėshtė njohur me vėllimet me poezi tė tij, tė cilėsuara si suvenire. “Nėse do tė kishte qenė ngritur nė dogmėn zyrtare, vepra ime do tė ishte djegur shumė kohė mė parė”, - thotė ai.
Ai thekson njė incident tė vitit 1975, kur kishte paraqitur poemėn e quajtur “Pashallarėt e kuq”, qė atakonte burokracinė komuniste. Thelbi i poemės arrinte tė bėnte thirrje pėr njė revoltė dhe burokracia partiake arriti tė shmangė publikimin e tij, duke e detyruar zotin Kadare qė tė bėjė autokritikė dhe tė mos e publikojė atė pėr njė kohė tė gjatė. “Askush nuk mė doli nė mbrojtje”, - tha ai.
Nė kėtė vit, mė herėt, ai tha se policia sekrete ka fabrikuar formulimet, duke e akuzuar se ai kishte dėnuar njė azilkėrkues nė Tiranė. Ai e cilėsoi kėtė njė “mashtrim pėrbuzės”.
“Njė sulm pėrfundimtar, - vazhdon ai, - ishin kėrcėnimet direkte dhe indirekte nga Sigurimi, i cili kėrkonte qė tė lante borxhet e vjetra. Sigurimi ka pėrdorur dėshminė e parė pėr shlyerjen e kėtyre borxheve”.
Lista e zhdukjes
Zoti Kadare aludohej kėtu se ishte nė listėn e rreth 100 intelektualėve shqiptarė qė do tė arrestoheshin nga policia sekrete. Ekzistenca e kėsaj liste ishte thashethemuar nė Tiranė pranverėn dhe verėn qė kaloi si njė tentativė e dukshme qė tė trembė intelektualėt. Shkrimtari ishte raportuar i pėrfshirė nė kėtė listė. Kadare e dinte se e ishte takuar dhe diskutuar rreth pikėpamjeve tė tij pėr tė ardhmen e Shqipėrisė me presidentin Alia, sidomos sė fundi, nė gusht, dhe qė “ndonėse bashkėbisedimi im me tė ishte ndėrprerė, unė akoma besoja se mund tė bisedoje dhe tė kishte njė dialog me tė”. Gjithashtu, ai thoshte se ishte e dukshme se regjimi i Alisė nuk ishte aq brutal sa i Enver Hoxhės. “Regjimi nė momentin aktual ėshtė shumė mė pak diktatorial”, - tha ai.
Shkrimtari ėshtė tashmė prej disa javėsh nė Francė, ku edhe ka lajmėruar se ka kėrkuar azil politik qė mė 25 tetor. Pasi kishin kaluar 28 orė nga largimi, agjencia zyrtare shqiptare e lajmeve e trajtoi ēėshtjen nė qėndrimin e tij “me njė akt tė shėmtuar”, - thotė Kadare, duke shtuar se e arsyetonin edhe “si njė shėrbim qė u bėhej armiqve tė Shqipėrisė”.
Nė njė intervistė, Zoti Kadare tha: “Zyrtarėt dogmatikė gjithmonė kanė bėrė gjėra tė tilla.
Ata qė janė gjithashtu vigjilentė tė mbrojnė kriminelėt dhe kundėrshtarėt e Shqipėrinė, si Stalini, janė gati tė flakin me kėnaqėsinė mė tė madhe vlerat e kombit. Por tani ėshtė vonė. Koha e tyre ka pėrfunduar.
Reagojnė shkrimtarėt e tjerė
Reagimet e menjėhershme nga shkrimtarėt e tjerė tė njohur nė Tiranė ishin tė ndryshme; me keqardhje, me miqėsi dhe admirim pėr Kadarenė. “Unė vazhdoj tė kem njė respekt tė madh pėr veprėn e tij”, - thotė Dritėro Agolli, njė poet qė kryeson Lidhjen e Shkrimtarė tė Shqipėrisė. “Unė ndihem i ēlirėt” – thotė Neshat Tozaj, njė shkrimtar, duke komentuar: “Unė jam akoma shoku i tij”.
Qė nga arratisja e tij, Kadare vazhdon tė mbetet i izoluar nė vendndodhjen e tij tė mbajtur tė fshehur nga botuesi i tij nė Paris. Pyetjet e intervistės i ishin dhėnė atij nė frėngjisht pėrmes botuesit. Pėrgjigjet ishin dhėnė nė gjuhėn shqipe dy javė mė vonė. Ai tha se arratisja e tij ishte e “paralajmėruar” nė mėnyrė figurative nė pranverėn e shkuar, nė njė poemė tė titulluar "Koha e pamjaftueshme", e publikuar sė fundi nė Shqipėri.
Nė tė ai flet se ėshtė duke iu afruar “zhdukja” e tij, gjė qė e thotė nė njė intervistė: “Largimi nga kjo botė ka qenė i njėmendėt me largimin nga atdheu”.
Strofa e fundit ėshtė
I persekutuar deri nė momentin e fundit
Nga qetėsia dhe tė qenit peng tragjik
Ndoshta nė njė mėnyrė tė pakuptueshme
Unė do largohem nga tė gjithė dhe arratisem


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

Ma-Origano


Moderator/e
Moderator/e
ju flm per mirkuptimin!


Forumi aLbdigital
Jeta ėshtė e bukur - Jetoje ! malesia.org&malesiaforum.com
Shiko profilin e anėtarit http://www.malesia.org

LuNa


Moderator/e
Moderator/e
interesante !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

thnx Ma-Origano


Forumi aLbdigital
"Nuk mund te jesh i drejte,nese nuk je i njerezishem"
Shiko profilin e anėtarit

Sponsored content


Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye  Mesazh [Faqja 1 e 1]

Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi